- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-676-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01301-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teta; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tetos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta (t. y. pareiškėjos tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) sesuo) E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D. buvo našlė, vaikų neturėjo, iki 1993 metų gyveno adresu (duomenys neskelbtini) o 1993 m. pablogėjus sveikatai, persikėlė gyventi pas savo sūnėną (pareiškėjos pusbrolį), mirusios sesers A. O. K. sūnų J. K., gyvenusį (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini). Su teta E. D. iki pat jos mirties pareiškėja artimai bendravo, lankydavo, kalbėdavosi. Tetai mirus dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei pusbrolis J. K. į notarą nesikreipė, todėl notaro biure užvestos E. D. paveldėjimo bylos nėra, tačiau po jos mirties pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai jį užvaldydama (1964 m. CK 587 straipsnis). Pareiškėjos teta E. D. jokio vertingo kilnojamojo turto neturėjo, tačiau turėjo piniginių santaupų grynaisiais pinigais. Po tetos mirties kartu su pusbroliu J. pareiškėja pasirūpino tetos laidotuvėmis, tam panaudodami dalį tetos santaupų, o likusius pinigus pasiėmė pareiškėja, vėliau jų dalį panaudodama kapo sutvarkymo išlaidoms padengti. Šiuo metu tetos kapą prižiūri būtent pareiškėja. E. D. mirties metu neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėja žinojo, jog jos senelis J. K. turėjo žemės, į kurią nuosavybės teisės nebuvo atkurtos ir į kurio dalį pretendavo teta E. D.. Po tetos mirties pareiškėja su pusbroliu sutarė, jog tetai priklausanti žemės dalis atiteks pareiškėjai, todėl ji turi susitvarkyti ir visus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. 1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, pagal kurį (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininko sprendimu buvo pripažinta, jog E. D. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdyto (duomenys neskelbtini) valdyto žemės sklypo dalį, t. y. 0,57 ha žemės ir 0,48 ha miško. Po E. D. mirties būtent pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimu į šio žemės sklypo dalį, tvarkė reikiamus dokumentus, tetos vardu pasirašė ant žemės sklypo plano. Šiuo metu pareiškėja valdo tiek jai atitekusią, tiek tetai atitekusią sklypų dalį ir naudojasi šiais sklypais kaip teisėta savininkė. Tam, kad galėtų šią atkurtą nuosavybės teisę paveldėti, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į tetos palikimą gauti. Dėl šios priežasties reikalinga kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja V. L. po E. D. mirties priėmė jos palikimą. Tačiau iš teismui teikiamų duomenų matyti, jog E. D. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) kas rodytų, jog ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktos pažymos apie gimimą matyti, jog Kamajų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. ir A. iki santuokos V. K. duktė vardu E., gimusi (duomenys neskelbtini). 1910 metų metrikų knygose E. K., J. (J.) dukters gimimo duomenų nerasta. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog E. D. bažnyčios metrikų knygoje ir oficialiuose dokumentuose nurodytos gimimo datos yra skirtingos. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktos pažymos apie gimimą matyti, jog Kamajų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir A. iki santuokos V. K. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiškėjos tėvas ir E. D. brolis). Atsižvelgiant į tai, matyti, jog E. D. bei J. K. mamos vardai bažnyčios metrikų knygoje nurodyti skirtingi (A. ir A.), taip pat nurodyta skirtinga mamos mergautinė pavardė (V. ir V.). Pareiškėjos gimimo liudijime pareiškėjos tėvo vardas nurodyta „J.“, t. y. skiriasi nuo gimimo metrikų knygoje įrašyto „J.“. Atsižvelgiant į tai, kad bažnyčios gimimo metrikų knygoje nurodyti E. D. gimimo data nesutampa su Gyventojų registro duomenimis, taip pat nesutampa bažnyčios gimimo metrikų knygoje nurodyti E. D. ir pareiškėjos tėvo J. K. tėvų duomenys, be to bažnyčios gimimo metrikų knygoje nurodytas pareiškėjos tėvo vardas nesutampa su pareiškėjos gimimo liudijime nurodytu pareiškėjos tėvo vardu, manytina, kad vien iš šių duomenų negalima daryti besąlygiškos išvados, kad E. D. yra pareiškėjos teta, todėl pareiškėjai yra iškilusi būtinybė kreiptis į teismą juridinę reikšmę turinčio jos ir E. D. giminystės fakto nustatymo. Pareiškėja pažymi, jog iš aukščiau minimų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje esančių įrašų aiškiai yra matyti, kad pareiškėjos tėvas buvo E. D. (K.) brolis, tačiau E. K. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini) t. y. nesutampa su Gyventojų registro duomenimis. Tai, kad E. D. buvo pareiškėjos teta gali paliudyti visi E. pažinoję ir pareiškėją pažįstantys asmenys, kaimynai, giminės. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas kaip įrodymas sprendžiant palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą.
