Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2375-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
1-2375-957/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47958-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
P. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2375-957/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47958-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam P. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č. (P. Č.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, P. Č. teigimu dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Č., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatyto laikotarpio iki tol, kol 2018 m. lapkričio 21 d., 15.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, laikė 8 vnt. plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 6,961 g; taip pat iki tol, kol 2018 m. lapkričio 21 d., 19.10 val. kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 49,410 g, melsvos spalvos tabletes ir tablečių dalis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 4,542 g.

Šiais savo veiksmais P. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, kai buvo sulaikytas, jis turėjo tiek kanapių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Kanapes įsigijo seniai, per draugus, jos buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Kelis kartus kanapių yra pardavęs draugų draugams. Kai jį sulaikė, nuvežė į nuovadą, kur buvo apklausiamas, o po to buvo nuvežtas į namus, kur buvo daroma krata. Namuose rado „ekstazi“ tabletes ir visa kita, kas išvardinta kaltinamajame akte. „Ekstazi“ tabletes dažniausiai vartodavo pats, vieną kitą tabletę yra pardavęs. Pirko didesnį kiekį kanapių pigiau ir pardavė jas brangiau mažesniais kiekiais. Pas jį kratos metu rasti maišeliai buvo skirti pakavimui. Svarstykles daugiausia naudojo tam, kad kažką įsigijęs galėtų pasisverti ir pasitikrinti. Be to, pas jį ateidavo pasisverti (pasitikrinti) ir draugai, nes kokainas nepigus, būna pikta, kai nusiperki didelį kiekį brangiai ir gauni mažiau. Prieš parduodamas psichiką veikiančias medžiagas, jis sverdavo jų kiekius, pardavinėjo po 1 g. Pas jį buvo rasta knygutė su užrašais, kurioje surašyta, kiek jis kam skolingas ir kiek jam kiti skolingi. Dalis skolų buvo ir už narkotikus. Tai, kad nurodyta kaltinamajame akte, jis pripažįsta pilnai. Analizuojamą situaciją jis vertina kaip didžiausią kvailystę. Iš to jis nei uždirbo, nei kažką labai pardavė. Jam patinka, kaip jis gyvena – kaip visa visuomenė. Tokį jo poelgį lėmė aplinka, kurioje jis buvo. Dabar toje aplinkoje jis stengiasi nebūti. Ateityje jis planuoja gyventi taip, kaip dabar. Šiuo metu jis dirba, rašo baigiamąjį bakalauro darbą (studijuoja fotografiją), planuoja išvažiuoti kuriam laikui padirbėti tolimųjų reisų vairuotoju, kadangi turi C kategoriją. Narkotines medžiagas jis vartoja nuo dvyliktos klasės. Būna, kad ir šiuo metu jis pavartoja kanapių ar kažko kitko. Mano, kad turi priklausomybę, bet mano, kad su tuo susitvarkys pats, nes labai sumažino suvartojamą kiekį. Jeigu teismas skirtų įpareigojimą gydytis, jis tam nesipriešintų. Sprendimas užsidirbti iš kanapių buvo nulemtas jo aplinkos. Manė, kad šiek tiek užsidirbs, bet daugiausia suvartodavo viską pats (2 t., b. l. 14-16).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

Liudytojas M. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija, kad P. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), platina narkotines medžiagas, t. y. „žolę“. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. 2018 m. lapkričio 21 d. jis (t. y. liudytojas M. Ž.) dirbo kartu su kolega S. P., kai 15 val. sulaikė P. Č. (duomenys neskelbtini). Sulaikius P. Č., pastarasis iš karto nurodė, kad jo kuprinėje yra „žolės“. Paviršutinės apžiūros metu pas P. Č. kuprinėje, kurią jis laikė prie savęs, buvo rasti 8 polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės, turinčia specifinį kvapą, galimai narkotine medžiaga, ir 6 tabletės, P. Č. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jis nurodė, kad gyvenamojoje vietoje taip pat turi narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikta neatidėliotina krata P. Č. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant buto šeimininkams (P. Č. butą nuomojosi). Kratos metu taip pat dalyvavo kolega vyresnysis tyrėjas S. P. bei vyresnioji tyrėja A. V., taip pat tyrėja K. U.. P. Č. nurodė, kad virtuvėje po kriaukle yra juodos spalvos maišas su narkotinėmis medžiagomis, svarstyklėmis, fasavimo maišeliais. P. Č. nuvedė pareigūnus į savo gyvenamąjį kambarį, kur buvo rasta: žolės smulkintuvas, vandens pypkė, kuri skirta rūkyti narkotines medžiagas, popieriaus lapas su jame užrašytais vardas, pravardėmis ir skaičiais bei užrašinė, pinigai, nešiojamasis kompiuteris (1 t., b. l. 36-37).

