- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 2-250-650/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07999-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- UAB „Transovita“
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transovita“ ieškinį atsakovui A. B. dėl depozito grąžinimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui UAB „Transovita“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Transovita“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo A. B. priteisti 188,25 Eur pervesto depozito, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2014 m. vasario 28 dieną UAB „Transovita“ ir A. B., sudarė Nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomojamo pastato dalies indeksas: XXX, 3 patalpa, 102,31 kv.m.; lB2/p 30, 31, 32 patalpos, 25,96 kv. m.) toliau tekste - Patalpos). Pagal Sutarties 3.2.9. punktą Ieškovas sumokėjo atsakovui 188,25 eurų depozitą, kuris buvo laikomas kaip užtikrinimo priemonė, kad ieškovui netinkamai vykdant sutartį. Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2015-08-31. Šalys taip pat susitarė, kad 2015 m. rugsėjo 1 dieną 17 val. (Ieškovas siūlė 12 val., tačiau šis laikas netiko atsakovui) įvyks patalpų perdavimas-priėmimas. Ieškovas apie tokį perdavimą ir siūlomą jo datą nurodė atsakovui raštu, pateikdamas elektroniniu paštu Pranešimą. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad patalpos yra perduodamos tvarkingos, t.y. sutvarkytos, išvalytos, net pakeista apgadinta garažo vartų dalis - vienas vartų segmentas (pakeistas nauju). Perdavimo - priėmimo metu (2015-09-01) atsakovas buvo atvykęs į Patalpas kur dalyvavo Ieškovo atstovė direktorė V. U. ir vadybininkas O. U., atsakovas patalpas apžiūrėjo, nepateikė jokių pastabų ir/ar pretenzijų, tačiau nurodė, kad neatsispausdino patalpų priėmimo- perdavimo akto, todėl paėmęs iš Ieškovo raktus, paprašė, kad Ieškovas pats atvyktų rytoj, t.y. 2015-09-02 dieną pas jį, kai atsakovas jau bus atsiuntęs ieškovui paskutinę sąskaitą už komunalinius patarnavimus ir kai ji bus apmokėta. Sąskaitą iš atsakovo ieškovas gavo tik 2015-09-03 dieną elektroniniu paštu, ir ji nedelsiant buvo apmokėta ieškovo. Nuo šio momento Atsakovas realiai perėmė patalpas iš Ieškovo, atsiėmė raktus ir tuščias bei tvarkingas patalpas. Po tokio faktinio patalpų perėmimo atsakovas dingo ir vietoj patalpų perdavimo-priėmimo akto, pateikė Ieškovui visiškai nepagrįstą 2015-09-04 diena datuotą įspėjimą su reikalavimais, nesusijusiais su Sutarties objektu. Atsakovui buvo pateiktas atsakymas ir pareikalauta pervesti depozito lėšas į Ieškovo sąskaitą. Šio reikalavimo atsakovas neįvykdė, todėl Ieškovas kreipėsi į atstovą advokatą, kuris pateikė atsakovui du raštus, į kuriuos atsakymas negautas. 2015-10-02 dieną atsakovas atsiuntė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą už komunalines paslaugas, neva, Ieškovo gautas Patalpose, kurių nuomos santykiai yra realiai, faktiškai nutrūkę ir į kurias patekti Ieškovas negali, nes yra perdavęs atsakovui patalpas ir jų raktus. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, sąmoningai nevykdo Sutartinės pareigos pasibaigus sutarties terminui grąžinti sumokėtą depozitą Ieškovui (Sutarties 3.2.9. punktas). 2014-03-01 dienos Patalpų perdavimo priėmimo akte (toliau tekste - Aktas), Jokių specifinių ar išskirtinių patalpų (jų dalių) kokybės reikalavimų Akte nėra nurodyta. Šiame Akte paminėta, kad “patalpų stovis yra geras”. Akte nurodoma, kad “elektros įvadas, rozetės, jungikliai, šviestuvai ir apskaitos priemonės (skaitikliai) tvarkingi ir atitinka saugumo technikos reikalavimus”. Akte nurodyta, kad “patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos”. Kaip galima suprasti iš Atsakovo raštų, jis iš esmės sutinka, kad “patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų ir jos yra tvarkingos”, nes jo raštuose nėra nurodyta nė vieno konkretaus ir akivaizdaus patalpų trūkumo, o tai reiškia, kad visos atsakovo raštuose nurodytos pretenzijos, susijusios su perduodamų patalpų kokybės trūkumų šalinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas atsakovo bandymas Ieškovo sąskaita pasigerinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto būklę (1-5 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bei