- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1807-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35500-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3014-1019/2020 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei J. M. dėl įpareigojimo pateikti vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo pagrindimą. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. A. ieškiniu prašė: i) įpareigoti atsakovę J. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti K. A. ir K. A. išlaikymo lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai nuo 2019-04-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus; ii) kiekvieno mėnesio paskutinę dieną elektroniniu paštu pateikti ieškovui K. A. ir K. A. išlaikymo lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai per mėnesį, panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus.
2. Ieškovas 2020-10-15 pateikė prašymą, kuriuo atsisakė visų ieškinyje pareikštų reikalavimų, prašė civilinę bylą nutraukti ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
3. Atsakovė dėl pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo neprieštaravo, prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-16 nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3014-1019/2020 ir priteisė iš ieškovo atsakovei 810 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio, nurodydamas, kad atsakovė 2020-10-12 pateikė įrodymus, kiek išleido abiejų vaikų išlaikymui 2018–2020 m., t. y. įvykdė ieškinio reikalavimą. Teismas sprendė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovui žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė, o civilinę bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas už advokatės teisinę pagalbą patyrė 450 Eur, o atsakovė – 810 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi civilinė byla nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apylinkės teismas įvertinto ieškovo ir atsakovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir priežastis, nulėmusias tiek ieškinio pareiškimą, tiek atsisakymą, taip pat priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus. Atsakovė pateikė dokumentus (sąskaitas, sutartis, kvitus ir kt.) tik dėl su vaikų ugdymu ir būreliais susijusių išlaidų, patirtų nuo 2019-04 iki 2020-10. Ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas pateikti vaikų visų išlaikymo lėšų (t. y. neapsiribojant vien išlaidomis, susijusiomis su mokykla ir būreliais) nuo 2019-04-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus, taip pat reikalavimas teikti tokius įrodymus kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. į ateitį. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė visiškai patenkino ieškinio reikalavimus. Atsakovė proceso metu nesutiko su ieškinio reikalavimais ir, teikdama įrodymus, siekė įgyvendinti teisę pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovės elgesys. Ieškinio reikalavimai nepatenkinti, todėl, ieškovui atsisakius ieškinio, teismas netenkina ieškovo prašymo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
4.4. Apylinkės teismas nurodė, kad kai ieškovas atsisako ieškinio ne dėl to, jog atsakovė geruoju patenkino reikalavimą ar dėl kitų su atsakovės elgesiu susijusių priežasčių, ir byla nutraukiama, o atsakovė tokioje byloje turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė turi teisę reikalauti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė tinkamai ir sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo kreipimusi į teismą su ieškiniu, kurio ieškovas atsisakė įvertinęs tai, kad atsakovės pateikti įrodymai ieškovą tenkina, ir atsakovei iš ieškovo priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apylinkės teismas atsakovės patirtas 810 Eur bylinėjimosi išlaidas vertinio kaip pagrįstas bei protingo dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas J. A. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovo naudai ½ dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, paliekant nepakeistą nutartį dėl ½ atsakovės patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Nuo pat taikos sutarties sudarymo iki ieškinio teismui pateikimo ieškovas ne kartą prašė atsakovės pagrįsti vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, tačiau atsakymas į prašymus buvo neigiamas. Ieškinio reikalavimais ieškovas siekė gauti vaikams skiriamų išlaikymo lėšų, skirtų ugdymui mokymo įstaigose, papildomam ugdymui ir buities poreikiams tenkinti, panaudojimo pagrindimą. Iki ieškinio padavimo teismui dienos ieškovas su prašymu suteikti informaciją ne kartą kreipėsi į ieškovę, bet prašomos informacijos negavo. Iki 2020-10-12 atsakovė nesutiko pateikti įrodymus, kurių prašė ieškovas. Atsakovė 2020-10-12 teismui pateikė išsamią ataskaitą apie tai, kokias pinigų sumas atsakovė nuo taikos sutarties sudarymo iki 2020 m. rudens išleido vaikų ugdymui mokymo įstaigose, papildomam ugdymui, pateikė dalinius įrodymus apie kitų vaikų poreikių tenkinimo išlaidas (kompiuteriams, uniformoms pirkti), iš dalies pagrindė vaikų sveikatos išlaidų sudėtį. Kartu su ataskaita teismui atsakovė pateikė ir ieškovo prašytus pateikti dokumentus – sąskaitas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2020-10-15 posėdyje atsakovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, kad daugiau įrodymų teismui pateikti negali, nes yra neišsaugojusi kvitų, patvirtinančių vaikams skirtų išlaidų dydį. Atsakovei 2020-10-12 pateikus ataskaitą ieškovas turėjo galimybę įvertinti kaip buvo panaudotos vaikams skirtos išlaikymo sumos nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.