Liudytoja N. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Atlikdama tyrimą 2019 m. sausio 24 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 140-(5822)-IS1-417, kurioje negalėjo nustatyti rudos spalvos augalo sėklų sudėtyje psichotropinės medžiagos – lizergo rūgšties amido (LSA) masės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Centre nėra lizergo rūgšties amido palyginamojo (standartinio) pavyzdžio, kuris reikalingas norint nustatyti LSA masę (kiekį). Šio standarto pavyzdžio Kriminalistinių tyrimų centras artimiausiu metu įsigyti neplanuoja, nes tokie lizergo rūgšties amido (LSA) masės nustatymo tyrimai yra reti, o standarto įsigijimo kaštai yra dideli. Tiriant žalsvos spalvos augalo sėklas buvo nustatyta, kad tai yra kanapių sėklos, kurių ekstrakto sudėtyje rasti kanabinoidų - D 9-tetrahidrokanabinolio ir kanabinolio pėdsakai (šios medžiagos ant augalo sėklų galėjo atsirasti jas sumaišius su kanapėm ar kanapių derva, ar jas liečiant pirštais, kurie galėjo turėti kontaktą su kanapėmis ar kanapių derva). Nustatyti, ar tyrimui pateiktos sėklos yra narkotinių ar pluoštinių kanapių, Kriminalistinių tyrimų centre nėra galimybės, nes tokie tyrimai šiame centre iš viso nėra atliekami. Kur galėtų būti tokie tyrimai Lietuvoje atliekami, jai nėra žinoma (1 t., b. l. 42-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Ž. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos buvo gauta informacija, kad P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laiko ir platina narkotines medžiagas: „žolę“, „ratus“. Patikrinus duomenis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. V., R. J. ir K. J.. Pagal VRIS duomenis anksčiau nurodytame bute yra registruota L. V. su nepilnamečiais vaikais. Turimais duomenimis, butas nuomojamas P. Č. ir dar vienam jo kambariokui, kurio asmenybė dar nėra žinoma (1 t., b. l. 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. P. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose, be kita ko, nurodoma, jog dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo gauta duomenų, kad P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), platina narkotines medžiagas, turimus narkotikus laiko namuose, turi didelį pirkėjų ratą (1 t., b. l. 18, 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus M. Ž. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniuoju tyrėju S. P., bei turint duomenų, kad P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), galimai disponuoja ir platina narkotines medžiagas, 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas P. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus P. Č., ar asmuo šalia savęs turi draudžiamų daiktų, pastarasis nurodė, kad kuprinėje turi narkotinių medžiagų – „žolės“. Paviršutinės apžiūros metu P. Č. kuprinėje buvo rasta 8 polietileniniai maišeliai, kuriuose buvo augalinės kilmės, turinti specifinį aitrų kvapą, galimai narkotinė medžiaga „žolė“ ir šešios tabletės. P. Č. procesinių veiksmų atlikimui 15.30 val. pristatytas į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tarnybines patalpas (1 t., b. l. 29).

Iš 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo daryti kratą matyti, kad pas P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutarta daryti neatidėliotiną kratą, motyvuojant tuo, jog buvo sulaikytas P. Č.; yra pagrindas manyti, jog (duomenys neskelbtini) (patalpose ir pagalbinėse patalpose) ar kitoje vietoje jis slepia daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti; delsimas atlikti kratą gali pakenkti tyrimui; nėra galimybės kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Nutarime nurodomas ir kratos atlikimo pagrindas ir tikslas: ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas P. Č. gali būti narkotinės medžiagos, priemonės toms narkotinėms medžiagoms fasuoti ir sverti, taip pat pinigai, kurie įgyti nusikalstamu būdu; tyrimo metu gauta duomenų, kad minėtame bute gali būti išvardinti daiktai, todėl neatlikus neatidėliotinos kratos, gali būti pakenkta atliekamam ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 49-50).