pateiktų byloje rašytinių įrodymų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (42-43 b.l.) atsakovas A. B. nurodė, kad neginčijama ieškovo nurodyta aplinkybė, kad šalys susitiko perduoti - perimti išnuomotas patalpas, tačiau melagingi ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, kad patalpų perdavimas neįvyko, neva tai atsakovui neatsispausdinus patalpų priėmimo - perdavimo akto. Patalpų priėmimo - perdavimo aktui netaikomi ypatingi reikalavimai, todėl, jei patalpų stovis būtų buvęs geras, šalys tokį aktą būtų galėjusios pasirašyti vietoje ant paprasto popieriaus lapo. Tačiau aktas pasirašytas nebuvo, nes atsakovas pastebėjo trūkumus, kuriuos pareikalavo ieškovą pašalinti, o būtent: sutvarkyti garažo vartus (nors ieškovas teigia juos tvarkęs, tačiau iškvietus specialistus, paaiškėjo, kad vartai nebesutvarkomi), taip pat sutvarkyti varvantį vandens skaitiklį bei išverstą stulpą, sulaužytą kanalizacijos šulinį. Šiems veiksmams atlikti ieškovui buvo reikalingi raktai, todėl atsakovas jų nepasiėmė (priešingai nei nurodo ieškovas). Atsižvelgiant į tai, kad patalpų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes buvo nustatyti aukščiau nurodyti patalpų defektai ir jie iki šiol nepašalinti, todėl ieškovas toliau privalo mokėti nuomos mokestį ir atsakovas pagrįstai ir teisėtai negrąžino ieškovo sumokėto depozito.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo UAB „Transovita“ priteisti nuostolius dėl sugadinto atsakovo turto (išskaičiavus ieškovo sumokėtą depozitą), viso: 3396,37 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (56-58 b.l.). Nurodo, kad pasibaigus 2014-02-28 sudarytos nuomos sutarčiai, šalys susitiko 2015-09-01 siekdamos perduoti-priimti išnuomotas patalpas, tačiau aktas nebuvo pasirašytas, nes atsakovas pastebėjo trūkumus, kuriuos pareikalavo ieškovo pašalinti: sutvarkyti garažo vartus, varvantį vandens skaitiklį, bei išverstą stulpą ir sulaužytą kanalizacijos šulinį. Šalių pasirašytos sutarties 3.2.5 punkte šalys numatė, kad nuomininkas įsipareigoja grąžinti patalpas, surašant priėmimo – perdavimo aktą, tvarkingas. Nuomininkui sugadinus ar sulaužius patalpose atskiras patalpų dalis, t.y. (langai, durys, pakeliami vartai) ar patalpų įrangą, t.y. (šviestuvai, elektros ir vandens skaitliukai, vandentiekio įvadai, radiatoriai, el. instaliacija, priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija), tai nuomininkas privalo savo lėšomis suremontuoti ar pakeisti sugadintas ar sulaužytas patalpų dalis ar įrangą naujomis. Nuomotojas turi teisę nepasirašyti šio akto, jei bus nepašalinti patalpų defektai, sugadinimai, susidarę dėl nuomininko kaltės, kol patalpos bus sutvarkytos iki stovio, kurio buvo perduodant patalpas užfiksuotas perdavimo – priėmimo akte. Už tą laiką, kol patalpos bus tvarkomos, iki kol bus pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, nuomininkas moka nuomos mokestį. Taip pat nuomotojas turi teisę nepasirašyti priėmimo – perdavimo akto iki kol patalpos ir teritorija nebus pilnai atlaisvintos nuo nuomininko daiktų, prekių, šiukšlių ir t.t., t.y. už tą laikotarpį, kol patalpos nebus pilnai atlaisvintos, nuomininkas privalės mokėti nuomą nepriklausomai nuo to, kad nuomos terminas yra pasibaigęs. Sutarties 3.2.9. p. nustatyta, kad depozitas bus nuomotojo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį. Iš šios sumos, jei prireiks, bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir t.t. Jei to neprireiks, depozitas bus grąžinamas tą pačią dieną, kai bus pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, pasibaigus nuomos sutarčiai. 2015-09-04 įspėjimu atsakovas paragino ieškovą sutvarkyti nurodytus trūkumus. 2015-09-04 ieškovas nurodė, kad savo lėšomis pakeitė naują garažo vartų segmentą, o dėl kitų atsakovo sugadinimų nesutiko. 2015-09-18 įspėjimu atsakovas paprašė grąžinti patalpų raktus, nurodydamas, kad ieškovui nepašalinus patalpų trūkumų, atsakovas juos tvarkys savo lėšomis ir pateiks išlaidas apmokėti ieškovui. Ieškovas buvo įspėtas, kad raktų negrąžinus, bus kviečiami specialistai patalpoms atrakinti. 2015-10-01 iškviestas „SOS raktų servisas“ darbuotojas spynai atrakinti ir antstolė E. R. faktinių aplinkybių konstatavimui. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad vartų duris buvo galima atrakinti tik užkišus atsuktuvą. Įėjus į patalpą, nustatyta, kad iš vamzdyno laša vanduo, signalizacija neveikė, garažo vartų karkasas vietomis sulūžęs, spynos apdailoje nėra varžtų. Baigus apžiūrą, buvo pakeistas spynos užraktas. Lauke matėsi, kad šulinio žiedas yra skilęs ar sudaužytas, šalia matėsi sunkiasvorės mašinos provėža, taip pat išverstas tvoros stulpas. Ieškovui pačiam nepašalinus šių trūkumų, atsakovui susidarė šie nuostoliai: atsakovas negali išnuomoti netvarkingų patalpų, todėl nuo 2015-09-01 patiria nuostolius dėl negaunamo nuomos mokesčio, todėl atsakovas jau patyrė 600,00 Eur nuostolį (už 2015 metų rugsėjo – lapkričio mėnesius). Iškvietus specialistus paaiškėjo, kad garažo vartų sutvarkyti negalima, nes tokio tipo vartų segmentų ir komplektuojančių dalių nebegalima gauti, o pagal atsakovo ir UAB „Agnitus“ pasirašytą sutartį dėl naujų vartų pagaminimo ir montavimo darbų kaina – 2515,42 Eur. Sulaužyto kanalizacijos šulinio tvarkymo sąmata – 261,07 Eur. Atsakovas savo lėšomis sutvarkė varvantį vamzdyną ir už tai sumokėjo 60,50 Eur. Už patalpų signalizacijos kodo atstatymo darbus sumokėjo – 36,30 Eur, antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo – 50,00 Eur, už patalpos spynos atrakinimą ir keitimą – 41,87 Eur, už komunalines paslaugas – 19,45 Eur. Viso nuostoliai sudaro 3584,62 Eur. Atėmus ieškovo sumokėtą depozitą (188,25 Eur) prašo priteisti 3396,37 Eur.
Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė prašė atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje teiktų šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių duomenų matyti, kad 2014-02-28 atsakovas ir ieškovas sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas A. B. išnuomojo ieškovui UAB „Transovita“ patalpas (paskirtis – gamybos, pramonės), esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomojamo pastato dalies indeksas: XXX, 3 patalpa, 102,31 kv.m.; lB2/p 30, 31, 32 patalpos, 25,96 kv. m.). Sutarties 2.2 punkte šalys nustatė, kad sutartis sudaroma vieneriems metams nuo 2014-03-01 iki 2015-02-28 (8-9 b.l.). 2014-03-01 patalpų priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad perduodamų patalpų stovis yra geras. Elektros įvadas, rozetės, jungtukai, šviestuvai ir apskaitos priemonės (skaitikliai) tvarkingi ir atitinka saugumo technikos reikalavimus. Patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Už priešgaisrinę apsaugą ir elektros ūkį atsako Nuomininkas (99 b.l.). 2014-02-28 šalys pasirašė patalpų nuomos sutarties papildymą, kuriuo aptarta patalpų nuomos kaina, papildomi mokesčiai ir kiti įkainiai (11 b.l.). 2015-09-01 ieškovas pranešime nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai norintis grąžinti patalpas. Apgadinti garažo vartai yra sutvarkyti, pakeista nauja garažo vartų segmento dalis, prašoma atsakovo atvykti patalpų apžiūrai 2015-09-01, 12 val. (15 b.l.). Ieškovas 2015-09-03 atsakovui skirtame pranešime nurodė, kad 2015-09-01 patalpos buvo apžiūrėtos ir atsakovas pretenzijų perdavimo metu neturėjo, pateiktas reikalavimas grąžinti depozitą (14 b.l.). 2015-09-04 rašytiniu įspėjimu atsakovas A. B. ieškovui pranešė, kad priimti patalpų negalintis, nes patalpos yra netvarkingos: sulaužyti – nesutvarkyti garažo vartai, netvarkingas vandens įvadas – laša vanduo, neperduotas signalizacijos valdymo kodas, teritorijoje prie ieškovo automobilio stovėjimo vietos kliudytas ir išverstas stulpas, teritorijoje prieš ieškovo naudojamus garažo vartus buvo pažeistas kanalizacijos- vandentiekio šulinys (12 b.l.). 2015-09-04 atsakyme į įspėjimą ieškovas nurodė, kad 2015-09-01 patalpų apžiūros metu pretenzijų nebuvo. Priėmimo – perdavimo metu vartai veikė, durys darinėjos, spyna rakinosi. Nuomos sutarties metu atsakovo darbininkai nupjovė radiatorius, nuėmė vieną kraną, kitą sulaužė, dėl to lašėjo vanduo, tačiau atsakovas į prašymus sutvarkyti šį trūkumą nereagavo. Pasirašant nuomos sutartį signalizacijos valdymo kodas ieškovui nebuvo suteiktas, todėl ieškovas ja nesinaudojo. Teritorija naudojasi daugiau nuomininkų, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovas išvertė stulpą ir pažeidė kanalizacijos – vandentiekio vamzdį (17 b.l.). 