5.2. Antrojo ieškinio reikalavimo ieškovas atsisakė prašydamas bylą nutraukti, todėl laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta pusė visų ieškinyje reikštų reikalavimų. Teismas nevertino atsakovės atsisakymų teikti bet kokią informaciją apie lėšų, skirtų vaikų išlaikymui panaudojimą, pozicijos, t. y. atsakovė tvirtino neteiksianti įrodymų, ką pati paneigė pateikdama ataskaitą. Byloje nebuvo reikalavimo nustatyti, kad dalis ar visos vaikų išlaikymo lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį. Atsakovei pateikus įrodymus apie vaikų išlaikymo išlaidas mokymui, papildomam ugdymui bei iš dalies rūbams, gydymui, laikytina, kad ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies. Atsakovė įrodymus apie tai, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudojo pagal paskirtį pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Iki bylos iškėlimo teisme ieškovas prašė atsakovės pagrįsti vaikų išlaikymo lėšų panaudojimą, tačiau gavo formalius atsakymus, kad vaikams skirtos lėšos panaudotos kaip nustatyta taikos sutartyje. Teisinis ginčas tarp šalių išspręstas ieškovo naudai (dalyje dėl pirmojo reikalavimo), todėl ieškovui turi būti grąžintas už patenkintą reikalavimą jo sumokėtas žyminis mokestis bei iš atsakovės priteistos ieškovo patirtos su ieškinio pareiškimu bei bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė J. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirojo skundo netenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovas prašė pateikti vaikų išlaikymą pagrindžiančius įrodymus: i) nuo 2019-04-01 iki 2019-11-26 (pirmas reikalavimas); ii) įpareigoti atsakovę kiekvieno mėnesio paskutinę dieną elektroniniu paštu pateikti ieškovui vaikų išlaikymo lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai per mėnesį panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus (antras reikalavimas). Ieškovas pripažįsta, jog antras reikalavimas nepatenkintas, todėl buvo pagrindas iš ieškovo priteisti atsakoves patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6.2. Teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-116-1050/2019 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų, kurioje ieškovas su atsakove sudarė 2019-03-27 taikos sutartį, kuri 2019-03-28 nutartimi buvo patvirtinta. Ieškovas ir atsakovė taikos sutartyje susitarė, jog: i) ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirs po 415 Eur nuo 2019-04-01 kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai sulauks pilnametystės; ii) ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo 2019-04-01 iki (duomenys neskelbtini) skirs papildomai 370 Eur per mėnesį apmokėti privačią mokyklą. Ieškovui sudarant taikos sutartį nekilo abejonių dėl lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams, panaudojimo pagrįstumo. Ieškovas su atsakove nesusitarė dėl ataskaitų apie atsakovės turėtas vaikų išlaikymo išlaidas pateikimo, atsakovė neįpareigota rinkti išlaidas pagrindžiančius kvitus bei kvitų tikslingai nerinko. Iki taikos sutarties sudarymo ieškovui buvo pateikta visa detalizacija dėl nepilnamečių vaikų poreikių, reikalingo išlaikymo dydžio. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti retrospektyvius vaikų išlaikymą pagrindžiančius įrodymus teismų praktikoje laikomas kaip reikalavimas neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas negali įpareigoti atsakovę pateikti duomenis, kurių asmuo objektyviai neturi ar negali pateikti.