Iš 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolo su priedais matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. buvo atlikta neatidėliotina krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas P. Č.. Kratos metu virtuvėje, spintelėje po kriaukle už vamzdžio P. Č. parodė juodą celofaninį maišą, kuriame laikė augalinės kilmės žalsvos spalvos, aitraus kvapo medžiagą, galimai narkotinę. Taip pat minėtame maiše buvo celofaninis maišelis su melsvos spalvos tabletėmis, kurių dalis sulūžusios į kelias dalis. Taip pat minėtame juodame maiše buvo rastas celofaninis maišelis su nenustatytos kilmės sėklomis, elektroninės svarstyklės. Kratos metu P. Č. kambaryje rasta vandens pypkė („bongas“), tabako smulkintuvas, užrašinė, atskiras popieriaus lapas, kuriame užrašyti vardai, pravardės ir skaičiai šalia jų, nešiojamas kompiuteris HP bei 530 Eur (20 Eur (14 vnt.) ir 50 Eur (5 vnt.) kupiūromis), fasavimo maišeliai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų ir pėdsakų nenustatyta. Krata buvo pradėta 2018 m. lapkričio 21 d., 19.10 val., baigta – 20.00 val. (1 t., b. l. 53-74).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos B. B. 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties matyti, jog ja buvo pavirtintas 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo pagrindu P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos teisėtumas (1 t., b. l. 79-81).

Iš 2019 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo su priedais matyti, jog buvo apžiūrėti šie 2018 m. lapkričio 21 d. kratos metu pas P. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti daiktai: trys vienetai skaidrių polietileninių maišelių su sandarinimo juostele, kuriuose yra dar skaidrių polietileninių maišelių su apsaugos juostele (viename – 16 vnt. maišelių, kitame – 90 vnt. maišelių; trečiame – 79 vnt. maišelių); kieto viršelio sąsiuvinis su vaivorykštės spalvų juostelių dekoru, su užrašais (vardais, pravardėmis, skaičiais) (1 t., b. l. 85-93).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 24 d. specialisto išvados Nr. 140-(5822)-IS1-417 matyti, kad;

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, 2018 m. lapkričio 21 d. rasta ir paimta kratos metu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 49,410 g, D 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,8 proc.

Melsvos spalvos tablečių ir tablečių dalių iš plastikinio maišelio, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų ir paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 4.542 g.

Žalsvos spalvos augalo sėklos iš plastikinio maišelio, 2018 m. lapkričio 21 d. rastos ir paimtos kratos metu (duomenys neskelbtini), yra kanapių sėklos, kurių bendroji masė yra 0,025 g. Nustatyti, kokios rūšies, narkotinių ar pluoštinių kanapių, yra tirti pateiktos sėklos Centre nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Rudos spalvos augalo sėklų iš plastikinio maišelio, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų ir paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), ekstrakto sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lizergo rūgšties amido (LSA), kurios masės nustatyti nėra galimybės, nes centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš aštuonių plastikinių maišelių, 2018 m. lapkričio 21 d. rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) pas P. Č. yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,961 g, D 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,9 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Keturių rožinės spalvos tablečių, dviejų kapsulių, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), pas P. Č., sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta.

Ant elektrinių svarstyklių, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų ir paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai.

Žemesnės instancijos teismas

Ant rūkymo įrenginio ir dėžutės-smulkintuvo, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų ir paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (1 t., b. l. 100-105).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3009/2018(01) matyti, kad P. Č. šlapime, paimtame 2018 m. lapkričio 21 d., 20.05 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. Č. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nustačius, kad asmuo padarė bent vieną iš šių dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tokia nusikalstama veika laikoma baigta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617-788/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, o MDMA yra psichotropinė medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

P. Č. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įsigijo ir prie savęs laikė kuprinėje 8 vnt. plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, kurių sudėtyje narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė 6,961 g, iki tol, kol 2018 m. lapkričio 21 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų; taip pat namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė yra 49,410 g, melsvos spalvos tabletes ir tablečių dalis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 4,542 g, elektronines svarstykles, ant kurių rasta narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, rūkymo įrenginį ir dėžutę – smulkintuvą, ant kurių vidinių paviršių rasta narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, 185 vnt. plastikinių maišelių, iki tol, kol 2018 m. lapkričio 21 d., 19.10 val. kratos metu policijos pareigūnai jas surado ir paėmė.