2015-09-04 atsakyme atsakovas A. B. nurodė, kad nesant ieškovo valios ištaisyti trūkumus, atsakovas priverstas samdyti įmones ir ištaisyti trūkumus savo lėšomis ir vėliau pateikti sąskaitas ieškovui. Nurodė, kad depozitas bus grąžintas tik atlikus visus remonto ir tvarkymo darbus. Tik pabaigus darbus, bus laikoma, kad patalpų nuoma yra pasibaigusi (18 b.l.). Atsakovas A. B. pateikė UAB „Agnitus“ raštą, kuriame nurodoma, kad nurodytų vartų sutvarkyti UAB „Agnitus“ negalintys ir siūlo įsigyti naujus vartus (60 b.l.). 2015-11-04 atsakovas su UAB „Agnitus“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią būtų nupirkti ir sumontuoti pramoniniai Termo vartai, sutarties prekių ir darbų vertė – 2515,42 Eur (61-63 b.l.). Pateikta 2015-11-05 rangos sutartis Nr. 78 su UAB „Strektė“ dėl bendrastatybinių darbų, šulinio tvarkymo (duomenys neskelbtini). Darbų vertė – 261,07 Eur (64 b.l.). 2015 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte A001 užfiksuotas atsakovo užsakytas vandentiekio įvado remontas. Darbų vertė – 60,50 Eur (67 b.l.). 2015-11-05 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ERA75 nurodyta, kad atliktų apsauginės signalizacijos kodo nustatymo darbų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) vertė - 36,30 Eur (69 b.l.). Atsakovas taip pat pateikė 2015-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AS581 19,46 Eur sumai, išrašytą ieškovui UAB „Transavita“ už komunalinius patarnavimus (71 b.l.), kuriuos 2015-11-04 apmokėjo pats atsakovas A. B. (72 b.l.). 2015-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite nurodyta, kad avarinio durų atrakinimo darbų vertė 30,00 Eur (74 b.l.). 2015-10-01 sąskaitoje faktūroje serija SPL Nr. 1838 užfiksuota spynos vertė – 11,87 Eur (115 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 185 straipsnyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.
Pagal bendrąsias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).
CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš šalių pasirašytos 2014-02-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad 3.2.5 punkte šalys aptarė, jog nuomininkas turi pareigą grąžinti patalpas, surašant perdavimo – priėmimo aktą, tvarkingas (t.y. ne blogesniame stovyje nei užfiksuota perdavimo – priėmimo akte, pasirašant nuomos sutartį). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2014-03-01 patalpų perdavimo – priėmimo akte, kuris pasirašytas prasidedant nuomos santykiams, nuomojamų patalpų būklė detaliai tarp šalių neaptariama. Jame bendrai konstatuota, kad patalpų stovis yra geras, elektros įvadas, rozetės, jungtukai, šviestuvai ir apskaitos priemonės (skaitikliai) tvarkingi ir atitinka saugumo technikos reikalavimus, patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Šis perdavimo – priėmimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių. Prie šio akto nebuvo padaryta fotonuotraukų, kurios leistų teismui vizualiai įvertinti perduodamų patalpų būklę nuomos sutarties pradžioje.
Atsakovas priešieškiniu iš ieškovo reikalauja priteisti šiuos nuostolius: 600,00 Eur nuostolį dėl negaunamo nuomos mokesčio (už 2015 metų rugsėjo – lapkričio mėnesius); naujų vartų pagaminimo ir montavimo darbų kaina – 2515,42 Eur; sulaužyto kanalizacijos šulinio tvarkymo sąmata – 261,07 Eur; be to atsakovas savo lėšomis sutvarkė varvantį vamzdyną ir už tai sumokėjo 60,50 Eur; už patalpų signalizacijos kodo atstatymo darbus sumokėjo – 36,30 Eur; antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo – 50,00 Eur; už patalpos spynos atrakinimą ir keitimą – 41,87 Eur, už komunalines paslaugas – 19,45 Eur. Viso nuostoliai sudaro 3584,62 Eur. Atėmus ieškovo sumokėtą depozitą (188,25 Eur) ieškovas prašo priteisti 3396,37 Eur.
Ieškovas (nuomininkas) nuo pat pradžių aiškiai nesutiko su atsakovo įvardintais patalpų trūkumais, laikėsi pozicijos, kad patalpos yra tinkamos būklės ir pašalinti trūkumai, kuriuos atsakovas A. B. nurodė 2015-08-20 pranešime (146 b.l.), t.y. garažo vartų sugadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame atsakovo (nuomotojo) rašte nėra įvardinta daugiau trūkumų, kurie vėliau buvo nurodyti 2015-09-04 atsakovo rašte (net dėl aiškiai matomų lauko aplinkos trūkumų, tokių kaip išverstas stulpas ir kanalizacijos šulinio apgadinimas).
