Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. Š. pareiškimą dėl vardo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pareiškėjos, Lietuvos Respublikos pilietės, prašymas neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“, nei Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos – asmens vardas turi būti parašytas lietuviškais rašmenimis ir turėti lietuvių kalbos vardo gramatinius požymius. Pareiškėja pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas A. neatitinka lietuvių kalbos rašybos normų: pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena, plg.: bendrinius žodžius – antena (lot. antenna), kolona (pran. colonne), vietovardžius – Insbrukas (vok. Innsbruck), Talinas (est. Tallinn), vardus – Ema (ne Emma), Zuzana (ne Susanna), Anabelė (ne Annabelle), taip pat ir A., Hana, Joana ir kt. Pagal lietuvių kalbos taisykles vardas turėtų būti rašomas A. – šiuo atveju taip, kaip jau yra įregistruota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje pateiktas 2024 m. spalio 14 d. gimimo įrašas Nr. 6684 patvirtina, kad CMS įregistravo kūdikiui vardą – A., pavardę – Š.. Tautybė – lietuvė. Motina – pareiškėja, apie tėvą duomenų nėra.

7. Pareiškėja 2025 m. gegužės 9 d. kreipėsi į CMS su prašymu pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš A. į A., tačiau CMS 2025 m. gegužės 14 d. pateikė išvadą, kuria prašymo netenkino, nes vardas „A.“ neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, o pareiškėja ir vaikas yra lietuvių tautybės.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; vardo ir pavardės pakeitimą; asmens lyties pakeitimą; partnerystę.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų); Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl nagrinėjamu atveju būtent teismas turi teisę ir pareigą įvertinti, ar civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas teisingas ne vien formaliai, ar toks sprendimas nepažeidžia bendrųjų žmogaus teisių ir ar negali būti priimtas kitoks sprendimas.

10. Nagrinėjamu atveju, Valstybinė lietuvių kalbos komisija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Nurodė, kad pareiškėja pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas A. neatitinka lietuvių kalbos rašybos normų: pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena, plg.: bendrinius žodžius – antena (lot. antenna), kolona (pran. colonne), vietovardžius – Insbrukas (vok. Innsbruck), Talinas (est. Tallinn), vardus – Ema (ne Emma), Zuzana (ne Susanna), Anabelė (ne Annabelle), taip pat ir A., Hana, Joana ir kt.

11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

13. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą ir konstatavo, kad su vardo pakeitimu susiję teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove (pvz. siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę) bei pabrėžė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos aktualijų šviesoje. Jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1891-861/2024).

14. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja siekia savo dukros lietuvišką vardą A. pakeisti į vardą A. Nurodo, kad oficiali vardo forma neatitinka šeimoje vartojamos, ji pažeidžia vaiko teisę būti atpažįstamam taip, kaip jį mato ir pristato artimiausia aplinka. Pažymi, kad tai nėra tik administracinis klausimas – tai tiesiogiai liečia vaiko tapatumo formavimąsi, saugumo jausmą ir orumo išlaikymą. Pareiškėjos teigimu, vaiko interesai šiuo konkrečiu atveju pažeidžiami tuo, kad oficialiai pripažintas vardas „A.“ neatspindi nei šeimoje nuo pat gimimo vartojamos formos „A.“, nei šeimos pasirinkimo ar tapatybės. Toks neatitikimas gali sukelti painiavą ugdymo, sveikatos priežiūros ir socialinėse įstaigose, o vaikui augant – ir vidinę tapatumo krizę. Vardo forma „A.“ šeimoje niekada nebuvo vartojama, todėl tokio vardo įrašymas dokumentuose vaikui kelia tapatybinį atotrūkį.

15. Teismo vertinimu, vardo A. rašyba yra paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos ir lietuvių kalboje, yra lietuvių kalbos abėcėlėje. Iš viešai skelbiamų statistikos duomenų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) puslapyje vardai.vlkk.lt matyti, kad vardas A. Lietuvoje nuo 1990 m. iki 2020 m. yra įregistruotas net 279 asmenims. Pareiškėjos siūlomas vardas A. mažai kuo skiriasi nuo dabartinio pareiškėjos dukros vardo A., tokia vardo rašyba yra lengvai atpažįstama visame pasaulyje, šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra įregistruoti asmenys tokiu vardu, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Byloje nėra duomenų, kad vardas A. prieštarautų gerai moralei, darytų žalą kultūriniam ar kalbiniam identitetui. Teismo įsitikinimu, jau įregistruotų atvejų gausa patvirtina, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. išvadą Nr. A136-841/25(2.4.1.51-CMS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko A. Š. vardą iš A. į A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270, straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. išvadą Nr. A136-841/25(2.4.1.51-CMS).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą iš „A.“ į „A.“ bei tuo pagrindu išduoti pareiškėjai šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.