Teismas konstatuoja, kad P. Č. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo P. Č. veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Visų pirma, pažymėtina, jog kaltinamasis P. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (t. y. dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo turint tikslą jas platinti), pripažino visiškai ir teisme duodamas parodymus paaiškino, kad jis iš tiesų turėjo tiek kanapių, kiek yra nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamojo teigimu, kanapes jis įsigijo seniai, per draugus, kelis kartus jų yra pardavęs draugų draugams. Pirko didesnį kiekį kanapių pigiau ir pardavė jas brangiau mažesniais kiekiais. Jo namuose kratos metu rastos „ekstazi“ tabletės ir visa kita, kas yra išvardinta kaltinamajame akte. Kaltinamojo P. Č. teigimu, šias tabletes jis dažniausiai vartodavo pats, vieną kitą tabletę yra pardavęs. Kaltinamasis pripažino, kad kratos metu rasti maišeliai buvo skirti pakavimui. Paaiškino, kad prieš parduodamas psichiką veikiančias medžiagas, jis sverdavo jų kiekius, pardavinėjo po 1 g. Kaltinamojo teigimu, kratos metu buvo rasta jo knygutė su užrašais, kurioje, be kita ko, buvo surašytos skolos ir už narkotikus. Kaltinamojo teigimu, jis pripažįsta tai, kas nurodyta kaltinamajame akte. Narkotines medžiagas vartoja nuo dvyliktos klasės, šiuo met jis pavartoja kanapių ar kažko kitko, mano, kad turi priklausomybę (2 t., b. l. 14-16). Tokie kaltinamojo P. Č. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas M. Ž. davė parodymus, kurie iš esmės yra identiški kaltinamojo P. Č. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams. Liudytojo M. Ž. teigimu, gavus informaciją, kad P. Č. platina narkotines medžiagas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, P. Č. sulaikytas 2018 m. lapkričio 21 d., 15 val., (duomenys neskelbtini). Sulaikius P. Č., pastarasis iš karto nurodė, kad jo kuprinėje yra „žolės“. Paviršutinės apžiūros metu pas P. Č. kuprinėje, kurią jis laikė prie savęs, buvo rasti, be kita ko, 8 polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės, turinčia specifinį kvapą, galimai narkotine medžiaga. Liudytojo M. Ž. teigimu, policijos komisariate vykusios apklausos metu P. Č. nurodė, kad savo gyvenamojoje vietoje taip pat turi narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikta neatidėliotina krata P. Č. gyvenamojoje vietoje, kurios metu P. Č. nurodė, kad virtuvėje po kriaukle yra juodos spalvos maišas su narkotinėmis medžiagomis, svarstyklėmis, fasavimo maišeliais. Be to, kratos metu P. Č. nuvedė pareigūnus į savo gyvenamąjį kambarį, kur buvo rasta: žolės smulkintuvas, vandens pypkė, kuri skirta rūkyti narkotines medžiagas, popieriaus lapas su jame užrašytais vardas, pravardėmis ir skaičiais bei užrašinė, pinigai, nešiojamasis kompiuteris (1 t., b. l. 36-37). Analogiškas aplinkybes apie tai, jog buvo gauta informacija apie P. Č. vykdomą narkotinių medžiagų platinimą, taip pat aplinkybes apie 8 vnt. polietileninių maišelių su narkotine medžiaga suradimo pas P. Č. ((duomenys neskelbtini)) bei jo sulaikymo aplinkybes policijos pareigūnas M. Ž. nurodė ir savo 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 16, 29). Taigi, minėto liudytojo M. Ž. parodymai bei jo 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo P. Č. nurodytas, o taip pat ir kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo aplinkybes bei apibendrintus jų kiekius. Tokius kaltinamojo bei liudytojo parodymus patvirtina bei detalizuoja ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. P. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, jog iš tiesų, kaip ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė ir liudytojas M. Ž., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo gauta duomenų apie tai, kad P. Č. platina narkotines medžiagas (1 t., b. l. 18, 21). Tuo tarpu narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo kaltinamojo P. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), suradimo aplinkybės yra detalizuotos bei užfiksuotos 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokole ir jo prieduose (fotolentelėse). Minėto kratos protokolo bei jo priedų turinys patvirtina, jog iš tiesų 2018 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 19.10 iki 20.00 val., kaltinamojo P. Č. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios metu, be kita ko, virtuvėje, spintelėje po kriaukle už vamzdžio P. Č. parodė juodą celofaninį maišą, kuriame laikė augalinės kilmės žalsvos spalvos, aitraus kvapo medžiagą, galimai narkotinę; taip pat minėtame maiše buvo celofaninis maišelis su melsvos spalvos tabletėmis, kurių dalis sulūžusios į kelias dalis (1 t., b. l. 53-74). Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(5822)-IS1-417 patvirtina, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, 2018 m. lapkričio 21 d. rasta ir paimta kratos metu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 49,410 g. Be to, minėta specialisto išvada patvirtina, kad melsvos spalvos tablečių ir tablečių dalių iš plastikinio maišelio, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų ir paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 4.542 g. Maža ta, minėta specialisto išvada patvirtina ir tai, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 8 plastikinių maišelių, 2018 m. lapkričio 21 d. rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) pas P. Č., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,961 g (1 t., b. l. 100-105). Taigi, 2019 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5822)-IS1-417 nurodyti duomenys, vertinant juos kartu su aukščiaus aptartais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis P. Č. disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis bei psichotropine medžiaga – MDMA, kurių kiekiai nurodyti kaltinime.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5822)-IS1-417 nurodytus duomenis, tikslina kaltinime nurodytos ir pas kaltinamąjį P. Č. kuprinėje (rastuose aštuoniuose plastikiniuose maišeliuose) bei gyvenamojoje vietoje (spintelėje, po kriaukle) rastos narkotinės medžiagos – kanapių – pavadinimą (formos atžvilgiu), nurodydamas pilną šios narkotinės medžiagos pavadinimą – kanapės (antžeminės dalys). Pažymėtina, jog toks nusikalstamos veikos dalyko formos patikslinimas jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai neturi, tuo pačiu nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje, o tuo pačiu – ir kaltinime nurodyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – MDMA kiekiai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal minėtas Rekomendacijas, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Iš aukščiau aptartų baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog pas kaltinamąjį P. Č. (duomenys neskelbtini), rastuose aštuoniuose plastikiniuose maišeliuose buvo rasta 6,961 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, spintelėje po kriaukle buvo rasta dar 49,410 g tos pačios narkotinės medžiagos. Taigi, iš viso pas kaltinamąjį P. Č. buvo rasta 56,371 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Be to, pagal minėtas Rekomendacijas, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Iš aukščiau aptartų baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog pas kaltinamąjį P. Č. jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta 4,542 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Taigi, kiekviena iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis P. Č., net ir atskirai paėmus, viršija nurodytus nedidelius kiekius. Pažymėtina, jog nė viena iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis P. Č., atskirai paėmus, neviršija nurodytų didelių kiekių, tačiau tai nereiškia, kad bendras šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis negali būti pripažintas dideliu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju, apskaičiavus kiekvienos iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis P. Č., didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis matyti, kad jos sudaro: narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) – 11,27 proc. ((100*56,371)/500), psichotropinė medžiaga – MDMA – 22,71 proc. ((100*4,542)/20). Sudėjus visas nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentines dalis gaunama 33,98 proc. santykinio didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis P. Č., didelio kiekio procentinių dalių suma neviršija 100 proc. santykinio didelio kiekio, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis nelaikytinas dideliu, tačiau yra viršijantis nedidelį kiekį, t. y. specialisto išvadoje, o tuo pačiu ir kaltinamajame akte akte nurodyti minėtų psichiką veikiančių medžiagų kiekiai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiški laikotarpio, nuo kada kaltinamasis P. Č. laikė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, pradžia, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, jog minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas kaltinamasis P. Č. laikė nuo nenustatyto laikotarpio. Be to, įvertinus pastarąją aplinkybę bei abejones dėl to, kur kaltinamasis visą laiką laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kuri pas jį buvo rasta (duomenys neskelbtini), aštuoniuose plastikiniuose maišeliuose, teismas šalina iš kaltinimo faktinę aplinkybę, jog šią narkotinę medžiagą kaltinamasis laikė prie savęs kuprinėje. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog ši narkotinė medžiaga buvo rasta kaltinamojo kuprinėje, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ji ten visą laiką ir buvo laikoma, ypač sugretinus šią aplinkybę su kaltinamojo P. Č. parodymais apie tai, kad narkotinę medžiagą – kanapes jis įgijo seniai, t. y. laikė jas ilgai, o ne tuo vienkartiniu suradimo atveju.