Konstatuotina, tarp šalių kilo ginčas dėl negyvenamųjų patalpų raktų perdavimo fakto, dėl ko atsakovas reikalauja 41,87 Eur už avarinį spynos atrakinimą ir naujos įdėjimą. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių patalpų raktų perdavimo faktą, todėl teismas šiuo atveju atsižvelgia ir vertina šalių elgesį patalpų perdavimo – priėmimo metu ir po jo. Teismas mano, kad vien suinteresuotų bylos baigtimi ieškovo direktorės V. U. paaiškinimais bei liudytojo O. U. ( direktorės sutuoktinio) parodymais apie raktų perdavimo momentą 2015-09-01 negalima nustatyti tokios faktinės aplinkybės. Atsakovas aplinkybę, kad raktai nebuvo jam perduoti įrodinėja teiginiais, kad nustačius perduotinų patalpų trūkumus 2016-09-01, natūralu, kad raktai liko pas ieškovą, kad šiek trūkumai būtų pašalinti. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad jam nebuvo pagrindo perimti iš ieškovo raktus, nes atsakovas siekė nustatytų patalpų trūkumų ištaisymo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad patalpų priėmimo – perdavimo dieną išsiskyrė ieškovo ir atsakovo nuomonės dėl patalpų būklės. Pozicijos, kad ieškovas turėtų ištaisyti patalpų trūkumus, atsakovas laikėsi nuosekliai viso proceso metu ir teismas vertina, kad raktų palikimas ieškovui atitinka logišką veiksmų eigą. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad į patalpas pateko tik 2015-10-01, pasitelkęs spynų atrakinimo specialistus. 2015-10-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuota, kad atsakovas A. B. šių patalpų raktų neturėjo. Šalių pradiniame susirašinėjime ieškovas nurodė, kad nuomos laikotarpiu pats keitė spyną, dėl ko manytina, kad atsakovas neturėjo ir patalpų atsarginių raktų. Be to, teismas vertina, kad atsakovui turint patalpų raktus, jam nebūtų buvę jokio tikslo į patalpas pateikti avariniu būdu išardant durų spyną, keičiant jos šerdį. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 2015-09-01 dieną patalpų raktai atsakovui vis dėl to nebuvo perduoti, dėl ko atsakovas patalpų spyną atrakinti pasitelkus spynų atrakinimo specialistus ir pakeisti spyną nauja. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašomi 41,87 Eur nuostoliai už spynos atrakinimą ir naujos spynos įdėjimą laikytini pagrįstais ir priteistini iš ieškovo.
Netenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kanalizacijos šulinio sutvarkymo lėšų priteisimo, nes atsakovas neįrodė, kad uždengto metaliniu dangčiu betoninio šulinio apgadinimas atsirado dėl ieškovo veiksmų. 2014-03-01 patalpų priėmimo - perdavimo akte nėra aptarta nuomojamų negyvenamųjų patalpų aplinkos būklė nuomos sutarties pradžioje, todėl pradinės šulinio būklės įvertinti teismas negali. Taip pat nuomos sutarties 3.2.1 punktu, ieškovas įsipareigojo prižiūrėti aplinką 10 metrų spinduliu. Ieškovo teigimu, nuomojamų patalpų kiemu naudojasi ne tik ieškovas, bet ir daugiau nuomininkų, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas negali konstatuoti, kad šulinio, esančio daugiau nei už 10 metrų nuo nuomojamų patalpų kiemo teritorijoje, sugadinimai atsirado būtent nuomos laikotarpiu ir būtent dėl ieškovo veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas savo paaiškinimais nurodė aplinkybę, kad s matė, jog būtent ieškovo transporto priemonė (stumiama puspriekabė į garažą) užvažiavo ant to šulinio, uždengtu metaliniu dangčiu, po ko ir pastebėjo betoninio žiedo apgadinimus, tačiau procese apklaustas liudytojas A. K. parodė kitas aplinkybes, kad būdamas netoliese nuomojamosiose patalpose, jis išgirdo kažkokį trakštelėjimą ir išėjęs į lauką, pastebėjo nuvažiuojančią „furą“, nustumtą betoninį kanalizacijos šulinio dangtį, dėl to jis nedelsiant paskambino atsakovui ir pranešė apie įvykį; liudytojas teigė neįsidėmėjęs transporto priemonės, nežino, kam ji priklauso, nebuvo arčiau priėjęs ir apžiūrėjęs paties šulinio, nežino, kada tą vietą apžiūrėjo pats atsakovas. Tokių prieštaringų parodymų pagrindų teismas negali vertinti, kad būtent nuomos laikotarpiu ieškovo transporto priemonė būtų užvažiavusi ant to kanalizacijos šulinio, nustūmusi metalinį dangtį ir taip sąlygojusi šulinio apgadinimus. Neatmestina ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad kanalizacijos šulinio betoninis pagrindas galėjo savaime įtrūkti dėl ilgalaikio eksploatavimo, natūralių gamtinių sąlygų (drėgmės, šalčio ir pan.) įtakos betonui.
