- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1551-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00160-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- Kredito unijų narių asociacijos, E. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Kredito unijų narių asociacijos pirmininko E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. P. prašymas dėl Kredito unijų narių asociacijos įtraukimo į civilinę bylą Nr. B2-230-459/2019 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovei Pajūrio kredito unijai (toliau – ir PKU, BPKU) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta S. S..
Šalies argumentai
2. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kredito unijų narių asociacijos (toliau – ir KUNA) pirmininkas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė prašymą dėl KUNA įtraukimo į civilinę bylą Nr. B2-230-459/2019 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ginant PKU narių interesus. Prašyme nurodyta, kad siekiant apginti PKU narių turtinius, neturtinius interesus KUNA reikalinga dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. B2-230-459/2019 (PKU bankroto byla). Pareiškėjas taip pat yra PKU narys. KUNA siekia išsiaiškinti dėl kokių priežasčių buvo pradėta PKU bankroto procedūra, kitus klausimus, susijusius su PKU bankrotu, todėl KUNA gindama narių interesus prašo leisti dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsakovės BPKU atstovas advokatas M. G. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą ir jame nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomi atstovaujami asmenys nėra PKU bankroto bylos šalys, todėl nėra pagrindo pareiškėjo, kaip šių asmenų atstovo, įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjo nurodyti asmenys K. Š., A. D. ir kiti nėra PKU bankroto bylos šalys, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis atstovauja minėtiems asmenims ir tai sudaro pagrindą įtraukti pareiškėją į bankroto bylą, yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjas atstovauja PKU narius (pajininkus), net jei tokia aplinkybė pasitvirtintų, nesudaro pagrindo nei pajininkų, nei tuo labiau – pajininkus atstovaujančio pareiškėjo – įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (kadangi jis neįrodo materialinio suinteresuotumo byla).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkinto pareiškėjo prašymo dėl jo įtraukimo į civilinę bylą Nr. B2-230-459/2019 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant asmens įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu klausimą, kiekvieną kartą turi būti įrodoma, kad asmuo yra bankrutuojančios įmonės dalyvis (šiuo atveju – pajininkas), ir ar atitinkamu atveju egzistuoja išimtis iš bendrosios taisyklės (dalyviai į bankroto bylą trečiaisiais netraukiami) sudarančios aplinkybės – specifinė, išskirtinė situacija, dalyvio padėtis, kuri įrodytų šio asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Visais atvejais turi būti tenkinamos abi šios sąlygos – vien aplinkybė, kad asmuo yra bankrutuojančios įmonės dalyvis, nėra pakankama. Pažymėjo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas minėtų sąlygų neatitinka, kadangi KUNA nėra bankrutuojančios įmonės dalyvis, išskirtinio atvejo egzistavimas neįrodytas. Kadangi pareiškėjo prašymas minėtų sąlygų neatitinka, jis vertintinas kaip nepagrįstas.
6. Teismas pareiškėjo nurodomą siekį išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių PKU buvo iškelta bankroto byla, vertino kaip nepagrįstą, kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo jau yra įsiteisėjusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti pareiškėją į civilinę bylą Nr. B2-230-459/2019 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. KUNA nariai ir pirmininkas yra ne tik suinteresuoti asmenys BPKU, bet yra ir kreditoriai – pajininkai, turintys turtinį interesą, nes įmonėje turėjo pagrindinį pajų, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad BPKU nariai, atstovaujami KUNA, negali būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas neapgrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ji yra neskundžiama.
Atsiliepimas
8. Atsakovės BPKU atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad ji su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo įtraukti jį trečiuoju asmeniu į bylą neįrodžius nei teisinio, nei materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjo atstovaujami PKU nariai nėra bylos šalys, todėl tai nesudaro pagrindo įtraukti ir pareiškėją, kaip atstovą, trečiuoju asmeniu į bylą.
8.2. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-470-460/2019, kurioje BPKU persekioja BPKU narius dėl žalos atlyginimo, yra subjektyvi ir visiškai nesusijusi su byla.
8.3. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog pajininkai yra BPKU kreditoriai. Pajininkai laikomi BPKU savininkais, todėl jie nelaikytini BPKU kreditoriais.
8.4. Skundžiama yra tik nutartis, kuria yra panaikinamas trečiojo asmens procesinis statusas ir asmuo pašalinamas iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo trečiojo asmens procesinio statuso ir teikė tik prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo skundo dėl jo įtraukimo į civilinę bylą Nr. B2-230-459/2019 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl ginčo esmės
11. Aktualu pažymėti, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
12. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme neįtvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, todėl trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010).
14. Taigi, iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimo matyti, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, į BPKU bankroto bylą. Pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi pareiškėjas, įrodinėdamas būtinybę dalyvauti minėtos bylos nagrinėjime, yra tai, kad kiekvienas kredito unijos narys – pajininkas – turi turtinį interesą, nes jam priklauso pagrindinis pajus. Pareiškėjas nurodė esantis BPKU pajininkų atstovas. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie pareiškėją, jo vykdomą veiklą, jam suteiktus įgaliojimus, įgaliojimų pagrindą ir pan. Be to, pareiškėjas teigdamas, kad pats yra PKU kreditorius, šio fakto niekaip nepagrindė. Esant tokioms aplinkybėms, kuomet byloje nėra nustatytas bei įrodytas pareiškėjo teisinis ryšys su civiline byla Nr. B2-230-459/2019, nenustatytas jo teisinis suinteresuotumas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos BPKU bankroto byloje pareiškėjui suteikti byloje dalyvaujančio, konkrečiai – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso.
Dėl teisės skųsti priimtą nutartį
16. Pirmosios instancijos teismas apskųstos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šis teismo priimtas procesinis sprendimas yra neskundžiamas. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su jo teisės pateikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties, ribojimu.
17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis neskundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą priėmė, taigi pripažino ją (nutartį) apeliacijos objektu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, kad apskųsta teismo nutartis gali būti apeliacijos objektu.
18. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai ne tik tada, kai ja apskritai užbaigiamas procesas, bet ir tada, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti, pateikdamas atitinkamą pareiškimą. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas įtraukti tokį asmenį į procesą vertinamas kaip užkertantis kelią bylos eigai to asmens atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2391/2012) .
20. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e2-425-178/2017, Nr. e2-1059-585/2019, išaiškino, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys šia teise nedisponuoja.
21. Nagrinėjamu atveju prašymą įtraukti į BPKU trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikė pareiškėjas, kuris ir apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, jog nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas jį įtraukti trečiuoju asmeniu į BPKU bankroto bylą, yra neskundžiama, nes ji užkerta kelią bylos eigai pareiškėjo atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais, pripažįstama, kad keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Kadangi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.