Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-7-543/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: II-7-543/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00181-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti

Teisėjas: Irmutė Kliučinskienė (pirm.)
Pažeidėjas: I. B.
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Gedas Gvildys.

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-543/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00181-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 19.9; 21.1.5; 21.1.7; 21.3.3; 21.7.3; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 21 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant I. K.,

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui G. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., jos įgaliotam atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. B. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-123-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-123-2022 (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dėl neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre statinių statybos teisėtumo bei jų priklausomybės vyksta tyrimas ir 2022 m. liepos 27 d. I. B. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN-1485, nurodant pateikti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Institucijos vyriausiajai specialistei E. K. (adresu (duomenys neskelbtini) arba el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini)) 2009 metų projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) kopiją. Tačiau I. B. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir vėliau Projekto kopijos Institucijai nepateikė. I. B. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) visas numatytas statytojo teises bei pareigas, tarp kurių – ir pareigą turėti Projektą, įgijo po to, kai ji 2010 m. gegužės 24 d. parašė prašymą ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija jos vardu 2010 m. rugsėjo 15 d. perregistravo statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SLD), išduotą Projekto pagrindu 2009 m. gruodžio 22 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Statytojai I. B. dar iki 2022 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1485 surašymo buvo surašytas pirmasis privalomasis nurodymas Nr. PN-1300 (įvykdymo terminas iki 2022 m. liepos 8 d.) taip pat dėl Projekto kopijos pateikimo ir 2022 m. birželio 22 d. lydraščiu (DVIS Nr. 2D-11500) dokumentai išsiųsti jai el. paštu (duomenys neskelbtini). Statytoja I. B. tik po priminimo apie privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes, 2022 m. liepos 18 d. el. paštu atsakė, kad „projekto kopija turėtų būti Kėdainių rajono savivaldybėje, aš jos neturiu, ji buvo pas M. R.“. Institucijos Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) statytoja I. B. pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nurodytu laiku nepateikė reikalaujamo Projekto kopijos ir tuo padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu I. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 215 Eur dydžio bauda (b. l. 36 – 39).

Šalies argumentai

I. B. nesutinka su Institucijos Nutarimu, ji pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde I. B. nurodė, jog ji jau nuo 2015 m. sausio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais savininkė. Apie tai ji jau ne kartą yra nurodžiusi tikrinimą atlikusiems Institucijos pareigūnams. Taip pat ji nurodė neišsaugojusi minėto sklypo statinių Projekto. Stengdamasi nuoširdžiai padėti, pareigūnams buvo nurodžiusi, jog Projekto originalas yra Kėdainių rajono savivaldybėje ir pas jį rengusią M. R. Nė viename teisės akte, taip pat ir Nutarime pabrėžtame Įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta buvusio nekilnojamojo turto savininko pareiga išsaugoti jų statytų statinių projektų. Nuo 2009 metų Projekto išdavimo praėjus jau 13 metų, ji pati jokiu būdu negalėjo numatyti, kad dėl to, jog neišsaugojo minėto Projekto, galėtų kilti kažkokios neigiamos pasekmės. Be to, Institucijai negali kilti jokių sunkumų išsireikalaujant prašomą Projekto kopiją iš Kėdainių rajono savivaldybės bei jį rengusios M. R. (b. l. 2 – 5).

