Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji L. M. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2019 m. vasario 4 d., apie 09 val. 45 min., Gargždų gatvėje, ties Gargždų ir Parko g. sankryža, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., L. M., vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. kelio būklę - esant slidžiai asfaltuotai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio, prarado judėjimo stabilumą, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Škoda Superb“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Škoda Superb“ vairuotojas V. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji L. M. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jos kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas V. D..

Nukentėjusysis V. D. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad buvo moraliniai išgyvenimai, yra nesenai vedęs, planavo šeimos pagausėjimą, tačiau šis įvykis sukrėtė jį ir jo žmoną, buvo stresas, negali susilaukti vaikų, mėnesį laiko buvo nedarbingas, atsinaujino ar prisidėjo kaklo trauma prie buvusių senų stuburo problemų, du kartus buvo operuotas, dukart mokėsi vaikščioti, yra neįgalus. Prarado pajamas, nukentėjo šeimos gerovė, tėvai pergyveno, buvo atsidūrę pas medikus.

Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Gargždų g. ties sankryža su Parko g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos r. Kelio danga - apledėjęs asfaltas. Plungės g., žiūrint kryptimi nuo Plungės link Gargždų m. yra kelio vingis į kairę. Po eismo įvykio automobilis „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) aptiktas kairėje kelio pusėje už Plungės ir Parko g. važiuojamųjų dalių sankirtos, galine dalimi link kelio, tarp kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir galinio kairiojo rato yra 6,9 m atstumas. Nuo automobilio „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kryptimi link Gargždų m., kairėje kelio pusėje įstrižai, galine dalimi ir dešiniuoju šonu link kelio aptiktas automobilis „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Tarp kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir galinio kairiojo automobilio „Opel Meriva“ rato yra 7,0 m atstumas (1 t., b. l. 8-13).

Iš 2019 m. vasario 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sugadinta: priekinis buferis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (1 t., b. l. 14-17)

Iš 2019 m. vasario 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sugadinta: priekinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas, radiatoriaus grotelės, valstybinių numerių ženklas (1 t., b. l. 18-21).

Iš 2019 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinės dalies dešinioji pusė. Sugadinimai susidarę automobiliui patiriant smūginį poveikį, kuris buvo nukreiptas įstrižai nuo priekio link galo, ir iš dešinės į kairę kryptimi. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio „Škoda Superb“ vairo pavaroje ir darbinėje stabdžių sistemoje neaptikta jokių požymių, kurie rodytų, kad vairo pavaroje ir darbinėje stabdžių sistemoje yra (buvo) gedimų galėjusių įtakoti automobilio valdomumą ir įvykio kilimą (1 t., b. l. 27-29).

Iš 2019 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinės dalies kairioji pusė. Automobilio priekinės dalies sugadinimai susidarę patyrus smūginį poveikį kryptimi iš kairės į dešinę. Šia kryptimi deformuotas priekinis kairys sparnas bei į priekį nuo rato ašies esančios kairio šono konstrukcinės detalės. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairo pavara ir darbinė stabdžių sistema veikia sklandžiai, gedimų, galėjusių įtakoti įvykio kilimą ar automobilio valdomumą - neaptikta (1 t., b. l. 33-35).

Iš 2019 m. balandžio 26 d. teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-108(19) nustatyta, kad: 1) eismo įvykio metu krytimi nuo Plungės link Gargždų važiavęs automobilis „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir judėjimo stabilumą praradusiu bei skersai, kairiuoju šonu į priekį slydusio automobilio „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekine dalimi, tarp transporto priemonių išilginių ašių esant artimam stačiam kampui. Žiūrint automobilio „Škoda Superb“ važiavimo prieš eismo įvykį kryptimi susidūrimas įvyko prieš vietą, kurioje po eismo įvykio aptiktas automobilis „Škoda Superb“ bei, žiūrint kelio pločio atžvilgiu, dešiniau nei po eismo įvykio sustojo automobilis „Škoda Superb“. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Škoda Superb“ greitis buvo didesnis nei automobilio „Opel Meriva“. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo greičių prieš pat eismo įvykį bei tiksliau nustatyti automobilių susidūrimo vietą; 2) žiūrint automobilio „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavimo prieš eismo įvykį kryptimi susidūrimas su automobiliu „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvyko prieš vietą, kurioje po eismo įvykio aptiktas automobilis „Škoda Superb“ bei, žiūrint kelio pločio atžvilgiu, dešiniau nei po eismo įvykio sustojo automobilis „Škoda Superb“. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima tiksliau nustatyti automobilių susidūrimo vietą; 3) eismo įvykio metu automobilis „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į automobilio „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairiojo šono priekinę dalį, tarp transporto priemonių išilginių ašių esant artimam stačiam kampui; 4) tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima paneigti klausimo tekste nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes; 5) klausimo tekste nurodyta aplinkybė, kad prieš susidūrimą automobilis „Opel Meriva“ važiavo tiesiai ir eismo įvykio metu automobilis „Škoda Superb“ atsitrenkė į automobilio „Opel Meriva“ priekinį kairįjį kampą, neatitinka automobilių išorinių sugadinimų išsidėstymo ir sugadinimų pobūdžio pagrindu nustatytam transporto priemonių susidūrimo mechanizmui (žr. pirmą ir trečią išvadas); 6) techniniu požiūriu automobilio „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. M. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudaryti kliūčių eismui, pasirinkdama važiavimo greitį privalėjo atsižvelgti į kelio sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, neviršyti didžiausio leistino važiavimo greičio. Techniniu požiūriu automobilio „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudaryti kliūčių eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį privalėjo atsižvelgti į kelio sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, neviršyti didžiausio leistino važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę; 7) techniniu požiūriu, tikėtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojos L. M. veiksmai, – nesuvaldė vairuojamo automobilio ir pastarajam praradus judėjimo stabilumą sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Škoda Superb“; 8) tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis nei automobilio „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo greičių prieš pat eismo įvykį (1 t., b. l. 59-67).

