Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei, dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. J. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjaas į teismo posėdį neatvyko, jam atstovauja advokatas, kuris pareiškimą palaiko ir prašo teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2000-10-18 pirkimo - pardavimo sutartį įgijo iš K. J. Nurodo, jog dėl teisinių žinių stokos, dėl nesupratimo, sandorio per nustatytą trijų mėnesių terminą neįregistravo, tačiau įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė ir pradėjo naudotis įsigytu turtu. Norėdamas parduoti garažą, jis sužinojo, jog turtas yra neįregistruotas jo vardu, kad yra praleistas įstatymu nustatytas terminas, todėl buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas pareiškime nurodo ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad garažu naudojasi kaip savu, niekam nekilo abejonių, kad tai ne jo garažas, tai grindžia raštais iš garažų bendrijos, kurie patvirtina, jog pareiškėjas yra garažų bendrijos narys, moka mokesčius. Teigia, kad pareiškėjas terminą sandoriui įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių, vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra ne registracijos faktas kaip toks, o šiuo atveju sandoris, su kuriuo siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas, todėl prašo pareiškimą tenkinti ir praleistą terminą atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2000 m. spalio 18 d. tarp pareiškėjo A. K. ir suinteresuoto asmens K. J. notarų biure buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią garažas, boksas Nr.7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas nuosavybės teise pareiškėjui (5 b. l.). Sutartyje buvo nurodyta, jog pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnį sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale, o neįregistravus - negalioja. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo matyti, kad sutartis per nustatytą 3 mėnesių terminą nebuvo įregistruota, nes turtas iki šiol registruotas suinteresuoto asmens K. J. vardu (9 b. l.).

Pareiškime nurodyta ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad dėl svarbių priežasčių - teisinių žinių stokos ir nesupratimo, kad sutartis turi būti įregistruota, pareiškėjas sandorio per nustatytą trijų mėnesių terminą neįregistravo, tačiau garažu naudojosi kaip savu, pareiškėjas buvo priimtas į garažų bendrijos narius, mokėjo ir moka mokesčius. Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė atsiliepimą, jog sutinka, kad terminas būtų atnaujintas, nes pareiškėjas yra tikrasis garažo savininkas.

Nors 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančia, bet minėta sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, nėra duomenų, kad kas nors būtų kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, suinteresuotas asmuo K. J. su pareiškimu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Civiliniam kodeksui (toliau - CK), tačiau per 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytą terminą neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalies nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (LAT 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Nors sandoris Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale nebuvo įregistruotas per tris mėnesius (1964 m. CK 255 str.), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių įsipareigojimai buvo visiškai įvykdyti: pareiškėjas siekė įsigyti ir įsigijo, o suinteresuotas asmuo - parduoti nekilnojamąjį turtą; turtas perduotas ir naudojamas įgijėjo, kuris jį priėmė ir atvirai tebevaldo, sandoris patvirtintas notaro. Pareiškėjas nurodė priežastis, kurios lėmė įregistravimo termino praleidimą. Įvertinęs teismų praktiką ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios šiuo atveju laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nekilnojamojo turto įregistravimui pagrįstas bei įrodytas, dėl to pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas (CPK 578 str. 1 d., 178, 185 str.).

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti VĮ Registrų centrui (CPK 275 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577, 578 straipsniais, teismas

nutarė:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. K., (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nuosavybės teises į negyvenamają patalpą - garažo boksą Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą iš pardavėjo K. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2000-10-18 sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto I notarų biuro notarės I. P.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.