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į I. B. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog I. B. savo skundą grindžia argumentu, kad nuo 2015 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ji nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais savininkė, tačiau ši nenurodė, kaip tai susiję su jai nustatytos Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte pareigos nevykdymu. 2010 m. rugsėjo 15 d. SLD perrašytas I. B. vardu, jis yra galiojantis, todėl visos Įstatymu statytojui nustatytos teisės bei pareigos jai turi teisinę reikšmę. R. J. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą. Įstatymo (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.) 34 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Institucijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna SLD. Tačiau, kaip minėta, SLD nėra perregistruotas R. J. vardu ir nebaigti statyti statiniai minėtame žemės sklype nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl daroma išvada, kad I. B. tebėra pareiga vykdyti statytojo pareigas, nors ir pasikeitė žemės sklypo savininkas. Pareiškėja tvirtina, kad neišsaugojo statinių minėtame sklype Projekto, tačiau įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, kadangi Įstatymu jai yra nustatyta pareiga turėti Projektą. Nesutiktina su I. B. skundo argumentu dėl to, kad nė viename teisės akte, taip pat ir Nutarime pabrėžtame Įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta buvusio nekilnojamojo turto savininko pareiga išsaugoti jų statytų statinių projektų. Pažymėtina, kad Įstatymo 14 straipsnyje reglamentuotos statytojo teisės ir pareigos, o I. B. tebėra laikoma statytoja, tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Kai siekiama gauti SLD, tuomet privaloma būti žemės sklypo savininku ar kitaip valdyti žemės sklypą kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo atveju pasikeitus žemės sklypo savininkui, I. B. nesiėmė jokių veiksmų, neskundė galimai pažeidžiamų jos teisių, neregistravo žemės sklype nebaigtų statinių Nekilnojamojo turto registre, todėl jos valia yra išreikšta būti statytoja pagal SLD ir žemės sklype esančių statinių valdytoja. I. B. taip pat teigia, kad Institucijai negali kilti jokių sunkumų išsireikalaujant prašomą Projektą iš Kėdainių rajono savivaldybės bei jį rengusios M. R. Pažymėtina, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2022 m. birželio 13 d. raštu informavo apie tai, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos archyve 2009 metais parengto Projekto nerasta. Siekiant vykdyti statybų valstybinę priežiūrą, nes būtent minėtame žemės sklype vykdomas statomų ar nebaigtų statyti statinių statybos teisėtumo patikrinimas, buvo pareikalauta I. B. pateikti Projektą, nes, kaip ir minėta, būtent ji yra statytoja ir jai nustatyta pareiga turėti Projektą. I. B. teigia nežinanti apie jai nustatytas statytojos pareigas, nes mano, kad jų nebeturi, kai prarado nuosavybės teisę į žemės sklypą, o tai tik patvirtina jos nerūpestingumą. I. B., perduodama M. R. Projektą ir nesiimdama priemonių jį turėti ar nesirūpindama Projektą pasiimti, susigrąžinti, elgėsi nerūpestingai, nes turėjo ir galėjo numatyti, kad jei nesiims visų būtinų priemonių užtikrinimui turėti Projektą, prireikus, negalės juo disponuoti ir pateikti įstatymų įgaliotiems pareigūnams. I. B. turėjo galimybę vykdant privalomąjį nurodymą, surašant administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau ir priimant Nutarimą pateikti paaiškinimus bei nurodyti aplinkybes, paneigiančias jos nerūpestingumą, tačiau ji to nepadarė. Skundžiamo Nutarimo turinys patvirtina, jog paminėtų reikalavimų, susijusių su duomenų pripažinimu įrodymais ir jų vertinimu, nagrinėjant I. B. administracinio nusižengimo bylą buvo laikomasi. Nesutikti su Institucijos argumentacija bei naikinti Nutarimą remiantis vien tik skunde pateiktais subjektyviais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Institucija, spręsdama I. B. administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir neteisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, Nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais pagrįstas nusižengimo kvalifikavimas ir nuobaudos individualizavimas (b. l. 64 – 76).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. bei jos įgaliotas atstovas skundą palaikė bei nurodė, jog I. B. dar 2015 metais (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais perleido – pardavė kitam savininkui – R. J. Reikalaujamą Projektą parengė Kėdainių rajono savivaldybės architektė M. R. Todėl Institucija bet kada gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybę ir gauti tą Projektą. Nusuprantama, kodėl šiuo atveju buvo pateiktas privalomasis nurodymas buvusiam žemės sklypo savininkui. Statybos minėtame žemės sklype buvo pradėtos 2009 metais, bet jos nebuvo užbaigtos iki 2015 metų. Statybų Projektas buvo parengtas 2009 metais. Projektas buvo užsakytas I. B. vardu. Žemės sklypą su statiniais pardavė 2015 metais, bet statybos nebuvo užbaigtos, pardavė neįregistruotus pilno baigtumo statinius. Žemės sklypą pardavė bankroto administratorius pagal bankrutavusios individualios įmonės komiteto sprendimą. Žemės sklypą nupirko esamas jo savininkas R. J. Institucija reikalauja pateikti dokumentus, kurių I. B. neturi ir net negali turėti po 2015 metais įvykusio pirkimo-pardavimo sandorio, kurio pagrindu žemės sklypas su jame esančiais visais statiniais perėjo kitam savininkui. Joks įstatymas negali numatyti asmeniui pareigos saugoti projektus, kurie jau nesiejami su jo nuosavybe valdomais nekilnojamojo turto objektais. Prašė skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atstovas nurodė, jog Nutarimas priimtas dėl to, kad I. B. nepateikė Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2009 metais statybos leidimas buvo išduotas I. B. sutuoktiniui, o vėliau jos prašymu leidimas buvo perrašytas I. B. vardu. Po 2015 metų, kai buvo parduotas žemės sklypas tas statybos leidimas tebėra galiojantis I. B. vardu. Buvo priimti statybos reglamento pakeitimai, po kurių buvo nustatyta, kad 2010 metais ir vėliau išduoti statybos leidimai galioja neterminuotai. Nutarimas grindžiamas tuo, jog pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statytoja I. B. turi pareigą turėti bei pateikti Projektą. I. B., 2015 metais pardavusi turtą, turėjo imtis veiksmų, kad nustotų galioti jos vardu išduotas statybos leidimas, tačiau ji to nepadarė. Institucija kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę su prašymu pateikti Projektą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad Projekto neturi, nes neišsaugojo. Statybos leidimas būna išduodamas pagal Projektą, nes jeigu nėra statybos projekto, tai negali būti išduodamas ir statybos leidimas. Minėtame žemės sklype esantys statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl I. B. yra šių statinių valdytoja, nes ši turi statybą leidžiantį dokumentą, ji statė statinius, tačiau nepasirūpino vėlesniais teisėtais veiksmais dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, kuo pažeidžia statybos teisės normas, kadangi pradėjus statyti statinius, per 3 metus turi būti turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu ir dėl to vyksta tyrimas. Esama padėtis apsunkina Institucijai patikrinti vykdomos statybos teisėtumą, nes statybos leidimas išduotas būtent I. B. Nesant Projekto, Institucija negali patikrinti, ar nėra savavališkos statybos. I. B. yra laikoma statytoja, kadangi ji turi statybą leidžiantį dokumentą. Norėdama nebūti statytoja, ji turėjo imtis veiksmų, siekiant atsisakyti statybą leidžiančio dokumento. Pripažįsta, jog nesiaiškino, kas yra faktinis statinių statytojas. Esamas žemės sklypo savininkas R. J. nebendradarbiauja ir neteikia jokių duomenų.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Teismui susipažinus su pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, I. B. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius visus proceso dalyvius, matyti, jog skundžiamu Institucijos Nutarimu I. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 215 Eur dydžio bauda. Nutarime konstatuota, jog I. B. nevykdė Institucijos privalomojo nurodymo ir iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. nepateikė Institucijos vyriausiajai specialistei E. K. (adresu (duomenys neskelbtini) arba el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini)) 2009 metų projekto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Tiek pati I. B., tiek jos įgaliotas atstovas akcentavo aplinkybę, jog nuo 2015 metų administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. jau nėra žemės sklypo, kuriame tikrinamas statybos teisėtumas, savininkė, todėl negali būti baudžiama administracine tvarka už administracinio nurodymo, kuris yra susijęs su kito asmens nuosavybe, nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje kilo ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 80 Eur iki 780 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 Eur iki 1 950 Eur.

