Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2058-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1-2058-1072/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2058-1072/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-50236-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50236-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtum tarnyboje, teistas:

1) 2009 m. balandžio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 2 dalį – 2 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui;

2) 2012 m. kovo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – 6 mėn. viešaisiais darbais;

3) 2012 m. spalio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms;

4) 2014 m. vasario 14 d. i Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. viešųjų darbų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) 2017 m. rugsėjo 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2019 m. lapkričio 26 d., apie 02 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), D. V. sudavė miegančiai lovoje B. N. smūgį į kairės pusės akies sritį, toliau tęsdamas savo veiksmus suėmęs abejomis rankomis nukentėjusiosios kaklą ir tris kartus su pertraukomis atliko smaugimo veiksmus, tuo D. V. nukentėjusiajai B. N. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, nurodydamas, kad tiksliai nepamena, kuri diena buvo, gali būti, kad lapkričio pabaigoje, gali būti, kad buvo antradienis, kas nutiko jis tikrai neprisimena. Neatsimena net kaip nuėjo miegoti. Atsimena tik tai, kad kažkaip atsidūrė nurodyto buto koridoriuje ir pamatė atviras duris, prie durų, laiptinėje pamatė B. N. kalbančia telefonu, pakvietė ją, bet ji paėjo toliau nuo jo. Ji buvo apsivilkusi chalatą. Suprato, kad kažkas įvyko ir apsirengęs išėjo iš namų. Buvo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Penktadienį, kažkur kelios dienos po įvykio, į mamos namus atvyko B. N., kuri jam papasakojo, kad miegant jis jai įdrėskė paaky ir kad smaugė, bet nieko iš šių veiksmų jis neprisimena, dar sakė, kad kažką kalbėjo per miegus, bet ką sakė, ji nesuprato. Jis jos atsiprašė. Ji pasakė, kad grįžtų į namus. Jis jau tris kartus „kodavosi“, gruodžio 16 d. užsirašęs vėl „koduotis“. Jam jau taip nutinka, kad, kai užgeria, tai vis kas nors nutinka. Ir šį kartą tas pats. Todėl labai laukia, kada vėl „užsikoduos“ ir bus ramu. Šiuo metu nedirba, nes iš (duomenys neskelbtini) atleido, nes nebėra darbo, vėl priims tik kovo mėnesį, kai atsiras darbo. Registruotas darbo biržoje. Ieškosi kito darbo, bet kol kas nieko neranda. Dirba pavienius darbus, kad nors kažkaip pragyventi. Pas gydytoją psichiatrą nesigydė, teko lankytis pas psichologą, socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). Mano, kad turi priklausomybę alkoholiui. Teistas yra, baustas administracine tvarka taip pat. Dėl to kas nutiko labai gailisi (b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji B. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. V. iš vakaro labai daug gėrė, ji jį nuvedė miegoti ir pati atsigulė, nes kitą dieną turėjo iš ryto eiti į darbą. Jis užmigo, ji irgi. Dar prieš einant miegoti D. V. kažką burbuliavo, bet nesuprato ką, jokio konflikto nebuvo. Atsigulęs iš karto užmigo. Pabudo todėl, kad D. V. rėkė, ji suprato, kad jis kažką susapnavo, todėl ir rėkė. Jai pabudus jis staigiai atsisėdo ant jos, apžergęs kojomis, ir prieš pradedant smaugti kažkaip užkabino jai kairės pusės paakį, negali pasakyti ar stipriai įdrėskė, ar kaip nutiko, bet tai nebuvo smūgio sudavimas, jai skaudėjo. Paskui tik pamatė įdrėskimą ir paraudimą po akimi. Tada jis ją smaugė, jai pradėjo trūkti oro, tada paleido ir taip du kartus. D. V. kažką šaukė, rėkė, keikėsi (ką tiksliai sakė dabar neprisimena) atsitraukė nuo jos ir nuėjo link virtuvės. Jai skaudėjo kaklą ir ji nuėjo į vonią, nusiprausti veido, kad šiek tiek atsigauti ir išeinant iš vonios, koridoriuje prie jos vėl priėjo D. V. ir vėl smaugė. Jis toliau rėkė, keikėsi, „baltom“ akim (nuo gėrimo jam kartais protas pasimaišo). Paskui paleido ir vėl nuėjo į virtuvę. Ji iš vonios greitai paėmė chalatą ir išbėgo į namo laiptinę, D. V. bandė vytis, ji lipo laiptais žemyn ir būnant tarp kažkur antro ir trečio aukšto išgirdo, kad nebesiveja. Tada paskambino į policiją. Ji buvo laiptinėje ir pro ją praėjo D. V., žiūrėdamas į ją, bet nieko nei sakė, nei darė. Taip pat D. V. paėmė 50 eurų ir savigynai skirtą dujų balionėlį. Kažkur po kelių dienų po įvykio ji nuvažiavo pas D. V., jis buvo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo todėl, kad kai sukrovė po įvykio jo daiktus, pamiršo įdėti barzdaskutę. Jos pabendravo, išgėrė kavos ir išvažiavo. D. V. beveik nieko nekalbėjo, jis „purtėsi“ jam buvo bloga po tiek gėrimų. D. V. sakė, kad nieko neprisimena, atsiprašė jos, sakė, kad daugiau nebegers. Dėl D. V. paimtų pinigų ir dujų balionėlio pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Ji šiuo meta yra pati užsikodavusi, nebegeria apie aštuonis mėnesius. D. V. taip pat ne kartą buvo užsikodavęs, gruodžio 16 d. vėl planuoja. Jeigu D. V. susitvarkys, tai yra mes gerti, tai planuoja toliau su juo gyventi. Dėl to, kas nutiko, ji jam atleido (b. l. 30-31).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. lapkričio 26 d. gautas pareiškėjos (B. N.) pareiškimas, jog 2019 m. lapkričio 26 d., 02 val. 20 min., būnant namuose, esančiuose Vilniaus g. 92A-29, Ukmergė, ją sumušė sugyventinis D. V. (b. l. 1-4, 7-13).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d., 02 val. 29 min., B. V. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu informavo, kad ją sumušė sugyventinis D. V. (b. l. 39-42).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams bendraujant su nukentėjusiąja B. N., pastaroji paaiškino įvykio, kai ji buvo sumušta sugyventinio D. V., aplinkybes (b. l. 43, 44-46, 47-49).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis D. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei B. N. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 129-130, 131-134).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo D. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 82-89), baustas administracine tvarka (b. l. 122-128). Yra bedarbis (b. l. 79-80), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 78). Iš bylos duomenų nustatyta, kad lankėsi konsultacinėje poliklinikoje, skirtas palaikomasis gydymas nuo priklausomybės ligų (b. l. 67).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, D. V. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujame alkoholiniais gėrimais, 3) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu Vilniaus g. 92A-29, Ukmergėje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. V. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu (b. l. 68-70) D. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 43), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, D. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujame alkoholiniais gėrimais;

3) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu Vilniaus g. 92A-29, Ukmergėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo įrašu, esančiame kompaktiniame diske (1 vnt.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė