Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos L. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2011 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3048-730/2011 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą, suinteresuotas asmuo A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-3048-730/2011 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-10 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2011 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3048-730/2011 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl išlaikymo.Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2011 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės L. L. ir atsakovo A. G. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovas moka išlaikymą V. G., gimusiam Duomenys neskelbtini, po 300 Lt (87 Eur) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki V. G. pilnametystės.Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, pripažino, jog suinteresuotas asmuo nevykdo minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie prašymo tenkinimo motyvai, faktinės aplinkybės ir argumentai, tai prieštarauja CPK 291 str. 1 d. 5 p. Teigia, kad išlaikymą mokėjo ir moka, tai gali patvirtinti suinteresuoto asmens nurodyti liudytojai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik po 6 metų nuo taikos sutarties sudarymo. Mano, kad jei nebūtų mokėjęs sutarto išlaikymo vaikui, pareiškėja nebūtų laukusi tokio ilgo laikotarpio. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantui teisės atsiliepti į pareiškėjos prašymą, nesudarė galimybės būti išklausytam, nors pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti abejonių pareiškėjos prašymas vien jau dėl ilgo nesikreipimo į teismą laikotarpio. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad išlaikymą apeliantas sūnui mokėjo tvarkingai tik nuo taikos sutarties patvirtinimo iki 2014 metų. Nuo 2014 metų apeliantas išlaikymą mokėjo nereguliariai, skirtingomis sumomis, išlaikymas neatitiko taikos sutarties sąlygų. Pabrėžia, kad 2017 metų kovo mėnesį apeliantas visiškai nustojo mokėti išlaikymą, 2017 metų rugsėjo mėnesį sumokėjo tik 100 Eur. Nurodo, kad atsakovas šalių dukrai yra sakęs, kad išlaikymo nemokės, kreipsis dėl DNR ekspertizės atlikimo, nes abejoja dėl savo tėvystės. Mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog suinteresuotas asmuo (apeliantas) nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas). Kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą dėl išlaikymo priteisimo išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2011 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3048-730/2011. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo, ji jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, sutikdamas su apeliantu, konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 str. 3 d. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino, kokios konkrečiai taikos sutarties sąlygos nevykdomos ir jų nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan.Iš pateiktų procesinių dokumentų (atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą) matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais. Kaip teisingai nurodo apeliantas, pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tokio pareiškėjos elgesio priežasčių, o tiesiog, konstatuodamas patį kreipimosi faktą, sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka apeliantui neįteikė ir nesudarė galimybės jam pareikšti nuomonę dėl pareiškėjos prašymo, pateikti įrodymus, nors, minėta, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 str. 3 d.). Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis išimtinai pareiškėjos prašymu, nepranešus apeliantui ir nesuteikus galimybės pateikti savo poziciją, argumentus ir pareiškėjos teiginius galbūt paneigiančius įrodymus, nesiaiškinus faktinių aplinkybių.Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, apie gautą prašymą tinkamai nepranešė apeliantui, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, tokiu būdu neužtikrino nepilnamečio vaiko interesų, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.