6.3. Atsakovė niekada neatsisakė pateikti ieškovui duomenų, susijusių su vaikų išlaikymu, kuriuos objektyviai tuo metu galėjo pateikti. Ieškovas, teigdamas, kad neprieinama informacija, susijusi su vaikų ugdymo išlaidomos bei būreliais, nepateikė pagrindžiančių įrodymų, jog jis kreipėsi į ugdymo įstaigas, vaikų lankomų būrelių vadovus dėl informacijos apie ugdymo išlaidas gavimo ir tokius duomenis jam atsisakyta pateikti. 2018–2019 mokslo metais visos sąskaitos už abiejų vaikų mokslus nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. liepos mėn. buvo siunčiamos abiem tėvams. Sudarius taikos sutartį, atsakovė 2019-03-28 pakartotinai išsiuntė ieškovui elektroniniu laišku visas sąskaitas, susijusias su išlaidomis už mokyklą, nuo 2018-09-01 iki 2019-04-01. Taip pat buvo pridėta lentelė, kurioje surašyti visi kiekvieno mėnesio mokesčiai ir apskaičiuota 50 procentų dalis, kurią turėjo sumokėti ieškovas. Ieškovas turėjo informaciją, kiek kainuoja vaikų ugdymas mokykloje.
6.4. Bendru šalių sutarimu buvo nuspręsta 2019–2020 mokslo metais vaikų nebevesti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Ieškovas pasiūlė vaikus pervesti į privačią mokyklą (duomenys neskelbtini). Visi mokesčiai už vaikų ugdymą, maitinimą, popietinę grupę bei būrelius buvo nurodyti ugdymo sutartyse, su kuriomis susipažino ir ieškovas. Atsakovė 2019-07-17 pakartotinai persiuntė elektroniniu laišku ieškovui iš mokyklos gautas sutartis dėl vaikų mokymosi. Ieškovas buvo informuotas, kokie bus mokesčiai už vaikų mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Visos sąskaitos už vaikų mokymąsi privačioje mokykloje (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo prieinamos. Ieškovui buvo žinomi ir kiti, ne ugdymo įstaigoje vaikų lankomi, būreliai, kadangi ieškovas su vaikais bendravo darbo dienomis, vaikus paimdamas iš ugdymo įstaigos, po kurios turėdavo pareigą nuvežti į lankomus būrelius ir iš ten pasiimti. Sąskaitos už būrelius buvo įtrauktos į bendras kasmėnesines mokyklos sąskaitas, tad ieškovui būrelių pavadinimai bei sumos už buvo žinomos.
6.5. Aplinkybes, kad ieškovui informacija, susijusi su vaikų ugdymu, buvo žinoma, atskleidžia ieškinio turinys. Atsakovė su 2020-10-12 prašymu nepateikė nei vieno naujo įrodymo, pagrindžiančio vaikų išlaidas nuo 2019-04-01 iki 2019-11-26. Atsakovė su 2020-10-12 prašymu pateikė sąskaitas (2019-04–2019-07) už ugdymą (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurios ieškovui dar anksčiau buvo žinomos. Atsakovė pateikė sąskaitas susijusias su ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini) (2019-09–2020-10, ir stojamasis mokestis), kurios ieškovui taip pat buvo žinomos. Kiti su 2020-10-12 prašymu atsakovės pateikti įrodymai, pagrindžiantys vaikų išlaikymo išlaidas, nesusiję su ieškovo ieškinio pareikštu reikalavimu. Atsakovės su 2020-10-12 prašymu pateikti duomenys buvo pateikti kaip betarpiškai susiję su bylos nagrinėjamu dalyku bei kuriais buvo siekiama atsikirsti į ieškovo pareikštus nepagrįstus reikalavimus.
