- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-782-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
Teisėja L. Arlauskienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14; 122.4;
128.1;128.2;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I.Ginčo esmė
J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį Gamyklos g.(duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr., (duomenys neskelbtini), bendrojo ploto 53,17 kv.m. gyvenamojo ploto 27,93 kv. metro, pagal įgyjamąją senatį.
Nurodė, kad 1997 metų lapkričio 8 dieną butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),., Vilniaus rajone, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo ploto 53,17 kv.m. gyvenamojo ploto 27,93 kv. metro buvo įregistruotas pareiškėjos vardu kadastro ir registro įmonėje, Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriuje. Buto savininku daugiau niekas registruotas nebuvo, tai patvirtina VĮ Registrų centras 2008 metų balandžio 9 dienos išrašas. Pareiškėjos gyvenamoji vieta bute deklaruota nuo 1997 lapkričio 18 dienos, ji ir dabar jame gyvena su vaikais. Kai pareiškėja darė pirmą įnašą už butą statybos bendrovei ,,Vilnis“, santuoka tarp jos ir tuometinio vyro V. K. nebuvo nutraukta. 1998 metų rugsėjo 4 dieną santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką šalys klausimo dėl turto padalinimo nesprendė, todėl butu pareiškėja disponuoti kaip asmenine nuosavybe negali ir teisių numatytų CK 4.84 str. neįgyja. Buvęs vyras į butą jokių pretenzijų neturi ir nereiškia. Visos salygos numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose yra.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas suinteresuotam asmeniui V. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo atsisakytas priimti ir gražintas jį priėmusiam asmeniui.
Teismas nustatęs, kad pareiškėja jau yra įgijusi nuosavybės teises į butą, atsisakė pareiškimą priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Teismas sprendė, kad nuosavybės teisė į minėtą butą įregistruota VĮ Registrų centre (2008-04-08 išrašas) ir faktas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį negali būti nustatytas, nes asmens nuosavybės teisių į daiktą įgijimas pagal įgyjamąją senatį gali būti nustatomas tada, kai tas asmuo nėra daikto savininkas, tačiau yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų (LR CK 4.68). Įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja (toliau-apeliantė) atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota 1997 metų lapkričio 26 dieną, būnant santuokoje su V. K. . Pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau-SŠK), santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas ir toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir netampa jo asmenine nuosavybe visa apimtimi. 1998 metų rugsėjo 4 dieną nutraukus santuoką apeliantė butu gali disponuoti tik turėdama buvusio sutuoktinio sutikimą ir juo disponuoti kaip savo asmenine nuosavybe negali. Buto įregistravimas apeliantės vardu pats savaime nesuteikia jai visų kaip savininkės teisių. Sutuoktinis nuo santuokos nutraukimo butu nesinaudojo pretenzijų į jį nereiškė, nesiekė įforminti savo buto dalies, savo vardu nevaldė ir nesinaudojo butu. Pareiškėja per visą laikotarpį viena darė išlaidas būtinas buto išlaikymui. Salygos numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose yra ir šie faktai turi būti pagrindu pripažįstant pareiškėjos nuosavybės teisę į minėtą butą.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad ji negali buto įsigyti pagal įgyjamąją senatį, nors santuoką nutrauktė 1998 metais ir buvęs sutuoktinis po santuokos nutraukimo butu nesinaudojo, pretenzijų į jį nereiškė, nesiekė įforminti savo buto dalies.
Teismai taikydami teisę, atsižvelgia į teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau-LAT) konstatavo, kad santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė - dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galiojęs santuokos ir šeimos įstatymas ir civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl ištuokos ji netampa bendrąja daline nuosavybe, nepasidaro asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu ji įforminta. Kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą (Civilinio kodekso 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lygiai taip pat pasakytina apie tą sutuoktinį, kurio vardu turtas yra įformintas. Po ištuokos jo vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi. Ji, būdama bendrąja jungtine nuosavybe, toliau lieka įforminta vieno buvusio sutuoktinio vardu.
Santuokos ir šeimos kodekse ir galiojusiame Civiliniame kodekse įgyjamoji senatis nebuvo numatyta. Teisėje tai pripažintas ir legalus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Įgyjamoji senatis gali būti laikoma kaip teisėtas, įstatymams neprieštaraujantis pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti, nors šalių santykių metu galiojusių įstatymų ir nenumatytas (Civilinio kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Įgyjamosios senaties pagrindiniai požymiai yra: 1) daikto sąžiningas įgijimas, 2) jo nepertraukiamas valdymas, kuris tęsiasi ilgą laiką, dažnai tapatinamą su senaties terminu pažeistai nuosavybės teisei ginti, 3) tikrojo savininko teisinė galimybė pasinaudoti savo daiktu, bet laisvanoriškas šios teisės nerealizavimas per tą laiką, 4)įgyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buvęs sutuoktinis kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas ja naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą nuo savo nuosavybės dalies, - nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, - bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką, visu turtu naudojantis kaip savininkui - atvirai, nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1288/2001).
Iš byloje pateiktų dokumentų matoma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo 1998 metų spalio 6 dieną nereiškė valios pasinaudoti turtu, jį valdyti, nereiškė pretenzijų į nuosavybės dalį (b.l.2,6). Butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nors įgytas santuokos metu, asmeninės nuosavybės teise liko pareiškėjai (b.l. 8, 9, 11-13).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi LAT kasacine tvarka priimtoje nutartyje esančiu teisės taikymo išaiškinimu sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių, dėl to Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 metų birželio 27 dienos nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 metų birželio 27 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2295-95/2008,o apeliantės pareiškimo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.