Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
1-117-297/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Civilinis ieškovas
S. K.
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51401-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K., vertėjai L. N.,kaltinamajam R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. kovo 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams;

2) 2009 m. spalio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, areštu 90 parų; 2010 m. kovo 2 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

3) 2012 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų; 2013 m. vasario 28 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

4) 2013 m. gegužės 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2014 m. spalio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) 2017 m. spalio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 32 paroms; 2018 m. vasario 23 d. paleistas atlikęs arešto bausmę,

teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. 2018 m. spalio 26 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) namo penkto aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš S. K., sudavė rankos kumščiu ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje bei kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, linijinių odos nubrozdinimų sprando srityje ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad anksčiau jam nuosavybės teise priklausė gyvenamoji patalpa (kambarys) bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyveno, bet 2018 m. vasaros pabaigoje jis pardavė savo kambarį ir išsikėlė gyventi kitur. 2018 m. spalio 25 d. vakare buvo bare, gėrė alų. Apie 24 val. sugalvojo nueiti į bendrabutį (duomenys neskelbtini) ir aplankyti buvusią kaimynę A., pasiūlyti jai išgerti alaus. Be to, ketino užeiti pas žmogų, kuris iš jo pirko kambarį, ir atiduoti raktus, nes atsitiktinai rado pas save papildomą raktų komplektą. Bendrabučio penktame aukšte jis pabeldė į kaimynės kambario duris, jas atidarė A., bet ji atsisakė jo siūlymo kartu išgerti. Tada jis nuėjo prie savo buvusio kambario (duomenys neskelbtini), rado užrakintas duris. Pabeldė, paklebeno rankeną. Duris iš vidaus atidarė nepažįstamas vyras, kuris kalbėjo rusų kalba. Kaltinamasis jo paklausė, kur buto savininkas, bandė paaiškinti, kad jis nori atiduoti raktus nuo buto, bet dėl nesusikalbėjimo įvyko konfliktas, tas vyras stūmė jį nuo durų, todėl kaltinamasis sugriebė jam už marškinėlių, po ko vyras jam sudavė ranka į veidą. Tuomet kaltinamasis kirto kumščiu tam vyrui į galvą tris kartus, pataikė į lūpą, bėgo kraujas. Nukentėjusysis grįžo į kambarį ir užsirakino, tada kaltinamasis išėjo namo, bet jam nusileidus laiptais iš penkto aukšto žemyn, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes nemanė, kad yra tam pagrindas. Kaltinamasis neneigė, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau jo teigimu tai nebuvo tyčiniai veiksmai, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris pirmas pradėjo jį stumdyti ir sudavė jam smūgį į veidą.

Teisme apklaustas nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo mėnesį jis pagal darbo sutartį atvyko dirbti į Lietuvą, Alytaus miestą. 2018 m. rugsėjo 16 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su E. L. ir tuo pagrindu apsigyveno bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini). Gyveno ten vienas. 2018 m. spalio 25 d. vakare jis atsigulė miegoti. Jo kambario durys buvo užrakintos. Naktį prabudo, nes išgirdo, kaip kažkas atsirakino duris ir įėjęs vaikšto po kambarį, pasišviesdamas žibintuvėliu. Nukentėjusiojo teigimu, kambaryje buvo trys asmenys, bet su juo kalbėjo tik vienas vyriškis, kaip vėliau sužinojo – R. S., kuris paklausė, ką nukentėjusysis veikia jo kambaryje. Nukentėjusysis sutrikęs aiškino, kad jis išsinuomojo kambarį, rodė nuomos sutartį, bet kaltinamasis nekreipė į tai dėmesio ir tvirtino, kad jis yra kambario šeimininkas, o nukentėjusysis yra apgautas. Kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo rankų nuomos sutartį ir pasakė „einam, aš tau įrodysiu“. Jie išėjo iš kambario į bendro naudojimo koridorių. Kaltinamasis pabeldė į priešais esančio kambario duris, jas atidarė mergina vardu A., kuri patvirtino, kad pažįsta kaltinamąjį. Nukentėjusysis ištraukė iš kaltinamojo rankų sutartį, tada kaltinamasis pradėjo jį mušti, sudavė ranka kelis kartus jam į veidą ir galvą, prakirto lūpą, bėgo kraujas. Nukentėjusysis pasileido bėgti koridoriumi, garsiai šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis jį prisivijo ir, rankomis apglėbęs kaklą, ėmė smaugti. Nukentėjusiajam pavyko jį atsistumti nuo savęs, tada jis nubėgo į savo kambarį ir užsirakino duris. Kaltinamasis dar bandė iš koridoriaus pusės rakinti duris, bet jam nepavyko ir jis pasitraukė. Nukentėjusysis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Netrukus pasirodė pareigūnai, jie atėjo kartu su kaltinamuoju, kuris toliau aiškino, kad jis yra kambario šeimininkas ir rytoj sudarys su nukentėjusiuoju naują nuomos sutartį. Pareigūnai įtariai klausėsi kaltinamojo, jie matė ant kaltinamojo rankos kraujo pėdsakus. Pareigūnai paprašė nukentėjusiojo parodyti vietą koridoriuje, kur jis buvo sumuštas. Nukentėjusysis parodė, toje vietoje buvo kraujo dėmės. Tada policijos pareigūnai juos abu pristatė į policijos komisariatą, kur nukentėjusysis parašė pareiškimą.