6.6. Su 2020-10-12 prašymu atsakovės pateikti duomenys, kurie susiję su ieškovo ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai nuo 2019-04-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus, ieškovui jau buvo žinomi ir turimi. Šiais duomenis atsakovė siekė įrodyti, jog vaikams skirtos lėšos yra naudojamos išimtinai vaikų poreikiams. Vien tai, kad ieškovui mažesnės apimties duomenų, nei reikalavo ieškiniu, ir kurie ieškovui jau buvo žinomi ir prieinami iki ieškinio padavimo dienos, pakako bei sudarė ieškovui pagrindą atsiimti ieškinį, nereiškia, kad ieškovui neturi kilti ir nekyla visos iš to atsiradusios pasekmės. Tikrasis ieškovo siekis buvo gauti duomenis, kurių pagrindu ieškovas galėtų sumažinti vaikams teiktino išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš ieškovo J. A. atsakovės J. M. naudai buvo priteistos atsakovės bylinėjimosi išlaidos.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
14. Atsakovė J. M. su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: i) elektroninius laiškus, siųstus ieškovui, už išlaidas (duomenys neskelbtini) mokyklai; ii) elektroninį laišką apie persiųstas sąskaitas ir lentelę su paskaičiavimais; iii) elektroninį laišką apie mokyklos (duomenys neskelbtini) sutarčių persiuntimą; iv) elektroninį laišką apie mokyklos (duomenys neskelbtini) sąskaitų persiuntimą. Nors atsakovė nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.
15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
17. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamais naujais įrodymais pastebėtina, jog įrodymai nedidelės apimties, teikiami siekiant atsikirsti į atskirojo skundo argumentus. Pridedami nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, todėl sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-116-1050/2019 nutarė patvirtinti ieškovo J. A. ir atsakovės J. M. 2019-03-27 sudarytą taikos sutartį. Aptarta nutartis įsiteisėjo 2019-04-05 (Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartyje šalys sulygo:
18.1. nepilnamečių vaikų K. A. ir K. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. M.;
18.2. nustatyti konkrečią J. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
18.3. J. A. nepilnamečių vaikų K. A. ir K. A. išlaikymui skirs po 415 Eur nuo 2019-04-01 kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai sulauks pilnametystės;
18.4. J. A. nepilnamečio sūnaus K. A. išlaikymui nuo 2019-04-01 iki 2020-07-01 skirs papildomą 370 Eur sumą per mėnesį privačios mokyklos apmokėjimui;
18.5. visas vaikų išlaikymui skirtas lėšas J. M. tvarko uzufrukto teise.
19. Ieškovas 2019-11-26 teismui padavė ieškinį, kuriame prašė: i) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti K. A. ir K. A. išlaikymo lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai nuo 2019-04-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus; ii) kiekvieno mėnesio paskutinę dieną elektroniniu paštu pateikti ieškovui K. A. ir K. A. išlaikymo lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai per mėnesį panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Ieškovas 2020-10-15 pateikė prašymą nutraukti bylą, kadangi atsakovė 2020-10-12 teismui pateikė įrodymus, kiek išleido abiejų vaikų išlaikymui 2018–2020 m. (el. b. l. 130–131). Atskirajame skunde ieškovas neginčija, jog buvo pareiškęs du materialaus pobūdžio reikalavimus, kurių vienas (įpareigoti atsakovę kiekvieną mėnesį teikti ieškovui nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų panaudojimo pagrindimo įrodymus) nepatenkintas. Ginčas kyla tik dėl aplinkybės, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ar laikytina, kad atsakovė, teismui 2020-10-12 pateikdama prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (el. b. l. 114–120), patenkino pirmąjį ieškovo reikalavimą, vertinimo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad ieškinio atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų nenulėmė atsakovės elgesys, t. y. atsakovė ieškinio reikalavimų nepatenkino. Ieškovas su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka, atsakovė pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria.