Žemesnės instancijos teismas
Atmestinas ir priešieškinio reikalavimas dėl signalizacijos kodo atstatymo darbų. Sudarius patalpų nuomos sutartį ir 2014-03-01 pasirašius priėmimo – perdavimo aktą nebuvo aptarta signalizacijos būklė, kodo perdavimo faktas, ieškovas šalių susirašinėjime nurodė, kad signalizacijos kodas jiems ir nebuvo perduotas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių signalizacijos įrangos ir kodo perdavimą ieškovui, todėl nėra pagrindo priteisti išlaidas dėl kodo atstatymo darbų priteisti iš nuomininko.
Atsakovas taip pat reikalauja priteisti iš ieškovo naujų vartų pagaminimo ir montavimo darbų kainą – 2515,42 Eur. Šiam reikalavimui pagrįsti, atsakovas pateikė 2015-10-01 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad garažo vartų karkasas vietomis sulūžęs, tačiau nėra konstatuotas jų neveikimas. Pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas matomas vartų pažeidimas tiek vartų segmentų sujungimo riba. Atsakovas taip pat pateikė UAB „Agitus“ raštą, adresuotą atsakovui, kuriame nurodoma, kad garažo vartų sutvarkyti nebegalima ir siūloma įsigyti naujus vartus. Pateikta su UAB „Agitus“ sudaryta 2015-11-04 rangos darbų sutartis Nr. 4011041548 ir prekių ir paslaugų specifikacija, iš kurių matyti, kad atsakovas užsakė naujus TERMO vartus ir jų įrengimo darbus, kurių visa vertė 2515,42 Eur. Ieškovas UAB „Transovita“ pradiniame šalių susirašinėjime neneigė vartų apgadinimo fakto ir nurodė, kad pakeistas vienas sugadintas vartų segmentas. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje teigia, kad vartai sutaisyti nepakankamai gerai ir dėl likusių defektų (segmento įlenkimo) netinkami naudojimui. Atsakovo iniciatyva pakviestas liudytojas R. G. savo parodymais taip pat tvirtino, kad tokio segmentų garažų vartai buvo gaminami prieš kokius 10 metų, dabar Lietuvoje negaminami ir pakeitimo detalių remontui negalima gauti, normaliam funkcionavimui reikalinga įstatyti naujus vartus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iki ieškinio pateikimo ir viso bylos nagrinėjimo metu nauji garažo vartai nebuvo įdėti. Be to atsakovas A. B. 2015-11-27 sudarė nuomos sutartį su nauju nuomininku (116-117 b.l.), ir 2015-11-27 patalpų perdavimo – priėmimo akte užfiksuota, kad patalpos perduodamos su sunkiai į viršų besidarinėjančiais garažo vartais ir blogai užsidarančiomis/ atsidarančiomis vartų įėjimo durimis (142 b.l.). Vėlgi atsižvelgiant į tai, kad 2014-03-01 perduodant patalpas ieškovui (nuomininkui) nebuvo nurodyta pradinė garažo vartų būklė, to nebuvo fiksuota ir pačiam atsakovui įgijus ginčo patalpas savo nuosavybėn 2014-02-28 pirkimo- pardavimo sutarties ir perdavimo akto pagrindu (100-109 b.l.) iš dėl ko teismas negali spręsti apie nuomininko veiklos laikotarpiu padarytus vartų apgadinimus, į tai, kad šiuo metu yra atsakovo eksploatuojami tie patys garažo vartai, kurie iš esmės atlieka savo pagrindinę funkciją, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė patyręs nuostolių dėl nuomojamų patalpų apgadinimo, dėl esminių garažo vartų trūkumų ir naujų vartų keitimo būtinybės, todėl atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl šių nuostolių priteisimo.
Atsakovas taip pat priešieškiniu teigia, kad patyrė 60,50 Eur nuostolį už varvančio vamzdyno remontą ir reikalauja tokius nuostolius atlyginti. Šios aplinkybės užfiksuotos ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat neneigia aplinkybės, kad išnuomotose patalpose nuomos laikotarpiu atsirado šis trūkumas, tačiau šalių susirašinėjime įvardija, kad šiek trūkumai atsirado dėl paties atsakovo kaltės, nes atsakovo darbuotojai nupjovė radiatorius, nuėmė vieną kraną, kitą nulaužė ir apie tai atsakovas buvo informuotas ieškovo telefonu (17 b.l.). Šalys teismo posėdyje taip pat laikėsi priešingų pozicijų ir kaltino viena kitą dėl kelis mėnesius lašančio vamzdyno netvarkymo. Konstatuotina, kad vamzdyno pažeidimai atsirado nuomos laikotarpiu, todėl spręstinas klausimas ar šių trūkumų pašalinimą turi atlyginti nuomininkas. Teismo nuomone, nuomininkas, pastebėjęs vamzdyno pažeidimus, dėl kurių į patalpas skverbiasi vanduo, kad ir nedideliais kiekiais, turėjo juos ištaisyti savo lėšomis, nes tokią nuomininko pareigą numato ir nuomos sutarties 3.2.2. punktas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie pažeidimai atsirado dėl atsakovo (ar jo darbuotojų) veiksmų, nepateikė įrodymų, kad nuomos laikotarpiu būtų raštiškai ar elektroninių ryšių priemonėmis kreipęsis į atsakovą dėl nurodytų trūkumų pašalinimo, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turi atlyginti atsakovui išlaidas, susidariusias dėl vamzdyno remonto darbų - 60,50 Eur.
Atsakovas taip pat prašo priteisti 600,00 Eur nuomos mokestį už 2015 metų rugsėjo – lapkričio mėnesius ir 19,45 Eur komunalinius mokesčius už 2015 metų rugsėjo mėnesį, remiantis sutarties 3.2.5 punktu. Atmetus daugumą priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir tenkinant reikalavimą dėl vamzdyno remonto darbų, netenkintinas ir reikalavimas dėl šių nuostolių atlyginimo. Nepaisant aplinkybės, kad patalpų raktai faktiškai atsakovui nebuvo perduoti 2016-09-01, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas visą mėnesį nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas patekti į jam priklausančias ir ieškovo atlaisvintas patalpas. Atsakovas nerodė iniciatyvos susigrąžinant raktus, nors iš šalių susirašinėjimo galima buvo aiškiai suprasti, kad ieškovas nurodytų trūkumų nepripažįsta ir neketina taisyti. 2015-09-20 ieškovo atstovas atsakovui išsiuntė pretenziją dėl depozito grąžinimo, kur taip pat buvo nurodyta, kad raktai atsakovui yra grąžinti (27-29 b.l.). Atsakovas vėlgi į ją nereagavo, neišreiškė pozicijos dėl raktų negrąžinimo, tačiau 2016-05-01 dieną (praėjus mėnesiui nuo abiejų šalių veiksmų apžiūrint perduodamas patalpas) išsikvietė spynų atrakinimo specialistus ir antstolį, kad būtų fiksuojamos faktinės aplinkybės patenkant į patalpas ir fiksuojant jų būklę. Atsakovas visą mėnesį nesiėmė jokių priemonių siekdamas atgauti raktus, kad patektų į patalpas, į tai, kad tik po mėnesio laikotarpio atsakovas užfiksavo bandymą patekti į patalpas, nors patalpos jau buvo faktiškai atlaisvintos, ieškovo nenaudojamos ir atsakovas galėjo jomis disponuoti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad smulkus patalpų trūkumas (lašantis vanduo) lėmė atsakovui negalėjimą naudotis patalpomis, trukdytų jas nuomoti ir suteiktų pagrindą taikyti nuomos sutarties 3.2.5 punktą, numatanti nuomininkui mokėti nuomos mokestį tuo laikotarpiu, kuomet nepasirašomas patalpų perdavimo- priėmimo aktas ir šalinami patalpų trūkumai, nes nustatyti patalpų trūkumai laikytini neesminiais ir netrukdantys atsakovui eksploatuoti patalpų pagal jų paskirtį nuo jų perdavimo momento. Pareigos nuomininkui mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet nėra pašalinti mažareikšmiai trūkumai esant šalių nesutarimui, tačiau nuomotojas realiai disponuojant atlaisvintomis patalpomis, vertintinas kaip šios nuomos sutarties nuostatos suabsoliutinimas nuomotojo naudai ir prieštaraujantis civilinėje teisėje taikomiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl šių aplinkybių atmestinas atsakovo reikalavimas dėl šių nuostolių priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnio 4 dalį. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, pažymima, kad nuomotojo atsisakymas priimti nuomininko perduodamą daiktą nepaneigia daikto perdavimo fakto, o nuomotojo atsisakymas pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą po to, kai šios patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „Stilsena“; bylos Nr. 3K-3-493/2007).
