- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-63-462/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05642-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-19 nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, netaikant užstato, perduota S. M. atsakomybei. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas.
Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1 700 Eur neturtinės žalos ir 13 227,91 Eur turtinės žalos atlyginimo V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. M. buvo kaltinama tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2019-02-04, apie 9 val. 45 min., Gargždų gatvėje, ties Gargždų ir Parko g. sankryža, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., L. M., vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. kelio būklę, esant slidžiai asfaltuotai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio, prarado judėjimo stabilumą, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Škoda Superb“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Škoda Superb“ vairuotojas V. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 127 punkto („<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-19 nuosprendžio dalimi, kuria V. D. priteista 13 227,91 Eur, prašo skundžiamą nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti V. D. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį iki 9 951,91 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilis „Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sugadintas taip, kad jo remontas buvo ekonomiškai netikslingas (jis laikomas sunaikintu), ir dėl to ginčo nėra. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus (Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 su pakeitimais, 14 punktas), tuo atveju, kai sugadinto turto (šiuo atveju automobilio) remontas ekonomiškai netikslingas, apskaičiuojant nuostolį iš turto vertės (prieš apgadinimą) reikia atimti jo likutinę vertę (po apgadinimo). Byloje esančioje AB „Lietuvos draudimas“ Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę aiškiai matyti, kad automobilio „Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė iki sugadinimo buvo 12 500,00 Eur, o jo likutinė vertė po įvykio sudaro 3 276,00 Eur (šio automobilio liekanos į aukcioną pateiktos nebuvo, todėl teisinga laikytina ši apskaičiuota suma). Atsižvelgiant į tai ir remiantis minėtu specialiuoju teisės aktu, nuostolis dėl šio automobilio sunaikinimo sudaro 9 224,00 Eur. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė yra 12 500,00 Eur, ir šią sumą, o ne apskaičiuotą nuostolį (skirtumą tarp pradinės ir likutinės verčių) priteisė iš apeliantės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl automobilio „Škoda Superb“ nepasisakė, tačiau akivaizdu, kad byloje esanti apeliantės išvada apie transporto priemonės likutinę vertę kaip tik parodo apeliantės poziciją dėl nuostolio, susijusio su automobiliu „Škoda Superb“, dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismas, turėdamas informaciją apie automobilio „Škoda Superb“ vertę iki sugadinimo ir likutinę vertę, pats ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) turėjo pritaikyti atitinkamus teisės aktus, nes teisingo ir teisėto nuosprendžio priėmimas yra tiesioginė teismo funkcija.
3. Klaipėdos apygardos teisme 2020-02-14 buvo gautas apeliantės prašymas dėl apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje atšaukimo. Apeliantė prašė palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą ir teismo procesą baudžiamojoje byloje nutraukti.
4. Teismo posėdyje prokuroras dėl apeliacinio skundo atšaukimo neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
AB „Lietuvos draudimas“ prašymas atšaukti apeliacinį skundą tenkintinas, apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. BPK 316 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.
6. Kadangi civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-19 nuosprendžio atšaukė, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalies nuostata, apeliacinį skundą palieka nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-19 nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.