21.1. ieškovas 2019-08-07 elektroniniame laiške paprašė atsakovės pateikti ataskaitą, kaip buvo panaudotos lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019-08-07 (laiške pavartotas terminas „iki dabar“, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminas „iki dabar“ reiškia elektroninio laiško išsiuntimo momentą). Atsakovė 2019-08-08 atsakė ieškovui, jog lėšos naudojamos taip, kaip nustatyta Taikos sutartyje. Ieškovas 2019-08-09 tikslino savo prašymą nurodydamas, jog norėtų pamatyti, kaip yra leidžiamos vaikams skirtos lėšos (minimas ataskaitos pateikimas ir banko sąskaitos išrašas). Ieškovas 2019-09-24 elektroniniu laišku pareikalavo pateikti detalią ataskaitą kaip buvo panaudotos vaikams skirtos lėšos nuo 2019-07-01 iki 2019-09-24, t. y. prašė pateikti sąskaitos išrašą, kuris nurodytų už ką buvo mokėta; jei buvo mokėta grynais – kvitų kopijas. Atsakovė 2019-09-24 pakartojo, jog lėšos naudojamos taip, kaip susitarta Taikos sutartyje (el. b. l. 13–14);
21.2. į bylą teiktas ieškovo atstovės (advokatės) 2019-10-30 raštas, kuriame reikalaujama atsakovės iki 2019-11-20 pateikti išlaikymo sumų, kurios skirtos kiekvienam iš vaikų atskirai panaudojimo pagrindimą, remiantis atitinkamais dokumentais, sudarant kiekvieno mėnesio išleistos vaikų išlaikymo pinigų sumos panaudojimo lentelę ir pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (el. b. l. 7–8). Aptartas ieškovo atstovės prašymas buvo persiųstas atsakovei elektroniniu laišku 2019-11-02. Atsakovė 2019-11-04 pateikė atsakymą (nusiunčiant elektroninį laišką tiek ieškovui, tiek ieškovo atstovei), jog visas vaikams skirtas išlaikymas yra naudojamas išskirtinai vaikų interesams; taip pat nurodė, kad atsakovė neįpareigota teikti ieškovui ataskaitų apie išlaikymo panaudojimą, rinkti kvitus (žr. atsakovės atsiliepimo 1 priedą);
21.3. atsakovė teismui 2020-10-12 pateikė prašymą, kuriame prašė prijungti papildomus įrodymus (el. b. l. 114–119). Paaiškinimuose atsakovė ataskaitos forma išdėstė aplinkybes, susijusias su vaikų išlaidų panaudojimu vaikų ugdymo įstaigoms, vaikų lankomais būreliais, vaikų atostogomis, taip pat išlaidomis vaikų rūbams bei kitiems daiktams, sveikatos priežiūros išlaidomis (įskaitant psichologo konsultacijas). Susipažinus su prie prašymo pateiktas įrodymais matyti, jog atsakovė pridėjo: (duomenys neskelbtini) 2019-04-03, 2019-05-03, 2019-06-04, 2019-07-01 sąskaitas (1 priedas); (duomenys neskelbtini) 2019-07-22 vaikų iki 14 metų mokymo sutartis (2 priedas); sąskaitas, kurias (duomenys neskelbtini) pateikė apmokėti už vaikų ugdymo išlaidas bei išrašą iš AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos nuo 2019-10-12 iki 2020-10-11 apmokėtas sąskaitas (duomenys neskelbtini) (3 priedas); AB SEB banko išrašą, kuriame atsispindi kompiuterio vaikams pirkimas (4 priedas); AB SEB banko išrašą, patvirtinantį mokėjimus vaikų klasės fondui ir kitiems su vaikų edukacija susijusiems poreikiams (7 priedas); išrašą iš banko sąskaitos, kuris pagrindžia vaikų maitinimo apmokėjimą, bei trumpojo mobiliojo ryšio žinutės išrašą dėl išlaidų maitinimui (8 priedas); kvitus, patvirtinančius išlaidas prekėms parduotuvėse už kanceliarines prekes vaikams, taip pat kvitus, patvirtinančius išlaidas vadovėliams (mokymo priemonėms) (9–10 priedai); elektroninį susirašinėjimą 2019-08-09 – 2019-08-31 dėl džiazo būrelio (11 priedas); sutartį su UAB „Impuls LTU“ baseinu bei baseino paslaugų apmokėjimą patvirtinančius kvitus (12 priedas); atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus už futbolo būrelio apmokėjimą (13–14 priedai). Dalis su prašymu pateiktų įrodymų pagrindžia išlaidas ar susirašinėjimus už vėlesnį, nei ieškiniu prašomą (2019-04-01–2019-11-26) pagrįsti laikotarpį;
21.4. su atskiruoju skundu atsakovė teismui pateikė įrodymus apie tai, kad 2019-02-06, 2019-04-04, 2019-05-03, 2019-06-04, 2019-07-01 (duomenys neskelbtini) sąskaitas už vaikų ugdymą elektroniniu paštu persiuntė ir ieškovui (žr. 1 priedą); 2019 m. liepos mėnesį ir 2019-10-15 vykusį susirašinėjimą tarp atsakovės ir ieškovo dėl vaikų ugdymo (duomenys neskelbtini) (3–4 priedai).
