Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L. ir M. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nuosavybės teisės įgijimo, suinteresuoti asmenys J. E., VĮ „Turto bankui“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. L. ir M. L. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindu prašo nustatyti faktą, kad J. L. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į V. E. ½ dalį buto, esančio Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016-04-10 mirė J. L., kuri savo turtą testamentu paliko sūnums M. L. ir J. L.. Po mirties liko motinos turtas: 1 kambario butas, esantis Vilniaus r. sav. Juodšilių šen. Vaičiūnų k. (duomenys neskelbtini) ir namų apyvokos daiktai. Po motinos mirties įstatymo nustatytu terminu pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę dėl mirusiosios palikimo priėmimo ir palikimą priėmė. Tačiau notarė nurodė, kad negali išduoti Paveldėjimo teisės liudijimo į minėtą butą, kadangi butas įgytas santuokos su V. E. metu. Pažymėjo, jog J. L. 1984-04-19 Vilniaus m. CMS susituokė su E. V., gim. 1935-10-20, tačiau po santuokos sukūrimo jie pagyveno tik kelis metus, vėliau jų santykiai nutrūko ir V. E. iš motinos buto išsikraustė 1989 metais ir daugiau negyveno. Santuoką, kurios metu buvo įsigytas minėtas butas, palikėja nutraukė 1996-11-26. Kadangi bute gyveno ir buvo registruota tik viena palikėja, ji viena pasirašė susitarimą, kad butas bus perkamas jos vardu ir ji viena bus buto savininkė, sumokėjo 1992 m. gegužės 9 d. 5560 investicinius čekius ir 1992 m. liepos 17 d. sudariusi buto pirkimo sutartį tapo buto savininke. Po buto privatizavimo J. L. butu nepertraukiamai naudojosi, sąžiningai valdė, mokėjo mokesčius ir jame gyveno. V. E. neturėjo įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, šiame bute negyveno, nereiškė pretenzijų, nerodė noro juo naudotis, jo neišlaikė, nesiekė įregistruoti savo nuosavybę ir beveik 20 metų po ištuokos įregistravimo ir gyvenimo skyrium, nereiškė dėl buto jokių pretenzijų, žinojo, kad neturi jokios teisės į butą, kadangi privatizacijos procese nedalyvavo, nuo pat buto įgijimo, turėdamas teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, nė karto ja nepasinaudojo, tuo tarpu J. E., gyvendama bute ir jį valdydama, buvo sąžininga E. V. atžvilgiu, todėl yra visos sąlygos pripažinti, jog J. L. įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į V. E. dalį buto, esančio Vilniaus r. sav. Juodšilių sen. Valčiūnų k. Geležinkeliečių g. 10-34 (b.l. 2-7).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodomais nustatyta, kad pareiškėjų motina J. L. 1984-04-19 Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su V. E. (b.l. 10-13, 15-17, 19), santuoka nutraukta 1996-11-26 (b.l. 18). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. L. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr.000903 buvo suteikta teisė gyventi 17,96 kv.m. bute Tarybų g.10-34, Vilniuje (b.l.73). 1992-07-17 pareiškėja sudarė buto, esančio Tarybų g.10-34, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.36). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. E. mirė 2015-05-01 (b.l. 89-91). J. L. mirė 2016-04-10, pareiškėjai yra palikėjos testamentiniai įpėdiniai (b.l.19-20). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad J. L. nuo 1988 metų buvo registruota minėtame bute (b.l. 24-25), VĮ Registrų centro duomenų išraše buto savininke nurodyta J. L., jos teisės į butą registruotos 1992-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l.38). Pareiškėjų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nuo 1992 metų J. L. naudojosi minėtu butu, jame gyveno, jį tvarkė ir prižiūrėjo, apmokėjo išlaidas už butui suteiktas komunalines ir eksploatavimo paslaugas (b.l. 45-60).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad buvęs sutuoktinis, kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas ja naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą nuo savo nuosavybės dalies, - nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, - bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką, visu turtu naudojantis kaip savininkui - atvirai, nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-782-56/2008). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015-02-27 nutartyje taip pat yra išaiškinęs, kad sutuoktinis, žinodamas, jog jo valdomo turto dalis priklauso buvusiam sutuoktiniui, nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu šiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į kito (buvusio) sutuoktinio nuosavybę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį. Toks asmens, valdančio svetimą turtą, elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), buvo įgytas palikėjos ir V. E. santuokos metu ir, nors įregistruotas vienos palikėjos vardu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. Byloje nėra duomenų, kad nutraukus J. L. ir V. E. santuoką įvyko turto padalinimas ar kiti teisiškai reikšmingi faktai, su kuriais galima sieti V. E. teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad palikėja po skyrybų iki pat mirties gyveno minėtame bute, juo rūpinosi, apmokėjimo išlaidas buto išlaikymui, buvo minėtame bute registruota, tuo tarpu V. E. iš buto išsikraustė 1989 metais ir jame daugiau negyveno. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad J. L. visą valdymo laikotarpį teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai ½ V. E. priklaususio buto dalį valdė kaip savą, t.y. elgėsi kaip viso turto savininkė ilgiau kaip 10 metų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. E. būtų dalyvavęs valdant turtą ar prisidėjęs prie turto valdymo, būtų naudojęsis ar siekęs naudotis turtu ar jo dalimi ir turėti jį nuosavybės teise. Nei santuokos nutraukimo metu, nei vėliau reikalavimų dalinti turtą V. E. nepareiškė ir nesiekė įforminti santuokoje įgyto turto savo vardu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad J. L. nežinojo, kad jo valdomo turto dalis priklauso kitam sutuoktiniui. Priešingai, duomenys apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (šiuo metu adresas Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini)) 1988 metais buvo suteiktas gyventi pareiškėjai, nuo 1988 metų tik pareiškėja buvo registuota minėtame bute, pareiškėjos sutuoktinis V. E. 1989 metais išsikraustė iš buto ir jame negyveno, pareiškėja viena sumokėjo įmokas už perkamą butą ir jį įgijo 1992-07-17 sutartimi, pareiškėjo įpėdiniui nepateikus jokių įrodymų bei nenurodžius aplinkybių, kad V. E. pripažino savo nuosavybės teises į butą, turėjo interesą juo naudotis, įgyti į jį nuosavybės teises, sudaro pagrindą konstatuoti byloje nustatytu, kad J. L. nuo pat buto įsigijimo dienos manė esanti vienintelė minėto turto savininkė ir valdytoja, nežinojo, kad ½ dalis buto priklauso sutuoktiniui V. E., taigi, buvo įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių turtą - butą, kuris buvo nurodytas 1992-07-17 pirkimo-pardavimo sutartyje ir dėl kurio dalies įgijimo šioje byloje yra pareikštas reikalavimas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad bylos duomenys leidžia padaryti išvadą, kad J. L. visą valdymo laikotarpį teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savą valdė ½ V. E. priklaususio turto dalį, t.y. elgėsi kaip viso turto savininkė ilgiau kaip 10 metų, palikėja į ½ nekilnojamo turto dalį nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės kitokiu, CK 4.47 str. numatytu būdu, daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, butas nėra registruotas kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, visą laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, t.y. J. L. elgiantis kaip daikto savininkui ir suvokiant, kad kiti asmenys į minėtą turtą neturi jokių teisių, todėl vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika bei CPK 3 str. įtvirtintais teisingumo bei protingumo principais, pareiškimas tenkintinas, pripažintina, kad J. L. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį V. E. priklaususio buto, unikalus Nr. 4198-7022-5018:0034, pagal įgyjamąją senatį (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str. 11 p., 4.68 str., 4.69 str. 3 d., 4.70 str. 1 d., 4.71 str. 1-2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 265, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į V. E., gim 1935-10-20, bendrąja jungtine nuosavybe priklaususią ½ dalį buto (unikalus Nr. 4198-7022-5018:0034), esančio Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.