Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui M. D. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus Plungės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti elektroniniu paštu 2018 m. spalio 1 d. Atsakovas dalyvavo 2018 m. lapkričio 13 d., 08.45 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tai yra nesutinka, kad būtų apribota jo tėvo valdžia. Nurodė, kad jam neleidžia bendrauti ir matytis su vaikais ieškovas. Šiuo metu jis neturi galimybės teikti prašomo išlaikymo dydžio, nes šiuo metu nedirba. Paaiškino, kad grįžęs iš užsienio jis kurį laiką gyveno pas uošvienę, tačiau vėliau išvyko gyventi į Palangą, nes pamatė, kad juo naudojasi, o vaikų jam niekas neatidavė, nes laikina globa buvo nustatyta vaikų močiutei. Paaiškino, kad jis šiuo metu nedirba, tačiau finansų turi, nes grįžo iš Danijos ir turi pinigų. Šiuo metu jis gyvena pas draugę Lietuvoje, kuri sutinka, kad jis pasiimtų vaikus. Vaikus paskutinį kartą matė 2018 m. liepos mėnesį, nes jam paaiškino, kad vaikai nenori su juo matytis. Raštu dėl vaikų grąžinimo jis nesikreipė, nes vaiko teisės naudojasi jo praeities charakteristika.

2019 m. sausio 22 d. teisme gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriuo pranešė, kad negali atvykti į teismo posėdį, nes išvyko dirbti į užsienį ir galėtų teismo posėdyje dalyvauti tik gegužės mėnesį kai jis bus Lietuvoje.

Kadangi atsakovą atstovauja advokatas, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tikrai yra išvykęs į užsienį ir dirba, į tai, kad prieš tai turėjusį įvykti posėdį atsakovas taip pat neatvyko, o tik pranešė, kad serga, tačiau jokių įrodymų nepateikė, šalims neprieštaraujant buvo nutarta bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant, pripažinus, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl objektyvių aplinkybių negali dalyvauti paskirtame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra K. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaikų mama ir atsakovo buvusi sutuoktinė J. D. mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-453, atsakovo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. AV-960 išbraukta iš apskaitos, nes išvyko gyventi į kitą savivaldybę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu nustatyta, kad atsakovas kelis kartus teistas dėl vagystės, viešosios tvarkos pažeidimo, dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat yra baustas administracine tvarka. Teismo turimi duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje. Iš 2018 m. lapkričio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaito teisių skyriaus Plungės rajone išvados nustatyta, kad atsakovas apie pusę metų laiko gyvena su D. K., jai skirtame socialiniame dviejų kambarių bute, kartu dar gyvena ir D. K. nepilnametė dukra K. K., kuriai yra skirtas atskiras kambarys. Nurodyta, kad D. K. neprieštarauja, kad atsakovas pasiimtų gyventi pas save vaikus ir sutiktų, kad jie gyventų kartu su ja, o laikinai, kol dukra gyvena kartu su ja galėtų pertvarkyti ir atskirti dalį kambario, kad galėtų gyventi berniukai. Iš pateiktos išvados matyti, kad pats atsakovas pripažino, kad jis dirba neoficialiai, o tuo metu kai jis dirbo užsienyje jo gaunamos pajamas buvo apie 2 800,00 -3 000,00 Eur. Pateiktoje išvadoje, nurodyta, kad atsakovas galėtų rūpintis vaikais, teismui pateiktoje vėlesnėje išvadoje, kuri teismui pateikta 2019 m. sausio 22 d. nurodyta, kad 2019 m. sausio 7 d. Plungės socialinių paslaugų centre vyko atsakovo šeimos atvejo nagrinėjimas, į kurį atsakovas neatvyko. Taip pat nurodyta, kad iš posėdžio metu paaiškėjusių aplinkybių nustatyta, kad atsakovas nėra suinteresuotas susigrąžinti vaikus, nes nesiima jokių priemonių, siekdamas bendrauti su jais, nepriima jam siūlomos ir teikiamos pagalbos, patarimų.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo tėvų valdžios apribojimas grindžiamas tuo, kad atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, jų priežiūros ir neteikia jiems išlaikymo, kuris yra priteistas teismo sprendimu. Atsakovas dalyvaudamas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo atstovai prieš jį yra nusiteikę ir vadovaujasi tuo, kad jis praeityje yra padaręs tam tikrų pažeidimų, tai yra iš esmės tuo, kad vadovaujasi jo neigiama charakteristika. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, nes susipažinus su pateiktu ieškiniu bei prie jo pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaip tėvo valdžią prašoma apriboti tuo pagrindu, kad jis be pateisinamos priežasties yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, nuo bendravimo su jais ir tuo pagrindu, kad jis neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu turi visas sąlygas, kad pasiimti vaikus pas save ir jais tinkamai rūpintis, o tik nurodo, kad jis nori būti su vaikais ir jais rūpintis. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis šiuo metu dirba užsienyje, nors prieš išvykdamas jis žinojo, kad yra užvesta byla jo atžvilgiu dėl tėvų valdžios apribojimo ir yra paskirtas teismo posėdis, tačiau nei prieš išvykdamas nei būdamas užsienyje jis teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis dirba. Apie tai, kad atsakovo atžvilgiu yra užvesta civilinė byla jam tapo žinoma 2018 m. spalio 1 d. ir per visą šį laikotarpį atsakovas tik vieną kartą nuvyko susitikti su vaikais. Be to, kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. atsakovo ir vaikų susitikimo metu daugiau iniciatyvos bendraujant su vaikais rodė ne pats vaikų tėvas, tai yra atsakovas, o jo draugė, kuri klausinėjo ką vaikai mėgsta, kaip jiems sekasi. Liudytoja nurodė, kad atsakovas buvo išreiškęs norą pasimatyti su vaikais tarpušventyje, tačiau po susitikimo daugiau neskambino ir nesidomėjo vaikais. Iš byloje esančio Kretingalės pagrindinės mokyklos 2018 m. kovo 28 d. rašto matyti, kad K. D. yra išreiškęs norą gyventi su močiute, o tėvo prisibijo. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-903/2013 patvirtina, kad atsakovas yra smurtavęs prie savo mažametį sūnų K. D. ir už tai buvo nuteistas, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nėra linkęs paklusti taisyklėms ir vykdyti kažkokius jam skirtus įsipareigojimus iš esmės patvirtina ir į bylą pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2015 m. spalio 26 d. teismo nutartis byloje Nr. T-164-729/2015, kuria nutarta M. D. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti atvirojoje kolonijoje. Teismo vertinimu atsakovas yra linkęs kaltinti visus kitus, o ne imtis kažkokių aktyvių priemonių, kad vaikai gyventų kartu su juo, o tik deklaruoja, kad jis nori gyventi su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas tinkamai neatlieka savo kaip tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovas savo veiksmais daro žalą vaikams, nesugeba tinkamai jais pasirūpinti, dėl ko vaikai auga atskirti nuo tėvo priežiūros. Nors atsakovas ir tvirtina, kad jis nori auginti vaikus, tačiau dėl vaikų nedaro jokių pastangų, nepriima jam siūlomos socialinės pagalbos, jo pastangos gyventi su vaikais po vaikų motinos mirties buvo trumpalaikės, be to atsakovas net po bylos iškėlimo iš esmės nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, kad situacija gali pasikeisti ir atsakovas galės po kurio laiko tinkamai pasirūpinti vaikais, tai yra kad būtų galima spręsti dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas nesistengia įvykdyti įsipareigojimų, kad galėtų pats auginti savo vaikus, neturi sąlygų, pajamų, dirba atsitiktinius darbus, jam trūksta socialinių įgūdžių, nepriima jokios socialinės pagalbos, todėl pripažintina, kad dėl savo gyvenimo būdo jis negali auginti vaikų, visapusiškai jais rūpintis, nepažeidžiant jų teisių ir interesų, siekiant sukurti jiems saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Tai, kad atsakovas po bylos iškėlimo tik porą kartų aplankė vaikus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp atsakovo ir vaikų nenutrūkęs emocinis ryšys. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, nes atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad jo padėtis dėl gyvenimo sąlygų ar bendravimo su vaikais gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo vaikai nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra globojami Gargždų socialinių paslaugų cento ir šiuo metu yra perduoti pas budintį globėją, tačiau vaikų globėjas yra Gargždų socialinių paslaugų centras. Vaikai gyvena pas laikinąją globėją, kur vaikams yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, K. D. ir K. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jų dabartiniu laikinu globėju, tai yra Gargždų socialinių paslaugų centru (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui kaip tėvui tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-226-838/2015 nutraukiant atsakovo M. D. ir J. D. santuoką bendru sutikimu, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas moka kiekvienam vaikui išlaikymui po 57,93 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškiniu prašoma pakeisti teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, padidinti jį iki 150,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia ir 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovo skola vaikų išlaikymui sudarė 1 390,31 Eur.