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog statytojas (užsakovas) privalo <...> 3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui); <...>.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2009 m. gruodžio 22 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracija išdavė statytojui D. B. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50 – 52). 2010 m. rugsėjo 15 d. minėtas statybos leidimas buvo perregistruotas statytojos I. B. vardu (b. l. 55 – 57). Minėtas statybos leidimas išduotas projektuotojos (duomenys neskelbtini) projekto vadovės M. R. 2009 metais parengto Projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pažymėtina, jog I. B. išduotas statybos leidimas buvo galiojantis 2010 m. spalio 1 d., todėl jis galioja neterminuotai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 45 punktas).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog 2015 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas su statiniais buvo parduotas R. J. Ši faktinė aplinkybė yra išviešinta ir viešajame registre (b. l. 7 – 8, 24 – 28). Šios aplinkybės patvirtina I. B. paaiškinimus, kad būtent 2015 m. sausio 14 d. yra pasibaigusi I. B. nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą ir jame esančius statinius. Vertinant teismui pateiktos medžiagos visumą, sprendžiama, jog Institucija neišsamiai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo nustatinėjama, kas yra faktinis (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype pastatytų statinių statytojas. Esamas šio žemės sklypo savininkas R. J. Institucijos pareigūnų nebuvo apklaustas, formaliai nurodant, kad šis asmuo vengia bendradarbiauti. Visgi, pastebėtina, jog ANK 595 straipsnyje yra įtvirtintos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, kur nurodoma, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti šias prievartos priemones: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymą ir paiešką, asmenų atvesdinimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, daiktų ir dokumentų paėmimą, poėmį ir t.t. Taip pat svarbu ir tai, kad Institucija, gavusi atsakymą iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos dėl Projekto kopijos popierinės versijos neišsaugojimo, nesiaiškino ir netyrė šioje situacijoje reikšmingos aplinkybės, dėl kokių priežasčių nebuvo išsaugotas minėtas Projektas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar Institucija bandė kreiptis į projektuotoją (duomenys neskelbtini), ar buvo apklausta projekto vadovė M. R.

Nors Institucija tiek I. B. skundą, tiek jos paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar visiškai jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą.

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą bei proceso dalyvių paaiškinimus teisme, sprendžiama, jog pripažinti I. B. kalta ir nubausti administracine tvarka pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, už tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypui išduotas statybą leidžiantis dokumentas galioja I. B. vardu, tačiau šiam asmeniui neturint jokių nuosavybės teisių į minimą žemės sklypą bei jame esančius statinius, neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl faktinio statinių šiame sklype statytojo statuso ir neišnaudojus visų aptartų galimybių, siekiant gauti statybos projektą, būtų pažeidžiamas visapusiško bei objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimas ir nekaltumo prezumpcija. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog I. B. administracinio nusižengimo byloje dar nėra surinkta visapusiškų bei objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-123-2022, kuriuo I. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, ir bylą grąžinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos administracinio nusižengimo tyrimo atlikimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė