Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei T. S., N. B. dėl bendravimo su anūkėmis tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. B. yra atsakovo N. B. motina, nepilnamečių K. B. ir M. B. senelė, atsakovė T. S. - atsakovo N. B. buvusi sutuoktinė, nepilnamečių K. B. ir M. B. motina. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1137-1184/2024 atsakovų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovai susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų M. B. ir K. B. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus su jų vaikų motina, vaikų tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, bendraus su dukromis abiejų tėvų suderinta tvarka.

13. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė.

15. Pradiniu ieškiniu, kuris teismui pateiktas 2024 m. spalio 15 d., ieškovė prašė nustatyti tokią jos ir anūkių bendravimo tvarką, kad ji galėtų su anūkėmis bendrauti tuo metu, kai jos sūnus, vaikų tėvas N. B. negali bendrauti su savo vaikais sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta tvarka. Tokiu būdu ieškovė, susitarusi su vaikų tėvu, bendrautų su anūkėmis vietoje jo kas antrą savaitę (neporinėmis mėnesio savaitėmis) nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, kas antrą savaitę (porinėmis mėnesio savaitėmis) antradieniais ir ketvirtadieniais, tokia pat tvarka kaip ir tėvas vaikų pavasario, žiemos, rudens atostogų metu ir per Kalėdas, kai tėvas negali ir ji su juo susitaria. Taip pat prašė nustatyti jos bendravimą su anūkėmis vasaros atostogų metu kiekvieną mėnesį (birželį, liepą, rugpjūtį) nepertraukiamai po 7 dienas nuo kiekvieno mėnesio 15 d. iki 21 d., kiekvieną savo gimtadienį. Taip pat prašė nustatyti, kad ji su anūkėmis bendrauja telefonu neribotai, įpareigojant vaikų motiną užtikrinti ryšio priemones ir jų prieinamumą, jeigu dėl ypatingų aplinkybių negalėtų vykti jos bendravimas su anūkėmis nustatyta tvarka, bendravimo laikas turėtų būti perkeltas į kitą savaitgalį, atostogas ar savaitės dieną.

16. Patikslintu ieškiniu, teismui pateiktu 2025 m. balandžio 4 d., ieškovė sumažino savo reikalavimus, prašė nustatyti tokią bendravimo su anūkėmis tvarką: 1) kiekvienos neporinės mėnesio savaitės ketvirtadienį nuo 17 iki 20 valandos ieškovė turi teisę pasiimti anūkės iš to tėvo, su kuriuo tuo metu būna mergaitės ir leisti su jomis laiką nepažeidžiant jų dienotvarkės; 2) kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. ieškovė turi teisę pasiimti anūkes iš to tėvo, su kuriuo tuo metu būna mergaitės; 3) vasaros moksleivių atostogų metu liepos mėnesio antrą savaitę ieškovė turi teisę su mergaitėmis praleisti nepertraukiamai 7 dienas ir rugpjūčio mėnesio antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, pasiimant anūkes 10 val. ir grąžinant paskutinės dienos 18 val., iš to tėvo, su kuriuo tuo metu būna mergaitės; 4) telefoninis ryšys su anūkėmis turi būti neribojamas, leidžiant vaikams bet kada susisiekti su močiute ir močiutei susisiekti su mergaitėmis; 5) kiekvienų metų gegužės 16 dieną, ieškovės gimimo dieną, ieškovė praleidžia su anūkėmis, pasiimdama mergaites 10 val. ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą 20 val., jei tai yra savaitgalis, ir pasiimdama jas iš ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą 20 val., jei tai yra darbo diena; 6) jeigu mergaitės K. B. ir M. B. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su močiute D. B. ar močiutė negali susitikti su mergaitėmis, apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonu ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį, atostogas ar savaitės dieną.

