- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- I-1104-171/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
Paaiškina, kad teko būti perpildytose kamerose, kuriose dėl to trūko kėdžių, nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo šalta žiemomis ir karšta vasarą, sienos buvo pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, nepritaikytos valyti, dažai atsilupę, vyravo drėgmė, nuo kurios puvo čiužiniai, rūdijo lovos, veisėsi parazitai, neveikė ventiliacija, oras neatitiko švarumo reikalavimų. Dėl ant langų esančių grotų trūko kameroje oro ir šviesos. Be to, kamerose buvo galima pamatyti tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių. Administracija nevykdė pareigos atlikti dezinfekciją ir deratizaciją, taip pat ignoravo prašymus išmatuoti oro temperatūrą.
Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų ir nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto ir kūrybos saviraiška, taip pat judėjimo laisvė, kadangi pasivaikščioti kiemelyje buvo suteikta tik viena valanda per dieną. Be to, pasivaikščiojimui skirti kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. juose mėtėsi šiukšlės, buvo sulaužytas suoliukas, ant sienų buvo pelėsio ir grybelio, o šiferio stoge buvo asbesto.
Pirmo ir trečio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną, o antro korpuso kamerose esantys signalizacijos mygtukai neveikia. Norint išsikviesti pareigūną reikia daužyti duris, pastarieji ne visuomet tai išgirsta ar išgirdę ateina pasižiūrėti, kas ne taip. Be to, pareigūnai nuolat tyčiojasi iš besibeldžiančių kalinių.
Nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, drabužių skalbimo paslaugomis, kadangi neturėjo pinigų, o jos buvo mokamos.
Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas ne didesne kaip 1,35 m sienele, todėl naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas privatumas. Nebuvo veidrodžio ir spintelės, skirtos higienos reikmėms sudėti. Duodamo pusės rulonėlio tualetinio popieriaus dviem savaitėm neužtekdavo. Ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu, kadangi buvo vykdomi remonto darbai, be to, dušai neatitiko higienos reikalavimų, t. y. patalpos buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti.
Tiekiamas maistas buvo neskanus, dienos davinio energinė vertė neatitiko nustatytų reikalavimų, t. y. buvo tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Atneštas į kamerą maistas buvo šaltas, nebuvo suteikiama galimybė valgyti valgykloje. Ne kartą matė, kaip maisto dalintojas buvo be higieninių pirštinių, arbatai skirtą indą tiesiog panardindavo į specialų arbatai skirtą termosą.
Viso sulaikymo metu jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su žmona, nes Lukiškių TI-K nebuvo tam skirtos patalpos.
Taigi dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė emocinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo judėjimą laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais 2015 m. gruodžio 28–29 d., 2016 m. sausio 7–vasario 5 d., 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 15–birželio 21 d., 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. liepos 2–22 d., 2016 m. liepos 28–rugsėjo 20 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Atkreipia dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Įstaigos administracija nuolat iš jų reikalauja tą tvarką palaikyti. Reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Paaiškino, kad, pagal teisės aktus, reglamentuojančius Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas turi nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad aktualios LR higienos normos nurodo, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Patalynė suimtiesiems ar nuteistiesiems yra išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių) esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Šia paslauga galima pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą. Jei jis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi.
Paaiškina, kad, norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar rašytu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintys. Taip pat suimtieji vedami į sporto, kino sales, pasivaikščioti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemelius nuolat valo kiemsargis, esant būtinybei, jie yra barstomi. Pažymi, kad šiferio lakštais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi.
Teisės aktai nustato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) ne mažiau kaip 2 298 kcal. 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus laboratorinius maisto tyrimus nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal.
Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių.
Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nors jis turi įrodyti, kad tam tikri skunde minimi trūkumai darė jam tiesioginę įtaką, kuri sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.
Atsakovės atstovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai – paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Nurodo prašymą atlyginti turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, jei teismo sprendimas bus priimtas atsakovo naudai.
Teismas konstatuoja:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d.
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 30–2016 m. sausio 6 d., 2016 m. vasario 6–9 d., 2016 m. vasario 11–14 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 24–27 d., 2016 m. birželio 29–liepos 1 d., 2016 m. liepos 23–27 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (b. l. 55–57).
Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą.
Pareiškėjas teigia, kad kameros neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo tinkamo apšvietimo, vyravo drėgmė, nuo kurios puvo čiužiniai, rūdijo lova, oras buvo nešvarus, sienos buvo pasidengusios grybeliu ir pelėsiu, nepritaikytos lengvai valyti, atsilupę dažai, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, administracija į prašymus išmatuoti temperatūrą nereagavo. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir spintelės higienos reikmenims susidėti.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus kamerose, tačiau pareiškėjo buvimo atitinkamose kamerose metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų, areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nenustatė (b. l. 75–85). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl oro temperatūros išmatavimų. Taigi šie pareiškėjo argumentai atmetami.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose buvo parazitų.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 86–93) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų, nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
Pareiškėjas nurodo, kad ant langų buvo grotos, kurios trukdė orui ir šviesai patekti į kamerą.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktas nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K įrengdamas grotas ant langų vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, teigti, kad buvo padarytas pažeidimas, pagrindo nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose neveikė ventiliacija.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, kūrybos ir sporto saviraiškos laisvė. Pasivaikščioti kiemelyje buvo galima tik 1 valandą per dieną, kiemeliai neatitiko higienos normų: juose mėtėsi šiukšlės, buvo sulaužytas suoliukas, ant sienų buvo pelėsio ir grybelio, o šiferio stoge buvo asbesto.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas, teigdamas, kad galėjo tik 1 valandą pasivaikščioti kieme, tik patvirtina, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino šią pareigą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte nustatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jie periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Lukiškių TI-K kiemus valo kiemsargis, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją. Pareiškėjas savo teiginį grindžia abstrakčiais argumentais, byloje nėra informacijos, patvirtinančios, kad kiemeliai buvo netvarkingi, be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat nenustatė Lietuvos higienos normos 76:2010 18.4 punkto pažeidimų.
Pasivaikščiojimui skirti kiemeliai yra įrengti prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. priimtam nutarimui Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudijimo ribojimo“. Šio nutarimo 3.1 punktas nustato, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.), 3.2 punktas įtvirtina, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus kituose statomuose objektuose. Taigi draudimas galioja naujai statomiems objektams, tačiau ne jau pastatytiems, todėl Lukiškių TI-K šiuo atveju pažeidimo nepadarė. Pažymėtina, kad, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose Lukiškių TI-K užimtumo programose. Taigi pareiškėjo argumentai atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose nebuvo galimybės pasinaudoti pavojaus mygtuku, o daužant į duris siekiant pasikviesti pareigūną, iš jo buvo tyčiojamasi.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K yra įrengti pavojaus signalizacijos mygtukai, tačiau dažnai patys suimtieji juos sugadina. Teismui pateiktoje Seimo kontrolieriaus 2016 m. sausio 11 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-1385 (b. l. 19–24) nurodyta, kad 2016 m. planuojama sutvarkyti neveikiančius pavojaus mygtukus. Pareiškėjas nenurodė, kaip aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, todėl darytina išvada, kad pavojaus mygtukų neveikimas nesukėlė pagrindo pareiškėjo atžvilgiu neturtinei žalai atsirasti. Neįrodytas ir faktas, kad pareigūnai iš pareiškėjo būtų tyčiojęsi, kadangi byloje nėra informacijos, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais dėl neetiško pareigūnų elgesio.
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ir negalėjo pasinaudoti drabužių skalbimo paslaugomis.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjui, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių) esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis (toliau – Aprūpinimo normos), išduodama visi reikiama patalynė. Teismas šiuo atsakovės atstovo argumentu neturi pagrindo abejoti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius dėl negautos patalynės.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad minėta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostata imperatyviai nustato, kad atsakovės atstovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015).
Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kaip ir nustatyta Taisyklių 258 punkte, o viršutinių drabužių skalbimo paslaugos yra mokamos, tačiau neturint sąskaitoje lėšų galima teikti prašymą dėl šios paslaugos nemokamo suteikimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais dėl viršutinių drabužių nemokamo išskalbimo, o apatinių ir patalynės skalbimo paslaugos jam nebūtų suteiktos, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K padarė pažeidimą.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas ne didesne kaip 1,35 m sienele, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.