Pažymėtina, kad ieškovui nagrinėjamu atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan., nes šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Atsakovas nurodė, kad jis išvyko į užsienį, kad galėtų užsidirbti pinigų ir atiduoti skolas, tačiau jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Apklausiamas Plungės vaiko teisių specialistų jis pats prisipažino, kad dirbant užsienyje jo pajamos buvo 2 800,00 Eur -3 000,00 Eur per mėnesį, tačiau jis prie vaikų išlaikymo neprisidėjo ir šiuo metu yra susidaręs jau nemažas išlaikymo įsiskolinimas, kas tik patvirtina, kad atsakovas neteikia savo pareigos kaip tėvo teikti išlaikymą vaikams.

Įvertinus tai, kad atsakovas nors ir nedirba šiuo metu, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų nėra nustatyta, atsižvelgiant į augančių vaikų poreikius, į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nes pripažintina, kad yra pasikeitę vaikų poreikiai. Po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo iš atsakovo santuokos nutraukimo byloje buvo priteistas išlaikymas yra praėję ketveri metai, priteisiant išlaikymą K. D. buvo dveji metukai, o K. D. buvo beveik šešeri metukai, šiuo metu K. D. jau yra beveik dešimt metų, o K. D., šiuo metu yra beveik šešeri metukai. Akivaizdu, kad augant vaikams, auga ir vaikų poreikiai, nes K. D. lanko mokyklą, o K. D. šiuo metu yra darželinukas. Atsižvelgiant į atsakovo vaikų amžių, į esamą ekonominę situaciją, pripažintina, kad šiuo metu iš atsakovo vaikų išlaikymui priteista 57,93 Eur suma, tenkanti kiekvienam vaikui per mėnesį, yra labai maža ir neužtikrina net pačių minimaliausių vaikų poreikių, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams dydį ir priteisti išlaikymą iš atsakovo, mokamą vaikams periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą padidinant nuo ieškinio teismui pateikimo iki vaikų K. D. ir K. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki teismo sprendimo dėl K. D. ir K. D. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtinas vaikų laikinas globėjas Gargždų socialinių paslaugų centras (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovui pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nors bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 ir 4 dalis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaikų K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. D. ir K. D. gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaikų globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju Gargždų socialinių paslaugų centru.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-226-838/2015 iš atsakovo M. D. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 25 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl K. D. ir K. D. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtinas vaikų laikinas globėjas Gargždų socialinių paslaugų centras.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.