22. CPK 94 straipsnio, reguliuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.; vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, nutarties 26–30 punktai). Sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog aptariamu atveju turi būti vertintinas šalių procesinis elgesys, ypač atsakovės procesinė pozicija, kadangi nuo atsakovės vienokio ar kitokio procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu gali priklausyti ieškovo interesas tęsti bylinėjimosi procesą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2020-10-12 atsakovės pateiktu prašymu bei prie jo pateiktais įrodymais, viena vertus, pastebi, jog tam tikra dalis atsakovės pateiktos informacijos ir įrodymų ieškovui arba buvo žinomi, arba galėjo būti žinomi. Į bylą teikti duomenys rodo, kad šalys aktyviai diskutuoja bei bando derėtis vaikų ugdymo klausimais. Tuo tikslu susirašinėja elektroniniais laiškais, ieškovas žino esminę informaciją apie sudarytas sutartis su ugdymo įstaigomis bei išlaidų dydį, reikalingą apmokėti už ugdymo paslaugas, vaikų lankomus būrelius, kitas vaikų ugdymui reikalingas išlaidas. Sutiktina su atsakove, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų kreipęsis į ugdymo įstaigas (mokyklas, mokytojus, būrelius ir būrelių vadovus) su paklausimais pateikti informaciją apie vaikų ugdymui patiriamas išlaidas (koks konkretus išlaidų dydis, ar sąskaitos apmokamos ir pan.), o ugdymo įstaigos ar ugdymo įstaigų darbuotojai tokią informaciją būtų atsisakę pateikti. (duomenys neskelbtini) sąskaitas žiniai elektroniniu paštu siuntė ir ieškovui, o šalių susirašinėjimas rodo, kad sutarčių su ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini) sudarymo faktas bei tam tikrų sąskaitų už (duomenys neskelbtini) paslaugas turinys ieškovui buvo žinomas dar iki ieškinio padavimo (žr. 2019-10-15 elektroninį šalių susirašinėjimą, 4 atskirojo skundo priedą).
