- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2813-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23312-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB ,,Baltic Vaccine“
- Atsakovas
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Baltic Vaccine“ (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Vaccine“ ieškinį atsakovams VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties pakeitimo, ir pagal atsakovo VĮ „Turto bankas“ priešieškinį ieškovui UAB „Baltic Vaccine“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Baltic Vaccine“ ieškinį atsakovams VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties pakeitimo, ir pagal atsakovo VĮ „Turto bankas“ priešieškinį ieškovui UAB „Baltic Vaccine“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ priešieškiniu prašo nutraukti su ieškovu 2013 m. liepos 4 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7S-20n ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 14 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-180214-00216. Atsakovas priešieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti ieškovui UAB „Baltic Vaccine“ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Polocko g. 7A, Vilniuje, vykdyti statybas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS- 01-180214-00216.
3. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas negalėjo būti pakeisti, nes tai daryti ribojo ginčijama nuomos sutartimi nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Be to, įstatymas imperatyviai įpareigoja nuomotoją nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį tais atvejais, kai yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (išskyrus aptartą išimtį, kurios šioje byloje taikyti nėra pagrindo). Dėl nurodyto atsakovas mano, kad pareikštas priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas ir yra tikimybė, jog gali būti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas. Atsakovo tvirtinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-02-14 ieškovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-180214-00216, suteikiantį teisę ieškovui Žemės sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Statybos darbai bus atliekami valstybei nuosavybės teise priklausančiame ir atsakovo patikėjimo teise valdomame Žemės sklype, todėl jie akivaizdžiai turės įtakos atsakovo ir valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Priešieškinio tenkinimo atveju kiltų grėsmė operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, pradėti vykdyti statybos darbai apsunkintų žemės sklypo grąžinimą į ankstesnę padėtį, taigi būtų apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą. Be to, ieškovui pradėjus vykdyti statybas pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, būtų investuotos lėšos, kurių kompensavimo klausimą galimai tektų spręsti nutraukus Nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė ieškovui UAB „Baltic Vaccine“ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Polocko g. 7A, Vilniuje, vykdyti statybas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS- 01-180214-00216.
5. Teismas, įvertinęs priešieškiniu reiškiamą reikalavimą (panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 14 d, išduotą statybą leidžiantį dokumentą NR. LSNS-01-180214-00216) bei atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių priešieškinio tenkinimo atveju galimai kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kiltų pasekmės, kurių pašalinimas taptų nebeįmanomas ar neproporcingas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai, nes nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: tikėtino ieškinio pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju teismas net nenustatinėjo vienos iš sąlygų – tikėtino ieškinio pagrįstumo.
6.2. Atsakovas priešieškiniu pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kadangi atsakovas turi prašyti naikinti administracinį aktą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-30 įsakymą Nr. 30-1414 „Dėl žemės sklypo Polocko g. 7 A naudojimo būdo pakeitimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą“, dėl kurio nebesutampa Nuomos sutartyje nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naudojimo būdas, o ne reikalauti tik nutraukti su ieškovu sudarytą Nuomos sutartį. Pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas leidžia ieškinį pripažinti tikėtinai nepagrįstu.
6.3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Dėl privalomo statybos darbų sustabdymo ieškovas privalės kompensuoti statomo objekto rangovų dėl statybos darbų prastovos patiriamus nuostolius, kontrahentams grąžinti sumokėtus avansus. Ieškovo paskaičiavimais bendra suma sudarytų 663 701,00 Eur.
Atsiliepimas
7. Ieškovas padavė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Nesutiko su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas priešieškinio reikalavimais pasirinko netinkamą gynybos būdą, nes neginčija administracinio akto. Atsakovas pasirinko kaip gynybos būdą ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį ir toks pasirinktas gynybos būdas laikytinas tinkamu ir atitinkančiu kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017).
7.3. Ieškovo argumentai dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų nepagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priešieškinio reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11. Apelianto įsitikinimu, neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos
12. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina procesinio dokumento reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar šiuo atveju atsakovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas savo civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas yra pasirinkęs netinkamą savo teisių gynybos būdą, kas lemia procesinio dokumento prima facie nepagrįstumą.
15. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovas priešieškinį pareiškė dėl su ieškovu sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Ieškovas mano, kad atsakovas turėtų prašyti naikinti ir administracinį aktą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-30 įsakymą Nr. 30-1414 „Dėl žemės sklypo Polocko g. 7 A naudojimo būdo pakeitimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą“, dėl kurio nebesutampa Nuomos sutartyje nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naudojimo būdas, o ne reikalauti tik nutraukti su ieškovu sudarytą Nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintu pagrindu ir administracinių aktų ginčijimas, siekiant juos panaikinti, yra du skirtingi ir savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai ir kiekvienas jų gali būti taikomas savarankiškai. Todėl, kai reikalavimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį pagrindas yra išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo faktas, toks reikalavimas gali būti reiškiamas savarankiškai, nenuginčijus žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo procedūrų metu priimtų administracinių aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-425-421/2017, 51 pastraipa).
17. Todėl atsakovui pasirinkus savo teisių gynimo būdą – valstybinės žemės nuomos sutarties ginčijimą – negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad toks jo teisių gynimo būdas jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikytinas akivaizdžiai netinkamu, sudarančiu pagrindą priešieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju
18. Ieškovas siekia vykdyti daugiabučio statybos darbus Valstybinės žemės nuomojamame sklype. Ieškovui vykdant statybas ir į jas investuojant dideles sumas, priešieškinio tenkinimo atveju kiltų grėsmė operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, pradėti vykdyti statybos darbai apsunkintų žemės sklypo grąžinimą į ankstesnę padėtį, be to, panaikinus valstybinės žemės nuomos sutartį, kiltų ieškovo į statybas investuotų lėšų kompensavimo klausimas.
19. Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti status quo situaciją. Nors ieškovas nurodė, kad galimai patirs nuostolių dėl statybų darbų sustabdymo, tačiau, atsižvelgiant į galimas pasekmes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, į šio pobūdžio bylose egzistuojantį viešąjį interesą, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ar ieškovas patirtų suvaržymų daugiau, negu to reikalauja esama situacija.
20. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.