Teismo posėdžio metu V. L. papildomai nurodė, kad jos žemė yra šalia tetos žemės, ten gyvena brolis V. K. ir prižiūri žemę. Teta gyveno (duomenys neskelbtini), o po to pas pareiškėjos pusbrolį. Kai teta mirė, kartu su pusbroliu rūpinosi jos laidotuvėmis, liko jos pinigai, kuriuos kartu su pusbroliu pasidalino. Po to kai atkūrė nuosavybę, rūpinosi jos atkūrimu. Kai mirė teta E. D. liko jos pinigai, daiktai (drabužiai, buities reikmenys). Buvo atkurtas 1 ha žemės sklypas bendrai su E. D., pareiškėja ir P. K.. Atkuriant nuosavybės teisę pareiškėja pasirašė vietoje E. D.. E. turėjo brolius ir seseris A., E., A., Z., A. ir B., kurie visi mirė anksčiau nei ji. Apie E. D. santuokos sudarymo aplinkybes, kiek žino, kad ištekėjo už P. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), jie gyveno (duomenys neskelbtini). Ji ir P. D. vaikų neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruota nuosavybės teisė: 57/84 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 48/97 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės E. D. į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,57 ha žemės ir 0,48 ha miško. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. D. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teta, ir aplinkybes, patvirtinančias ir leidžiančias pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja po E. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Daugiau atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.
Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradedant jį faktiškai valdyti. Kaip įrodymas sprendžiant palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, reikalingas juridinio fakto nustatymas, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teta.
E. D., Gyventojų registro duomenimis, gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktos (duomenys neskelbtini), apie gimimą matyti, jog Kamajų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. ir A. iki santuokos V. K. duktė vardu E., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys įrašyti rusų kalba). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktos (duomenys neskelbtini), apie gimimą matyti, kad 1910 metų metrikų knygose E. K., J. (J.) dukters gimimo duomenų nerasta. Iš (duomenys neskelbtini) žinoma, kad E. K. (duomenys neskelbtini) būdama 38 metų amžiaus sudarė santuoką su P. D., po santuokos sudarymo E. K. pavardė tapo – D.
Iš gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjos V. K., po santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) priėmusios pavardę „L“, tėvas yra J. K., J.. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktos (duomenys neskelbtini) apie gimimą matyti, jog Kamajų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir A. iki santuokos V. K. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys įrašyti rusų kalba). Iš minėtų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje esančių įrašų matyti, kad pareiškėjos tėvas buvo E. D. (K.) brolis, tačiau E. K. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini) kuri nesutampa su Gyventojų registro duomenimis.
Iš nurodytų dokumentų, matyti, jog E. D. bažnyčios metrikų knygoje ir oficialiuose dokumentuose nurodytos gimimo datos yra skirtingos, be to E. D. bei J. K. mamos vardai bažnyčios metrikų knygoje nurodyti skirtingi (A. ir A.), taip pat nurodyta skirtinga mamos mergautinė pavardė (V. ir V.). Pareiškėjos gimimo liudijime pareiškėjos tėvo vardas nurodyta „J.“, t. y. skiriasi nuo gimimo metrikų knygoje įrašyto „J.“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėja savo giminystės ryšio su E. D. dokumentų pagalba įrodyti negali.