24. Kita vertus, atsakovės teismui 2020-10-12 pateikto prašymo prijungti įrodymus turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės atitinka ataskaitos (išlaidų pagrindimo) formą. Atsakovės pateiktame dokumente aiškiai detalizuotos išlaidos, skirtos vaikų ugdymo įstaigoms (pateikta mėnesinė išlaidų detalizacija chronologine tvarka aprašant patirtas išlaidas nuo 2020-04-01 iki 2020 m. rugpjūčio mėn.). Taip pat atsakovė nurodė, kad šalyje paskelbus karantiną atsirado poreikis nupirkti asmeninius kompiuterius vaikams. Ataskaitoje pažymėta bei detalizuota, jog atsakovė mokėjo už vaikų mokymosi priemones: kanceliarija, vadovėliai, išvykos, uniformos, sporto apranga, taip pat pažymėtos vaikų maitinimo mokykloje išlaidos ir pan. Detalizuotas bei aptartas vaikų būrelių klausimas: nurodyta, kokius būrelius vaikai lankė, kiek būreliai kainavo. Paaiškintos išlaidos vaikų atostogoms, vaikų aprangai, vaikų sveikatos priežiūrai (įskaitant psichologo konsultacijas). 2020-10-12 atsakovės teismui pateiktas dokumentas grįstas rašytiniais įrodymais (sąskaitų, sutarčių, mokėjimo pavedimų, kvitų kopijomis). Taigi, nors atsakovė iki 2020-10-12 laikėsi pozicijos, jog išlaidų pagrindimo bei ataskaitų neprivalo teikti, tačiau su 2020-10-12 tokią ataskaitą pateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės procesinės pozicijos nenuoseklumas pagrindžia aplinkybę, jog visgi pirmasis ieškinio reikalavimas bent iš dalies de facto (liet. faktiškai, realiai) buvo patenkintas. Iš atsakovės 2020-10-12 pateikto dokumento su priedais galima chronologine tvarka nuo 2019-04-01 iki 2020-08 mėn. susipažinti su informacija, kokias išlaidas atsakovė patyrė vaikų ugdymui, susidaryti nuomonę apie kitas vaikams skiriamas išlaidas (kanceliarines prekes, išlaidas vadovėliams, sportinei aprangai), apibūdinta informacija apie vaikų atostogas, vaikų aprangą, sveiktos išlaidas. Dėl šios priežasties nesutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog negalima laikytina, kad ieškovas atsisakė pirmojo ieškinio reikalavimo dėl kitų, teismui nežinomų, priežasčių, o ne todėl, kad atsakovė bent iš dalies patenkino pirmąjį ieškovo reikalavimą – įpareigoti atsakovę pateikti lėšų, kurias privalo teikti ir teikia abu tėvai nuo 2019-04-01 iki 2019-11-26, panaudojimo vaikų poreikiams tenkinti pagrindimo įrodymus.
25. Atsakovė turi pareigą vaikams skirtas lėšas naudoti išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.203 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (CPK 4 straipsnis), kad: i) išlaikymą vaikui teikiančio tėvo (motinos) kontrolė, kaip kitas iš tėvų naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas, yra skirta būtent vaiko teisėms ir interesams užtikrinti ir patenka į CK 3.203 straipsnio reglamentavimo sritį; ii) kai išlaikymą pagal sutartį vaikams teikiantis tėvas siekia įgyvendinti savo teisę kontroliuoti, kaip vaiko motina panaudoja vaikų išlaikymui skirtas lėšas, egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas; iii) vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti naudojamos tik jo poreikiams ir interesams tenkinti, todėl tėvas (motina), teikiantis išlaikymą, turi teisę kontroliuoti šių lėšų panaudojimą, be kita ko, prašydamas tėvo (motinos), su kuriuo vaikas gyvena, pateikti faktinius duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, nutarties 22–26 punktai). Tai reiškia, jog ieškovas, kuris pagal Taikos sutartį teikia išlaikymą vaikams, iš esmės turi teisę prašyti pateikti faktinius duomenis apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Sutiktina su atsakove, kad tėvas (motina), su kuriuo nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, neturi pareigos rinkti ir kaupti absoliučiai kiekvieną kvitą, kurį išleido vaikų poreikiams tenkinti. Tokia aplinkybė reiškia, kad neracionalu reikalauti itin detalaus vaikams skirtų lėšų panaudojimo, tačiau principinis tėvo, kuris turi pareigą mokėti išlaikymą, išlaikymui skirtų lėšų panaudojimas turėtų būti žinomas. Elektroninių laiškų turinys rodo, kad šalys konfliktuoja ne dėl minimalių vaikų poreikių, o iš esmės dėl išlaidų, skirtinų privačioms ugdymo įstaigoms bei papildomai nepilnamečių vaikų veiklai (būreliams).