Iš specialisto išvados Nr. G 841/2019(03) nustatyta, kad V. D. diagnozuotas kaklo raiščių patempimas (TLK-10-AM kodas: S16), kuris atitinka užduotyje nurodytą eismo laiką ir aplinkybes – gavosi nuo staigaus galvos atlošimo ar panašaus staigaus galvos – kaklo judesio. Eismo įvykio metu V. D. patirtas kaklo raiščių patempimas vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 113-114).

Iš specialisto išvados Nr. G 658/2019(03) nustatyta, kad L. M. konstatuoti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, nustatyta klinikinė diagnozė – nosies ir krūtinės ląstos sumušimas. Išvesta diagnozė – krūtinkaulio ir nosies kaulų lūžimai – nepagrįsta objektyviai rentgenologiniais duomenimis, todėl šiuo atveju domėn neimama. Odos nubrozdinimai ir nosies bei krūtinės sumušimas susidarė autoįvykio metu, nukentėjusiajai atsitrenkiant į automobilio salono vidaus apdailos detales (galimai vairą) užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuos fiksuotu laiku. L. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 158-159).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios L. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusysis V. D. ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 13 434,99 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, jog pasiruošęs išmokėti 1 100,00 Eur neturtinės žalos, 32,99 Eur turtinės žalos dėl gydymo išlaidų ir 109,02 Eur negautų pajamų. Nurodė, kad gydymo išlaidų nekompensuoja 456,07 Eur, nes gydomasis masažas bei maisto papildai Magne B6 nepagrįsti medicininiais dokumentais ir/ar nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu. Taip pat nurodė, jog transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 12 500,00 Eur, tačiau nei dėl jos, nei dėl transportavimo išlaidų nepasisakė (2 t., b. l. 47, 52, 54, 57, 58).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Draudimo bendrovė nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos neatlygino visiškai. Draudimo bendrovė ginčija nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, nurodydama, jog V. D. patyrė 32,99 Eur gydymo išlaidų, nes 456,07 Eur suma - gydomasis masažas bei maisto papildai Magne B6 nepagrįsti medicininiais dokumentais ir/ar nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, taip pat dėl negautų pajamų nurodė, kad eksperto paskaičiavimais V. D. už nedarbingumo laikotarpį negavo 109,02 Eur. Draudimo bendrovė dėl automobilio bei dėl transportavimo išlaidų nepasisakė. Teismas daro išvadą, kad V. D. buvo reikalingas gydomasis masažas bei maisto papildai Magne B6, ir jie siejami su eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu. Dėl negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu, teismas sutinka su Draudimo bendrovės eksperto pateikta išvada. Atsižvelgiant į V. D. pateiktus čekius, sąskaitas – faktūras, AB „Lietuvos draudimas“ išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, teismas daro išvadą, jog V. D. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 13 227,91 Eur (12 500,00 Eur automobilio likutinė vertė, 488,88 Eur gydymo išlaidos, 109,02 Eur negautos pajamos, 130,01 Eur (išlaidos susijusios su transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transportavimu).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Kaltinamosios L. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad pasiruošę išmokėti 1 100,00 Eur neturtinės žalos.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis V. D. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis iki šiol jaučią išgąstį ir nesaugumo jausmą vairuodamas automobilį ar važiuodamas juo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad L. M. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė L. M. yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, ji vairavo blaivi, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinę žalą atlyginti įpareigotinas atsakovas AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusysis V. D. prašė iš kaltinamosios priteisti bylinėjimosi išlaidas – 900 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 48). Kaltinamoji prašė bylinėjimosi išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį, jog yra pensininkė, augina neįgalų sūnų. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos eigą (procesas tęsėsi neilgą laiką – 4 mėnesius, tačiau iš esmės dėl to, kad posėdžiai neįvykdavo, nes juos prašydavo atidėti atstovai, ir tai neapsunkino advokato padėties teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajam), o taip pat į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, daro išvadą, kad prašomą priteisti išlaidų sumą mažina iki 500 Eur (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji L. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji ankščiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 167). Akivaizdu, jog L. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiajam, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog L. M. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog L. M. verta teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, L. M. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. L. M. laiduotoju skirtinas sutuoktinis S. M., kuris, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra vertas pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už L. M. asmuo, nors jis ir baustas už KET pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas tai vertina, kaip nežymų, vienkartinį nusižengimą, ir teismo vertinimu jis laikytinas teigiama asmenybe, kuris laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir kelių eismo taisyklių (2 t., b. l. 67-72).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, L. M. perduodant S. M. atsakomybei.

L. M. laiduotoju paskirti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1 700 Eur neturtinės žalos ir 13 227,91 Eur turtinės žalos atlyginimo V. D..

Iš kaltinamosios L. M. priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų V. D..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.