Pažymėtina ir tai, kad teismas iš kaltinamajam P. Č. pateikto kaltinimo šalina jame nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis P. Č. laikė elektronines svarstykles, ant kurių rasta narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, rūkymo įrenginį ir dėžutę – smulkintuvą, ant kurių vidinių paviršių rasta narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, 185 vnt. plastikinių maišelių. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas – narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos, tuo tarpu kaltinime nurodyti daiktai, kurie kratos metu buvo rasti pas kaltinamąjį P. Č., t. y. elektroninės svarstyklės, rūkymo įrenginys ir dėžutė – smulkintuvas nelaikytini šios nusikalstamos veikos dalyku (o tuo pačiu – ir kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiais) nepaisant to, kad ant jų buvo rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai. Dėl šios priežasties nurodytos aplinkybės iš P. Č. pateikto kaltinimo šalintinos kaip perteklinės

Be to, teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, iš kaltinamajam P. Č. pateikto kaltinimo šalina vieną objektyvųjį veikos požymį – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimą, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Kaip matyti iš P. Č. pateikto kaltinimo, jame nurodyta, jog kaltinamasis 2019 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įsigijo <...> 8 vnt. plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje narkotinė medžiaga – kanapės <...>. Visų pirma pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju P. Č. pateiktas kaltinimas 2019 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijus anksčiau minėtos narkotinės medžiagos, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką, tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodomas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo laikas – 2019 m., yra nelogiškas, kadangi ši medžiaga negalėjo būti įgyta vėliau, nei ji buvo rasta pas kaltinamąjį (t. y. 2018 m. lapkričio 21 d.). Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko P. Č. įsigijo šią narkotinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš P. Č. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimą – kaip nepagrįstą.

Vis dėlto, nepaisant to, kad iš P. Č. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo P. Č. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, o to (konstatavus jo veikoje subjektyvųjį aptariamos nusikalstamos veikos požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti, kuris bus aptariamas toliau) visiškai pakanka pripažinti P. Č. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir subjektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Šiuo atveju bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad P. Č. laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropinę medžiagą – MDMA, turėdamas tikslą šias psichiką veikiančias medžiagas platinti.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis P. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tokiais savo parodymais kaltinamasis pripažino ir tai, kad jo veikoje buvo analizuojamas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Kitaip tariant, kaltinamasis P. Č. pripažino, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios pas jį buvo rastos 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, apklausiamas teisme kaltinamasis P. Č. parodė, kad jis pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, susverdavo jas pas jį kratos metu rastomis svarstyklėmis po 1 g. Kaltinamojo teigimu, narkotines medžiagas jis pirkdavo pigiau didesniais kiekiais ir pardavinėdavo jas brangiau mažesniais kiekiais. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rasta užrašinė, kurioje buvo surašytos skolos ir už narkotikus (2 t., b. l. 14-16). Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis prekiavo narkotinėmis ir prichotropinėmis medžiagomis, tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog kaltinamasis P. Č. pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti.

Antra, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, įrodinėjant aptariamą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį, t. y. tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas turėjimą, didelę reikšmę turi pas kaltinamąjį P. Č. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo aplinkybės. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių policijos pareigūnų M. Ž. ir S. P. 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei P. Č. buvo sulaikytas po to, kai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos valdybos buvo gauta informacija apie P. Č. vykdomą prekybą narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 16, 18, 21, 29). Teismo vertinimu, ši informacija iš dalies pasitvirtino atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, taip pat į apžiūros ir kratos metu rastus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šios aplinkybės, sugretinus jas su paties kaltinamojo aukščiau aptartais teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog ir analizuojamų įvykių metu kaltinamasis P. Č. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti (ką, kaltinamojo teigimu, jis ir darė).