18. Kreipdamasi į teismą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji asmeniškai kreipėsi į atsakovę, su kuria gyvena vaikai, ir atsakovė jai būtų neleidusi bendrauti, kalbėtis ar susitikti su anūkėmis. Kaip matyti iš teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ieškinys dėl atsakovų santuokos nutraukimo teisme gautas 2023 m. gruodžio 13 d., byla baigta šalims taikiai išsprendus visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, ir sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimas byloje priimtas 2024 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovė savo paaiškinimuose nurodė, kad tiek ji, tiek vaikai sunkiai išgyveno tėčio pasitraukimą iš šeimos, atsakovas taip pat patvirtino, kad patyrė daug konfliktinių situacijų, kurias šalims sunkiai sekėsi spręsti pradžioje vykdant sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtus įsipareigojimus, bendraujat su vaikais, derinant bendravimo perkėlimo laiką ir pan. Akivaizdu, kad vykstant skyrybų procesui tiek sutuoktiniai, tiek jų vaikai patiria stresą, išgyvena nerimą, baimę, dėl ko kyla konfliktai sprendžiant įvairius šeimos iširimo klausimus. Ieškovė ieškinį dėl bendravimo su anūkėmis tvarkos nustatymo teismui pateikė 2024 m. spalio 15 d., t. y., praėjus nedaug laiko po priimto teismo sprendimo atsakovų santuokos nutraukimo byloje, atsakovams nespėjus susigyventi su santuokos nutraukimo pasekmėmis, naujomis pareigomis, kurias jie susikūrė, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė, siekdama teismo sprendimu nustatyti bendravimo tvarką su anūkėmis, kai bendravimas faktiškai nebuvo nutrūkęs, didino konfliktų kilimo riziką. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė asmeniškai į atsakovę dėl leidimo pasimatyti su anūkėmis po teismo sprendimo dėl atsakovų santuokos nutraukimo nesikreipė. Atsakovo N. B. nurodytos aplinkybės, kad jo buvusi sutuoktinė priekaištaudavo jam dėl to, kad jis vaikus palieka pas savo mamą, o ne pats su vaikais bendrauja, parodo tai, kad atsakovė siekė, kad vaikų tėvas laiką praleistų su mergaitėmis, kurios, kaip nurodė atsakovė, tėčio labai ilgėjosi, o ne nepatvirtina atsakovės draudimą ieškovei matytis ir bendrauti su anūkėmis. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikdama išvadą, dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nurodė, kad 2024 m. spalio 22 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas susisiekė su atsakove, kuri nurodė, kad savo vaikų tėvui N. B. jo bendravimo su vaikais metu nedraudžia vaikų vežti pas močiutę, nenurodinėja, kur vaikų tėvas su vaikais gali būti. Institucija pateikė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu netikslinga, nes nei iš vienos pusės nebuvo nustatyta kliūčių ieškovei bendrauti su anūkėmis. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia spręsti, kad bylą galima buvo baigti taikiai, tačiau ieškovei reikalaujant, įvertinus tai, kad ieškovės ir atsakovės T. S. santykiai įtemti, jos nebendrauja tarpusavyje, priimamas sprendimas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su anūkėmis tvarkos.

20. Teismo vertinimu, vaiko tėvų išsakyta pozicija labiau atitinka vaikų interesus, močiutės bendravimas su anūkėmis trečiadieniais po pamokų neužtikrintų geriausių vaikų interesų. Mergaitės yra dar pakankamai mažos, akivaizdu, kad ugdymo proceso metu pavargsta, todėl pasibaigus ugdymo proceso laikui, joms reikalingas poilsis namų aplinkoje, mergaitės turi laiku eiti miegoti, bendravimas su močiute tokiu laiku nebūtų pilnavertis, todėl teismas ieškovės reikalavimo dėl bendravimo su anūkėmis trečiadieniais netenkina. Kadangi vaikų tėvai nedraudžia močiutei bendrauti su anūkėmis, todėl ieškovė turi galimybių ir be teismo nustatytos tvarkos, suderinus su vaikų tėvais, pasitikti anūkes iš ugdymo įstaigos, palydėti jas iki namų, dalyvauti renginiuose kartu su anūkėmis, anūkių šventėse.

21. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato skyrium gyvenančio tėvo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. CK 3.172 straipsnis, reglamentuojantis vaiko bendravimą su artimais giminaičiais, nenumato maksimalios jų bendravimo su vaiku teisės. Tai reiškia, kad vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu. Nagrinėjamu atveju vaiko močiutė pastoviai bendrauja tiek su savo sūnumi, tiek su anūkėmis, kai jos būna su tėčiu, atsakovas bendravimo su vaikais metu faktiškai dalinasi su ieškove buvimo su vaikais laiku, atotrūkio, susvetimėjimo tarp močiutės ir anūkių nėra. Pagal teismo sprendimu nustatytą tėvų bendravimo tvarką kiekvienas iš tėvų su vaikais praleidžia po du savaitgalius per mėnesį. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl jos bendravimo su anūkėmis antrąjį mėnesio savaitgalį, reikštų, kad vaikų motinai bendrauti su vaikais tenka tik vienas savaitgalis per mėnesį. Tokia tvarka akivaizdžiai pažeistų tiek atsakovės, vaikų motinos, teises, tiek vaikų teisę bendrauti su artimais giminaičiais iš motinos pusės, su kuriais, kaip nurodė atsakovė, jos vaikai bendrauja būtent atsakovei tenkančiu su vaikais bendravimo laiku. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su anūkėmis savaitgaliais netenkinamas.

22. Nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, tačiau vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus kaip su skyrium gyvenančiu tėvu ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaičiai praleis su jais panašiai laiko, kiek jie praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu, o siekiant bendrauti su vaikaičiais būtina derinti bendravimą su tėvams skirtu bendravimo laiku. Ieškovės vaikaičių vasaros atostogos šiuo metu trunka gana ilgai, apie 2,5 – 3 mėnesius, todėl teismo vertinimu, vaikų močiutei turėtų būti sudaryta galimybė su anūkėmis praleisti 10 dienų per šias atostogas. Kadangi vaikų tėvui nėra nustatyta konkretus jo bendravimo su vaikais laikas vasaros metu, tą laiką abu tėvai derina tarpusavyje, atsakovas, ieškovės sūnus, sutiko tarpininkauti ieškovei derinant jos buvimo laiką su anūkėmis, todėl konkretus laikas, kada anūkės atostogaus pas ieškovę, nenustatomas. Atsakovui nurodžius, kad vaikų tėvų santykiai yra pagerėję, tarp jų konfliktų dėl tėvo bendravimo su vaikais nebekyla, viską išsprendžia kompromisų būdu, todėl tikėtina, kad vaikų tėvai ir ieškovė sugebės derybų būdu rasti kiekvienam tinkamą laiką praleisti vasarą su vaikais.

23. Įrodymų, kad ieškovei trukdoma telefonu susisiekti su anūkėmis ar vaikams draudžiama telefonu bendrauti su močiute, ieškovė nepateikė, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad ieškovė negali susisiekti su mergaitėmis vaikams tinkamu laiku dėl vaikų motinos veiksmų, nenurodė. Atsakovai, vaikų tėvai, patvirtino, kad mergaitės turi mobiliojo ryšio telefonus, joms nėra draudžiama paskambinti močiutei ar atsiliepti, kai ji skambina. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas leisti anūkėms bet kada susisiekti su ja yra nepagrįstas ir netikslingas.

24. Ginčo dėl ieškovės bendravimo su anūkėmis ieškovės gimtadienio dieną nėra, anūkių buvimas su močiute jos asmeninės šventės metu atitinka tiek ieškovės, tiek vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su anūkėmis kiekvienų metų gegužės 16 d. tenkinamas.

25. Natūralu, kad gyvenimas koreguoja planus, gali atsitikti taip, kad dėl svarbių aplinkybių (ligos, renginių mokykloje ir pan.) mergaitės negalės iš anksto suderintų atostogų laiku ar per ieškovės gimtadienį bendrauti su ieškove, ieškovė dėl nenumatytų svarbių aplinkybių (savo ar kitų artimųjų ligos ir kt.) neturės galimybių su anūkėmis praleisti jai skirto laiko, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas, kad jai skirtas laikas, kuris neišnaudotas ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, būtų perkeltas į kitą laiką. Kaip jau minėta, tiek atostogų laikas, tiek bet kuris kitas iš anksto nesuderintas laikas, kurį ieškovė norėtų praleisti su anūkėmis, turi būti derinamas su vaikų tėvais, kurie nedraudžia ieškovei bendrauti su vaikaitėmis, todėl būtina, kad kitas laikas, kuris turi būti paskirtas kompensuojant neįvykusį bendravimo laiką, taip pat turi būti suderintas su vaikų tėvais. Ieškovei tiesiogiai nenorint bendrauti su atsakove, ji turi galimybę tai padaryti per savo sūnų, vaikų tėvą, kuris teisme patvirtino, kad gali tarpininkauti tokiems susitarimams pasiekti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

27. Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2024-07464 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų, todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad ieškovei teikiamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 589,58 Eur. Šioje byloje valstybė taip pat patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

28. Atsakovė T. S. šioje byloje patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, patirtos apmokant ją atstovavusios advokatės jai suteiktą teisinę pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės išlaidos tinkamai pagrįstos, advokatei pateikus sąskaitas už sutektas teisines paslaugas ir atsakovės šias išlaidas apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – bankinių pavedimų kopijas, atsakovės atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių tokių paslaugų dydžių.

29. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

30. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į tai, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą, bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais, šalys turi būti suinteresuotos dėti geranoriškas pastangas ieškant sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ne tik jų, bet ir ilgalaikius vaikų interesus, tėvų teises auginant ir auklėjant vaikus.

31. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo visas galimybes išspręsti ginčą dėl bendravimo su vaikaitėmis tvarkos neteisminiu keliu, ieškinį pareiškė skubotai, praėjus labai trumpam laikui nuo vaikų tėvų suderintos bendravimo su vaikais tvarkos, iškėlus bylą teisme ieškovė nesiekė taikaus ginčo sprendimo būdo, jos reikalavimai didžiąja dalimi teismo patenkinti tie, su kuriais atsakovai sutiko. Be to, ieškovės pradinio ieškinio reikalavimai ženkliai skyrėsi nuo jos galutinai suformuluotų reikalavimų, ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebuvo pritaikytos. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad būtent ieškovės skubotumas, neįvertinimas realios padėties, susidariusios atsakovų šeimoje, neapsisprendimas dėl bendravimo sąlygų, lėmė, kad atsakovė patyrė išlaidų, todėl ieškovei tenka pareiga dalį šių išlaidų kompensuoti atsakovei. Bylinėjimosi išlaidos šaliai gali būti priteisiamos iš kitos šalies, nors kita šalis ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, patenkintų reikalavimų dalį, sprendžia, kad tikslinga priteisti iš ieškovės atsakovei du trečdalius atsakovės patirtų išlaidų (950 Eur), iš abiejų atsakovų valstybei priteisiant vieną trečdalį valstybės patirtų išlaidų (589,58 + 7,93 = 597,51 Eur), t. y. iš ieškovės atsakovei 633 Eur, iš abiejų atsakovų valstybei po 99,58 Eur (199,17 : 2). Kadangi ieškovė ieškinio pateikimo teismui metu buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš jos valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės D. B. bendravimo su anūkėmis M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) moksleivių vasaros atostogų metu ieškovė, iš anksto iki einamų metų vasario 15 d. suderinusi su mergaičių tėvais T. S. ir N. B. atostogų laiką, su mergaitėmis praleidžia 10 dienų, t. y. nepertraukiamai po 5 dienas pasirinktą vasaros mėnesį, pasiimant anūkes 10 val. iš to tėvo, su kuriuo tuo metu būna mergaitės, ir grąžinant paskutinės dienos 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

2) kiekvienų metų gegužės 16 dieną, ieškovės gimimo dieną, ieškovė praleidžia su anūkėmis, pasiimdama mergaites 10 val. ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą 20 val., jei tai yra savaitgalis, ir pasiimdama jas iš ugdymo įstaigos 16 val., ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą 20 val., jei tai yra darbo diena;

3) jeigu mergaitės K. B. ir M. B. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su D. B. arba D. B. negali susitikti su mergaitėmis, apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojami vaikų tėvai, ieškovė telefonu ar SMS žinute, numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą laiką, suderinus su vaikų tėvais.

Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovei T. S. 633 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės T. S. valstybei 99,58 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo N. B. valstybei 99,58 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.