Byloje apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad pareiškėja yra jo sesuo. Jų tėvai J. ir V. K.. Jo tėvas turėjo 4 seseris: A., E., A., ir Z. ir du brolius: A. ir B. Kada E. K. ištekėjo už P. D. ir tapo D., nežino. Gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų neturėjo. P. anksčiau mirė. Ji gyveno viena, bendravo su V. L., kuri atvažiuodavo ir pas jį, į (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo šlubuoti sveikata, E. D. pasiėmė jo pusbrolis J. K. pas save, po dviejų metų ji mirė. E. D. rūpinosi ir jo sesuo V. L...
Byloje apklaustas liudytojas A. S. L. nurodė, kad yra susituokęs su V. L.. Žino, kad E. D. yra teta V. L.. E. D. yra V. L. tėvo sesuo. Jam tai pasakė žmona, dokumentų nematė, E. D. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiuodavo ja pasirūpinti. Kai mirė E. D., jai laidotuves rengė V. ir J. Ar liko palikimas ar teisės į palikimą nežino. Tik žino, kad žmona turi sodybą pagal palikimą (duomenys neskelbtini) k., kurioje gyvena V., ten yra ir žemės, kuri, kiek žino, priklauso jo sutuoktinei.
Nagrinėjamu atveju vertintina ir situacija 1904-1906 metų laikotarpiu susijusi su asmenų registravimo klausimais, atsižvelgiant, kad tuo metu Lietuvoje gimusių asmenų duomenys į metrikų knygas buvo įrašomi rankraščiu bei rusų kalba, duomenų įrašymas nebuvo tiksliai kontroliuojamas, todėl galėjo būti netikslumų.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos V. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teta, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis giminystės faktas, sprendžiant klausimą dėl palikimo po E. D. mirties priėmimo, nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos V. L. teta E. D. mirė (duomenys neskelbtini)
Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (1964 m. CK 569 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. D. vardu įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: 57/84 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 48/97 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės E. D. į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,57 ha žemės ir 0,48 ha miško.
Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes, kad E. D. turėjo piniginių santaupų grynaisiais pinigais, po jos mirties pasirūpino tetos laidotuvėmis, tam panaudojo dalį tetos santaupų, o likusius pinigus pasiėmė pareiškėja, vėliau jų dalį panaudodama kapo sutvarkymo išlaidoms padengti. E. D. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdyto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, t. y. 0,57 ha žemės ir 0,48 ha miško. Po E. D. mirties pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimu į šio žemės sklypo dalį, tvarkė reikiamus dokumentus, tetos vardu pasirašė ant žemės sklypo plano. Šiuo metu pareiškėja valdo tiek jai atitekusią, tiek tetai atitekusią sklypų dalį ir naudojasi šiais sklypais.
Iš (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atkurtos nuosavybės teisės E. D. į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,57 ha žemės ir 0,48 ha miško, kartu su V. L., kuriai tenka 0,19 ha žemės ir 0,42 ha miško.
VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. L. priklauso 8/84 ir 19/84 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 7/97 ir 42/97 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) E. D. kartu su pareiškėja buvo minėtų žemės sklypų bendrasavininkė.
Iš žemės sklypo plano matyti, kad už E. D. pasirašė V. L..
(Duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo duomenimis E. D. sutuoktinis P. D. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad E. D. mirė (duomenys neskelbtini) našle, duomenų apie vaikus nėra.
Išrašo iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po E. D. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė. Palikėja testamento nebuvo sudariusi.
Byloje pateiki rašytiniai įrodymai bei pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po tetos E. D. mirties rūpinosi likusiu jos turtu, iš karto naudojosi ir valdė jį kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po tetos E. D. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto šešių mėnesių termino, priėmė jos palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija.
Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. L. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos V. L., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) teta.
Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.