Trečia, pažymėtina ir tai, kad 2018 m. lapkričio 21 d. kratos metu pas kaltinamąjį P. Č. buvo rastos, be kita ko, ir elektroninės svarstyklės, 185 vnt. plastikinių maišelių, dėžutė - smulkintuvas (1 t., b. l. 53-74), kuriuos, pasak kaltinamojo P. Č., jis naudojo narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms dozuoti bei pakuoti. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2019 m. sausio 24 d. specialisto išvados matyti, jog ant pas kaltinamąjį rastų elektroninių svarstyklių paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; be to, ant dėžutės-smulkintuvo vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (1 t., b. l. 100-105). Taigi, faktas, jog pas P. Č. namuose buvo rastos elektroninės svarstyklės, 185 vnt. plastikinių maišelių, dėžutė-smulkintuvas, skirti narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms dozuoti bei pakuoti, tik dar labiau sustiprina pagrindą išvadai, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo ruošiamos pardavimui ir P. Č. narkotines bei psichotropiness medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti.

Pažymėtina ir tai, jog nors kaltinamasis P. Č. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis vartoja psichiką veikiančias medžiagas, be to, tokia aplinkybė atsispindi ir iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3009/2018(01) (1 t., b. l. 117), visgi tai nepaneigia to, jog kaltinamasis narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis laikė tiek narkotines, tiek psichotropines medžiagas, kurių dalis buvo paruoštos dozėmis (8 vnt. plastikinių maišelių), taip pat į rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, jų radimo vietą (dalį narkotinių mežiagų, paruoštų dozėmis, kaltinamasis laikė prie savęs kuprinėje, viešoje vietoje, dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo paslėptos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, virtuvėje, spintelėje po kriaukle, polietileniniame maiše), į tai, kad pas kaltinamąjį namuose buvo rastos medžiagos bei priemonės, kurios naudojamos ir narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms sverti ir pakuoti, taip pat į visą įvykio situaciją, teismas konstatuoja, kad P. Č. veikoje yra nustatytas bei įrodytas subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, teismas tikslina P. Č. pateiktą kaltinimą nurodydamas, jog jis narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropinę medžiagą – MDMA laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (kadangi žodinė šio požymio išraiška kaltinamajame akte nebuvo pateikta).

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog P. Č., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatyto laikotarpio iki tol, kol 2018 m. lapkričio 21 d., 15.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, laikė 8 vnt. plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 6,961 g; taip pat iki tol, kol 2018 m. lapkričio 21 d., 19.10 val. kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 49,410 g, melsvos spalvos tabletes ir tablečių dalis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 4,542 g. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo P. Č. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl P. Č. skirtinos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126693/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaltinamojo P. Č. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir psichotropine medžiaga – MDMA, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Visgi, teismas pažymi, jog kaltinamojo laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų, dalis jų buvo rastos ir paimtos paties kaltinamojo nuoširdžių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėka, jam nuoširdžiai padedant išaiškinti veiką. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas. Nustatyta kaltinamojo P. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė –prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo šią veiką išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmę, įvertintina ir kaltinamojo P. Č. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, t. y. jis yra jauno ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus (1 t., b. l. 122-125), iš teisiamojo posėdžio metų duotų paaiškinimų matyti, jog jo asmenybė vis dar nebrandi, jo priešingo teisei elgesio suvokimas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ribotas, elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įtakojamas jį supančios neigiamos aplinkos, ką teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pats kaltinamasis. Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog teismo proceso metu kaltinamasis suprato galimus savo veikos padarinius, šiuo metu jis deda visas pastangas, kad pakeistų savo gyvenimo būdą, studijuoja, nori įgyti profesiją, paties teigimu – dirba, stengiasi atsiriboti nuo jį supusios neigiamos aplinkos, keisti savo gyvenimo būdą, pripažįsta turintis priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, deda pastangas jos visiškai atsikratyti, išreiškia sutikimą gydytis priklausomybės ligas, išreiškia itin kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, savo ateities planus sieja su legaliu darbu ir noru būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Kaltinamasis P. Č. anksčiau nėra teistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėta (1 t., b. l. 126-127), baustas administracine tvarka, daugiausia už pažeidimus, padarytus važiuojant viešuoju transportu su negaliojančiu bilietu ar be jo, taip pat už smulkius KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 128-135). Taigi, kaltinamojo P. Č. antivisuomeninės nuostatos dar nėra susiformavusios, o jo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, sugretinus šią aplinkybę su kitomis jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog toks nusikalstamas kaltinamojo elgesys ateityje nebepasikartos. Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 141), iki nurodyto laikotarpio yra pakeitęs ne vieną darbovietę, gaudavo legalias pajamas (1 t., b. l. 138-139, 140), paties kaltinamojo teigimu šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), studijuoja fotografiją, rašo baigiamąjį bakalauro darbą (2 t., b. l. 14-16). Duomenų apie P. Č. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje yra pakankamai aplinkybių, kurių visuma rodo mažesnį kaltinamojo P. Č. padaryto nusikaltimo (negu tokios rūšies nusikaltimų) ir jo paties asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo P. Č. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, kadangi nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų salygų. Visgi, teismo vertinimu, P. Č. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi, resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą pačią nusikalstamą veiką skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