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog ieškovo prašymas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus pakankamai abstraktus: nors prašoma dokumentų, kurie pagrįstų išlaidų vaikų poreikiams panaudojimo pagrindimo, tačiau toks reikalavimas sunkiai įgyvendinamas vykdytinumo prasme, nes visada gali kilti klausimas, ar apskritai atsakovė turi tokius įrodymus bei kokia apimtimi įrodymų pateikimas leistų daryti išvadą, kad reikalavimas yra įvykdytas. Dėl šios priežasties sudėtinga nustatyti, kokia procentine išraiška galėtų būti laikoma, kad pirmasis ieškovo ieškinio reikalavimas yra patenkintas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antrasis ieškinio reikalavimas nelaikytinas iš esmės patenkintu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu kaip aptariamas atveju protinga laikyti, pirmasis ieškovo reikalavimas, atsakovei pateikus 2020-10-12 prašymą su rašytiniais įrodymais, tam tikroje apimtyje buvo patenkintas. Sprendžiama, kad pirmasis ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies – 50 procentų apimtyje (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 ir 4 dalys). Dėl šios priežasties laikytina, kad iš viso buvo patenkinta 25 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų) ((50 proc. + 0 proc.) / 2 = 25 proc.). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai turėjo būti priteista 112,50 Eur (450 Eur X 25 procentai (patenkinta ieškinio reikalavimų dalis)), o iš ieškovo atsakovei – 607,50 Eur (810 Eur X 75 procentai (atmestų ieškinio reikalavimų dalis)). Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą (CPK 3 straipsnio 7 dalis), iš ieškovo atsakovės naudai turėjo būti priteista 495 Eur (607,50 Eur – 112,50 Eur) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Toks sprendimas labiau atitiktų CPK numatytą teisinį reguliavimą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bei atlyginimu (CPK 94, 98 straipsniai).
27. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimų dėl to, kad buvo patenkinta dalis materialiųjų reikalavimų, turi būti grąžinta ne dalis, tačiau visas pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 29). Skundžiama nutartimi ieškovui buvo grąžinta tik dalis – 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (56,25 Eur). CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Aptarta CPK 87 straipsnio 2 dalies gramatinė konstrukcija rodo, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų patenkinęs visus ieškovo pareikštus reikalavimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovui teismas vis tiek turėtų grąžinti tik 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio dalį.
28. Sutiktina su ieškovu, kad ieškovo cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008 buvo pateiktas ir kitoks CPK 87 straipsnio 2 dalies išaiškinimas, tačiau aptariamu atveju skiriasi cituojamojoje nutartyje ir šioje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-25 nutartyje buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai atsakovas patenkino dalį turtinio reikalavimo (50 000 Lt iš prašytų priteisti 130 000 Lt) ir teismas priėmė sprendimą dėl ginčo esmės. Nagrinėjamos bylos atveju sprendimas dėl ginčo esmės nepriimtas ir nenustatytas faktinis ieškinio reikalavimų sumažinimas išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai reiškia, jog teisinio pagrindo spręsti apie Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-25 nutartyje pateiktų išaiškinimų taikymą ieškovui teisinio pagrindo nėra. Kadangi aptariamu atveju taikytinos ne CPK 93 straipsnio, o CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl su ieškovo nurodytu aiškinimu negalima sutikti.
29. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamos nutarties dalis, susijusi su iš ieškovo atsakovės naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, iš dalies keičiama, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu
30. Kadangi ieškovo atskirojo skundo reikalavimai tenkinti iš dalies (prašyta priteisti ½ dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš esmės priteista ¼ dalis), ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už inicijuotą apeliacinį procesą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Visgi ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios teismui nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovė teismui teikė duomenis apie tai, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 153–162). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 550 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagrįstos, yra protingo dydžio, todėl atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, t. y. iš esmės 25 procentais, atsakovei iš ieškovo priteistina 412,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį iš dalies pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu, išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš ieškovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.