Taip pat nurodo, kad duodamo pusės rulonėlio tualetinio popieriaus dviem savaitėms neužtekdavo.
Aprūpinimo normose nustatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Minėtas pareiškėjo argumentas atmestinas dėl nekonkretumo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl šios pažeistos teisės.
Pareiškėjas teigia, kad ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu, kadangi buvo vykdomi remonto darbai, be to, dušai neatitiko higienos reikalavimų, t. y. patalpos buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. 2014 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 4 d. ir 2014 m. spalio 8–15 d. Lukiškių TI-K nebuvo tiekiamas šiltas vanduo dėl vykdomų trasos rekonstrukcijos darbų, apie tai suimtieji ir nuteistieji buvo informuoti tiek žodžiu, tiek informacija buvo iškabinta skelbimų lentose (b. l. 27). Pareiškėjas neturtinės žalos prašo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. Nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu taip pat būtų vykę remonto darbai, dėl kurių nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Taigi pareiškėjas galėjo praustis duše po šiltu vandeniu, nėra informacijos, kad Lukiškių TI-K būtų atėmusi iš jo šią galimybę. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė, kad dušuose būtų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų.
Pareiškėjas nurodo, kad tiekiamas maistas buvo nekokybiškas, jo energinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Be to, buvo tiekiamas nesilaikant higienos normų reikalavimų.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Pateikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. gruodžio 19 d. tyrimų protokolo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų prokotolo duomenys patvirtina, kad nedirbančių vyrų maisto davinio norma atitinka anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus (b. l. 72–74). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad maisto kokybė neatitinka reikalavimų, atmestinas.
Atmestinas ir teiginys, kad maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų, kadangi pareiškėjas nesikreipė nei su prašymais, nei su skundais dėl šio pažeidimo.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad viso sulaikymo metu jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su žmona, nes Lukiškių TI-K nėra tam skirtos patalpos.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Eksploatavimo taisyklių IV skyriuje „Pasimatymų patalpų įrengimas“ nurodoma, kaip turi būti įrengtos pasimatymų patalpos, kurios skirtos trumpalaikiams pasimatymams, ir nėra nustatytas reikalavimas įrengti ilgalaikių pasimatymų patalpas, todėl Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimų neįrengdamas minėtų patalpų.
Teismas pabrėžia, kad tai, kad Eksploatavimo taisyklių IV skyriuje „Pasimatymų patalpų įrengimas“ nenurodyta, kad turi būti įrengtos ilgalaikių pasimatymų patalpos, neeliminuoja kalinimo įstaigos pareigos užtikrinti teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, nes, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-850-662/2016, kalinimo įstaiga, užtikrindama Konvencijos nuostatų taikymą, turi imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir taip saugoti ir puoselėti savo šeimą, o esant skirtingam suimtojo ir nuteistojo teisinės padėties reguliavimui, nurodyti objektyvius pagrindus, pagrindžiančius skirtingos teisinės padėties buvimą. Kalinimo įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, bet ir įsigaliojusiomis, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Varnas prieš Lietuvą konstatavo, kad Lietuvos teisės aktai iš esmės riboja kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų teises į pasimatymus labiau negu nuteistų asmenų, laikomų pataisos namuose, kaip ir pareiškėjo atveju, todėl toks ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iš pareigos). Priešingai, tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal savo kompetenciją) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikius pasimatymus su savo sutuoktine. Vien abstraktūs teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai teikė prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus, o Lukiškių TI-K administracija tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui 29 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas perpildytose kamerose, pažeidžiant jo privatumą, su pertraukomis buvo laikomas 29 dienas, taip pat kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 12 500 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs, kad pažeidimas (ploto trūkumas) nebuvo intensyvus, nes vyko su didelėmis pertraukomis, kadangi pareiškėjas buvo perkeliamas į kameras, kur ploto užteko (b. l. 55–57), taip pat į privatumo ribojimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 435 Eur sumos priteisimas.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.
Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 435 (keturis šimtus trisdešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.