Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-02-27 · Administracinė byla Nr. A-2163-602/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
A-2163-602/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02184-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
Ž. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Administracinė byla Nr. A-2163-602/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02184-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–4).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. laikinojo sulaikymo patalpose Nr. 1–10, neužtikrinant higienos normų reikalavimų. Be to, šiose patalpose, pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas po 3 valandas, nors jose galima laikyti žmogų ne ilgiau nei 1 valandą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI patyrė stresą, iki šiol negali gerai miegoti, blogai jaučiasi. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad po buvimo laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo vedamas į dušą, o po to dar 3–4 val. buvo laikomas PK patalpose, todėl iš viso šiose patalpose praleisdavo apie 6–7 val. (b. l. 72–73).

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 38–42, 87–89).

4. Šiaulių TI paaiškino, kad trumpalaikio laikymo kamerose (administraciniame pastate ir rėžiminiame korpuse) suimtieji ir nuteistieji yra laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas, t. y. nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimo. Pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu tokiose kamerose buvo laikytas tik du kartus, t. y. 2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. spalio 10 d., todėl tai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Šiaulių TI pastebėjo, kad minėtos kameros nėra gyvenamosios patalpos, o higienos normų reikalavimai taikomi tik asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 109–114).

6. Teismas nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į laikino sulaikymo patalpas buvo patalpintas du kartus (2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. spalio 10 d.). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šiose patalpose buvo laikomas ilgiau, nei jose leidžiama laikyti. Teismas nustatė, kad laikino sulaikymo patalpoje Nr. 4 buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas buvo trumpalaikis (pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas du kartus ne ilgiau nei po 4 val.), teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

III.

7. Pareiškėjas Ž. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai bei priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 118).

8. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2015–2016 metų. Pareiškėjas paaiškina, kad tais metais jis taip pat buvo etapuotas į Šiaulių TI. Pasak pareiškėjo, dėl laikino sulaikymo patalpų į teismą jis niekada nesikreipė, todėl teismas turėjo nagrinėti bylą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjo nuomone, teismas išnagrinėjo bylą, nesigilindamas į jos esmę.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 121–122).

10. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia ne pirmosios instancijos teismo sprendimą, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo. Šiaulių TI pažymi, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepasinaudojo savo teise pateikti atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo, atlyginimo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista 2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. spalio 10 d., tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais pareiškėjui nepriteisė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino laikotarpio nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 metais ir 2016 metais jis taip pat buvo etapuotas į Šiaulių TI ir buvo patalpintas į laikino sulaikymo kameras, dėl kurių pareiškėjas niekada nesikreipė su skundu į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Kaip minėta, pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpis, iš kurio jis kildina neturtinės žalos atsiradimą, yra nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad bylai aktualūs laikotarpiai yra nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 29 d. ir nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 12 d. (b. l. 112). Būtent su tokiu bylai aktualių laikotarpių nustatymu apeliaciniame skunde nesutinka pareiškėjas. Pasak pareiškėjo, teismas turėjo vertinti laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis).

16. Sprendžiant, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą vertino tik dalį pareiškėjo skunde nurodyto laikotarpio, reikšminga aplinkybė yra tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti ne visas pareiškėjo skundas, o tik jo dalis (b. l. 7–10). Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl laikotarpių nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 21 d., nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. bei nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 kalendorines dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos (b. l. 10). Byloje yra pareiškėjo pasirašytas patvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį (jos nuorašą) jis gavo (b. l. 15). Nustatyta tvarka ir terminais minėtos teismo nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas neskundė, todėl 2017 m. gruodžio 18 d. nutarčiai įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą pagal priimtą nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, t. y. dėl laikotarpių nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. kovo 13 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. sausio 9 d. ir nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 9).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d., nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. kovo 13 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. sausio 9 d., nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. birželio 25 d., nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. spalio 9 d. ir nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Šiaulių TI nepažeidė pareiškėjo teisių, nes pareiškėjas minėtais laikotarpiais Šiaulių TI nebuvo (b. l. 112). Pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėtiną ginčo laikotarpį ir teisingai nustatė ginčo laikotarpio dienas, kai pareiškėjas buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kameras. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, be minėtų dienų, pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose taip pat buvo 2015 m. rugsėjo 3 d., 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. sausio 10 d. (b. l. 44–45), tačiau šios dienos patenka į įsiteisėjusios 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai šių dienų nevertino ir kalinimo sąlygų minėtomis dienomis neanalizavo.

18. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasVeslava Ruskan