Tarp šalių nėra ginčo, kad bendru sutarimu 2015-08-31 pasibaigus nuomos sutarčiai, šalys susitiko patalpų apžiūrai ir priėmimo – perdavimo akto pasirašymui 2015 m. rugsėjo 1 d. Abi šalys nurodė, kad tą dieną šis aktas nebuvo pasirašytas, tačiau įvardija skirtingas to priežastis. Ieškovo teigimu, atsakovas to nepadarė dėl techninių kliūčių, nes nebuvo atsispausdinęs paties akto šablono, todėl paėmęs raktus, paprašė ieškovo atvykti sekančią dieną. Atsakovas nurodo, kad nepasirašė priėmimo - perdavimo akto, nes buvo pastebėti patalpų esminiai trūkumai ir tokiu atveju teisė nepasirašyti priėmimo – perdavimo akto buvo numatyta nuomos sutarties 3.2.5 punkte.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Sistemiškai aiškinant CK 6.535 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nuomininkas faktiškai atlaisvina negyvenamąsias patalpas turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą, pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas savo ruožtu yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti nuomotojui daiktą. Iš esmės išsinuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, o patalpų perdavimo–priėmimo aktas yra vienas iš įstatyme nurodytų įrodymų, jog nuomininkas savo pareigą yra įvykdęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“; bylos Nr. 3K-3-487/2008).
Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad vien faktas, jog atsakovas nesutiko sudaryti ir pasirašyti nuomojamų patalpų priėmimo – perdavimo akto, negali būti laikoma, kad patalpos nebuvo faktiškai perduotos. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad 2015-09-01 dieną, kuomet abi šalys susitiko patalpų apžiūrai, šios jau buvo atlaisvintos, jose nebuvo jokių ieškovui priklausančių daiktų ir jos buvo tinkamos perduoti atsakovui. Grąžinamų išnuomotų patalpų trūkumai, nors yra šalių nesutarimas dėl trūkumų apimties, nėra kliūtis atitinkamą turtą grąžinti (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-357/2014). Atsakovo veiksmai, kuomet jis atsisako pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą dėl jo įvardintų trūkumų remdamasis 2014-02-28 sutarties 3.2.5 punktu, sukuria situaciją, kai net nuomininkui nesutinkat su patalpų trūkumais, ar esant jiems mažareikšmiams, atsakovas gal neapibrėžtą laiką atsisakyti pasirašyti priėmimo perdavimo aktą, nors patalpos jau faktiškai būna atlaisvintos ir nuomotojas gali jomis disponuoti. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyti mažareikšmiai patalpų trūkumai, nelemia negalėjimo atsakovui šių patalpų toliau eksploatuoti, todėl atsakovo atsisakymas pasirašyti perdavimo - priėmimo aktą nuomos sutarties 3.2.5 punkto pagrindu, laikytinas nepagrįstu ir laikytina, kad 2015-09-01 dieną ieškovas perdavė negyvenamąsias patalpas atsakovui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies, konstatuojant, kad atsakovui turi būti atlyginti 102,37 Eur nuostolių pagal sutarties 3.2.9 punktą. Iš dalies tenkintinas ir ieškovo ieškinys, įpareigojant atsakovą ieškovui grąžinti tik dalį depozito, išskaičius iš ieškovui atsakovo naudai priteistinus nuostolius. Dėl to teismui atlikus piniginių sumų įskaitymus, atsakovui priteisiamą 102,37 Eur nuostolių atlyginimą įskaičius į ieškovui negrąžintą depozitą pagal sutarties 3.2.9 punktą, atsakovas turėtų ieškovui grąžinti likusį 85,88 Eur nuomos depozitą ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas už priteistą 85,88 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-10-26, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 250,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą (162 b.l.), 15,40 Eur išlaidas už nuotraukas (63 b.l.) ir 20,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas (6, 36 b.l.). Patenkinus ieškovo reikalavimą 46 proc., jam iš atsakovo turėtų būti priteistina 131,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteistina 257,04 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 76,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (59 b.l.), 50,00 Eur išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą (75 b.l.) ir 350,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (133 b.l.). Atsakovo priešieškinį patenkinus apytiksliai 3 proc., iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistina 14,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistina 276,83 Eur. Iš viso ieškovas atsakovui turėtų sumokėti 271,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas ieškovui 408,11 Eur išlaidų. Galutinai iš atsakovo ieškovui priteistina 136,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Proceso metu susidarė 10,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. Ieškovo ieškinį patenkinus 46 proc., priešieškinį patenkinus 3 proc., atmetus beveik pusę ieškovo reikalavimų ir daugumą priešieškinio reikalavimų, teismas sprendžia kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos abiems šalims paskirstytinos lygiomis dalimis iš kiekvienos šalies priteisiant 5,49 Eur valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Transovita“ ieškinį ir atsakovo A. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įskaityti į ieškovui UAB „Transovita“ negrąžinto 188,25 Eurų nuomos depozitą atsakovo A. B. patirtus 102,37 Eur (vieno šimto dviejų eurų 37 centų) nuostolius pagal nuomos sutarties 3.2.9 punktą.
Priteisti ieškovui UAB „Transovita“, juridinio asmens kodas 302640169, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85,88 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus, 88 centus) negrąžinto nuomos depozito ir 136,76 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis centus, 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Transovita“, juridinio asmens kodas 302640169, valstybės naudai 5,49 Eur (penkis eurus, 49 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,49 (penkis eurus, 49 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.