Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinių atsakovų S. V. ir K. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

- pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju K. J. F. W. ir įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę – 6 mėn. laisvės apribojimo ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme (2019-09-27 d., 19⁴⁰ val. - 2019-09-28 16¹⁸ val. laikotarpį) ir laikytina jį atlikusiu vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, 2 dalimi, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir 5 punktu, 3 dalies 5 punktu, 92 straipsnio 1-2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir dvylikos mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. R. 2019-06-17 policijos pareigūnės nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19962-19 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2019-09-28 policijos pareigūno nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41506-19 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeisti ir panaikintini pradėjus vykdyti bausmę.

A. V., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, 2 dalimi, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, A. V. skirta auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir šešių mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

A. V. 2019-06-25 policijos pareigūnės nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti kartu gyvenančiai motinai S. V. ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini. Nuosprendžiui neįsiteisėjus iki 2020-06-12, A. V. kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti kartu gyvenančiai motinai S. V. panaikintinas A. V. tapus pilnamečiu (duomenys neskelbtini).

Priteista solidariai iš D. R. ir A. V. nukentėjusiajam A. P. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiui D. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteistina A. P. iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą K. R. ir G. R. po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui A. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteistina A. P. iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą S. V. ir G. B. po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. P. pareikštas 145,60 Eur turtinės žalos civilinis ieškinis atmestas.

Priteista iš D. R. ir A. V. po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) už advokato J. P. paslaugas nukentėjusiajam A. P.. Nepilnamečiui D. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, priteistina A. P. iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą K. R. ir G. R. po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) šioms išlaidoms atlyginti. Nepilnamečiui A. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, priteistina A. P. iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą S. V. ir G. B. po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) šioms išlaidoms atlyginti.

Priteista iš D. R. ir A. V. po 23,36 Eur (dvidešimt tris eurus trisdešimt šešis euro centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei. Nepilnamečiui D. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, priteistina iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą K. R. ir G. R. po 11,68 Eur (vienuolika eurų šešiasdešimt aštuonis euro centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei. Nepilnamečiui A. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, priteistina iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą S. V. ir G. B. po 11,68 Eur (vienuolika eurų šešiasdešimt aštuonis euro centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, o D. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 13 d., apie 10³⁵ val., (duomenys neskelbtini) parke, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, o būtent: D. R. reikalaujant nukentėjusiojo A. P. atiduoti elektroninę cigaretę, A. P. mėginant pabėgti ir pargriuvus, D. R. tyčia spiriant ne mažiau 5 kartus A. P. į galvos sritį, spiriant ne mažiau 1 kartą į kojas, A. V. tyčia spiriant A. P. ne mažiau 5 kartus į nugaros sritį, šiais bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam A. P. poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus kaktoje ir dešinės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. P. sveikata, iš A. P. kelnių kišenės pasikėsino pagrobti svetimą, A. P. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę 72 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. P. sugebėjo pabėgti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinių atsakovų S. V. ir K. R. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, civiliniai atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik dalyje dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad A. V. ir D. R. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje (3 t., b.l. 132-133), veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, kaltinime nurodytais bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam A. P. sužalojimus, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, iš A. P. kelnių kišenės pasikėsino pagrobti svetimą, jam priklausantį turtą - elektroninę cigaretę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis sugebėjo pabėgti. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jį tenkino iš dalies bei priteisė iš D. R. ir A. V. solidariai nukentėjusiojo naudai 1500 Eur neturtinę žalą. Nepilnamečiams D. R. ir A. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jų padarytai žalai atlyginti, neturtinė žala nukentėjusiojo naudai priteista iš nepilnamečių atstovų pagal įstatymą, o būtent: po 375 Eur iš K. R. ir G. R. (D. R. atstovai pagal įstatymą) bei S. V. ir G. B. (A. V. atstovai pagal įstatymą).

7. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su neturtinės žalos dydžiu ir prašoma jį sumažinti iki 250 Eur, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK ir CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos priteisimą bei suformuota teismų praktika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 1500 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.

8. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, patirti nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos būsenos teismo įvertintos pinigais, kurios yra atlyginamos tik įstatymų numatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šioje byloje nustatyta, jog D. R. ir A. V. įvykio dieną A. P. atžvilgiu panaudojo ne tik fizinį smurtą (nukentėjusiajam D. R. spyrė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį ir ne mažiau 1 kartą į kojas, A. V. spyrė ne mažiau 5 kartus į nugaros sritį), bet nukentėjusiajam taip pat buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi neabejotina, jog tyčiniais D. R. ir A. V. veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kartu ir dvasiniai išgyvenimai, todėl akivaizdu, kad buvo padaryta neturtinė žala, ir D. R. bei A. V. turi ją atlyginti.

9. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus : į padarytos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas detaliai aptarė kiekvieną iš šių kriterijų, o spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimą pinigais ir jos dydžio nustatymą parinko teisingą ir proporcingai nukentėjusiojo patirtus negatyvius padarinius švelninančią piniginę kompensaciją. Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į neturtinės žalos kriterijus ir kitas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiajam dėl D. R. ir A. V. smurtinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas įvertino, kad A. P. įvykio metu buvo sukeltas skausmas, po įvykio nukentėjusiajam svaigo galva, pablogėjo sveikata, buvo paguldytas į ligoninę, (duomenys neskelbtini) buvo gydomas nuo smegenų sukrėtimo (1 t., b. l. 51). Sveikata iki šiol nėra gera – turi vartoti vaistus. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad nukentėjusysis ilgai bijojo eiti į mokyklą, slėpdavosi, buvo sutrikęs, sulaukė grasinimų. Visa tai rodo, kad nukentėjusiajam ne tik buvo sutrikdyta psichologinė būsena, bet tokia situacija jam sukėlė dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, taip pat atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją (nebaigtas, apysunkis nusikaltimas), kaltininkų kaltės formą (tyčia), jų turtinę padėtį (abu nepilnamečiai, nedirba, mokosi, tačiau yra labai jauno ir darbingo amžiaus, neturi turto), kaltinamųjų požiūrį į įvykį (vienas iš nepilnamečių neturtinės žalos neįvardija, o kitas mano, jog padarė tik 50 Eur neturtinę žalą), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į realią galimybę tokią žalą atlyginti, taip pat į nukentėjusiojo tėvų neatsakingą elgesį (nupirko nepilnamečiui elektroninę cigaretę). Vienok, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos kriterijus, kad nukentėjusiajam A. P. padarytos poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinės akies vokuose bei galvos smegenų sukrėtimas sukėlė ne tik neigiamas pasekmes, bet ir kitus nepatogumus, todėl neabejotina, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Vertinamuoju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų aspektu svarbu ir tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymą D. R. ir A. V. nukentėjusiajam padarė tyčia, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, siekdami atimti nukentėjusiajam priklausantį turtą, o nukentėjusiajam bandant pabėgti, bet pagriuvus, pradėjo spardyti į svarbiausias žmogaus kūno vietas – galvą, nugarą ir pan. Asmens gyvybė ir sveikata kaip nusikalstama veika pažeistos vertybės turi didžiausią reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš D. R. ir A. V. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą tinkamai užtikrino nusikalstamą veiką padariusių asmenų ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyrą, o nustatytas priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

11. Kaip matyti, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti priteistą neturtinę žalą, motyvuojant Lietuvos Respublikoje susidariusia pandemijos situacija bei dėl to, pablogėjusia jų finansine padėtimi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltininkų (jų atstovų pagal įstatymą) finansinės galimybės atlyginti priteistą neturtinę žalą yra reikšmingos sprendžiant dėl žalos dydžio. Vis dėlto, byloje nėra duomenų ir civiliniai atsakovai ( S. V. ir K. R.) prie apeliacinio skundo nepridėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jų materialinė padėtis būtų itin sudėtinga ir atlyginti solidariai priteistą sumą jiems būtų nepakeliama našta. Todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydį taip pat nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) netrukus sulauks pilnametystės, yra darbingi, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų darbines galimybes, ir kolegijos nuomone, galės prisidėti prie finansinių įsipareigojimų, kurie yra kilę, būtent dėl jų pačių neteisėtų veiksmų.

12. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuota, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo sumažinti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinių atsakovų S. V. ir K. R. apeliacinį skundą atmesti.