Taigi, visų šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (net ir minimalaus dydžio ar mažesnė, nei numatyta sankcijoje) yra neproporcinga P. Č. padarytam nusikaltimui ir jo paties asmenybei, prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties ir turėti neigiamos įtakos nuteistojo resocializacijai. Iš esmės tokią pačią poziciją baigiamųjų kalbų metu išdėstė ir valstybinis kaltintojas, siūlydamas teismui apsvarstyti galimybę skirti P. Č. švelnesnę bausmę. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam P. Č. švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų šios bausmės terminą, įtvirtintą BK 48 straipsnio 2 dalyje, kartu nustatant griežtus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 punktuose: būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tokiam įpareigojimui neprieštarautų); bei draudimą, numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, t. y. draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį P. Č. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinais įpareigojimais ir draudimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis P. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies bei 64¹ straipsnio nuostatų taikymas yra pagrįstas, jei BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas atitinka šiai BK nuostatai keliamus reikalavimus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-449-942/2016)).

Kaltinamasis P. Č. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d., 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 23 d., 14.35 val. (1 t., b. l. 144, 172-173). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas P. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162) ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 187-188), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu sunaikintini šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1.1. Dėžė su joje esančia užrašine ir fasavimo maišeliais, kurie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. birželio 12 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (pagal 2019 m. birželio 12 d. kvitą serija BBB Nr. 5PK001709) (1 t., b. l. 94-95);

1.2. Po Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro atlikto tyrimo (2019 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(5822)-IS1-417) likusi dėžė su tyrimo objektais (8 plastikiniai paketai su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis), kurie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. vasario 5 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (pagal 2019 m. vasario 11 d. kvitą serija BBB Nr. 5PK001632) (1 t., b. l. 107-109).

2. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, P. Č. grąžintini pinigai, kurie pas jį buvo rasti kratos (530 Eur) bei apžiūros (65,55 Eur) metu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (pagal 2018 m. gruodžio 19 d. kvitą serija AAC Nr. 004845) (1 t., b. l. 82-84).

Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodinėjamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimo faktas, o tuo pačiu nebuvo įrodinėjamas ir konkrečių lėšų už jas gavimo faktas. Dėl šios priežasties, nuosprendžiui įsiteisėjus, minėti pinigai grąžintini P. Č., kadangi šios bylos duomenimis nebuvo įrodinėjama (o tuo pačiu – ir nebuvo įrodyta), jog minėti pinigai objektyviai buvo gauti už narkotines ir psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamajame akte nurodyta, jog šioms iš kaltinamojo P. Č. kratos ir apžiūros metu paimtoms piniginėms lėšoms buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visgi byloje nėra jokių duomenų, jog toks laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų būtų buvęs pritaikytas. Dėl šios priežasties, priimant nuosprendį, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsniu, 41 straipsniu, 48 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 3, 4 punktais, 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. Č. (P. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas; bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Č. (P. Č.) paskirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas; bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. Č. (P. Č.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d., 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 23 d., 14.35 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. Č. (P. Č.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti šiuos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Dėžę su joje esančia užrašine ir fasavimo maišeliais, kurie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. birželio 12 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (pagal 2019 m. birželio 12 d. kvitą serija BBB Nr. 5PK001709);

2. Po Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro atlikto tyrimo (2019 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(5822)-IS1-417) likusią dėžę su tyrimo objektais (8 plastikiniai paketai su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis), kurie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. vasario 5 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (pagal 2019 m. vasario 11 d. kvitą serija BBB Nr. 5PK001632).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti P. Č. (P. Č.) pinigus, kurie pas jį buvo rasti kratos (530 Eur) bei apžiūros (65,55 Eur) metu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (pagal 2018 m. gruodžio 19 d. kvitą serija AAC Nr. 004845).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti P. Č. (P. Č.), kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas Marijus Kursevičius