Teisme apklausta liudytoja A. M., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad tarnybos metu, naktį, gavo policijos budėtojo nurodymą nuvykti į bendrabutį (duomenys neskelbtini), pagal telefoninį pranešimą, kad buto savininkas smurtavo prieš nuomininką. Kai nuvyko, laiptinėje sutiko kaltinamąjį, kuris sakė eina iš namų, bet paklausus kur jo namai, negalėjo rišliai atsakyti, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Ant kaltinamojo rankos pastebėjo kraują, todėl pasiūlė jam eiti kartu iki kambario penktame aukšte. Jiems atėjus, nukentėjusysis S. K. atidarė kambario duris. Jis buvo blaivus, kalbėjo lietuviškai, buvo susijaudinęs, streso būsenoje. Matėsi, kad jam prakirsta lūpa. Nukentėjusysis išsyk pasakė, kad kaltinamasis jį sumušė. Dar paaiškino, kad yra buto nuomininkas, butą jam išnuomojo E., su kuriuo pasirašė kambario nuomos sutartį, parodė tą sutartį. Nukentėjusysis teigė, kad jam bemiegant, kaltinamasis savo raktu atrakino kambario duris ir pradėjo aiškinti, kad čia jo butas, trenkė nukentėjusiajam per veidą. Tuo tarpu kaltinamasis toliau tvirtino, kad butas priklauso jam. Kaltinamasis nieko neminėjo apie tai, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu smurtavo. Kaltinamajam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, tačiau jis atsisakė. Kaltinamąjį pristatė į policijos komisariatą.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. nukentėjusysis S. K. kreipėsi į policiją dėl to, kad naktį į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas jaunuolis ir jį sumušė. Prašė išsiaiškinti įvykį ir kaltą asmenį nubausti (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo penkto aukšto koridoriuje, prie kambario (duomenys neskelbtini) durų (b. l. 12–16).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1007/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. K. nustatyti sužalojimai: kraujosruva odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje bei kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, linijiniai odos nubrozdinimai sprando srityje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė, griūvant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina (b. l. 53).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso E. L. (b. l. 54–55).

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais fiksuota, kad 2018 m. spalio 26 d. kaltinamasis pateikė du raktus nuo kambario (duomenys neskelbtini); raktai apžiūrėti ir grąžinti buto savininkui (b. l. 56–57, 58–61, 62–63).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. K. pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 2018 m. rugsėjo 16 d., taip pat patalpos perdavimo-priėmimo aktą, sąskaitą; pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. teisėtai naudojosi gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33, 34–38).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo žmogų ar trumpam jį susargdino. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia.

Kaltinamasis R. S. nepripažino, kad jis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, jo teigimu jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo. Tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas juos vertina kaip gynybinius, duotus siekiant sušvelninti atsakomybę. Nukentėjusysis S. K. nuo tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai aiškino, kad konfliktas su neblaiviu kaltinamuoju kilo, kai kaltinamasis turėtu raktu atsirakino nukentėjusiojo nuomojamo kambario duris ir pareiškė pretenzijas dėl nukentėjusiojo buvimo tame kambaryje, po ko jiems abiems išėjus į bendro naudojimo koridorių kaltinamasis pirmas sudavė jam apie tris smūgius į galvą, spaudė kaklą, nuo ko sprando srityje atsirado nubrozdinimai. Nukentėjusysis neigė sudavęs smūgį kaltinamajam, jis tik atsistūmė kaltinamąjį nuo savęs, kai šis jį puolė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai kairėje ausyje, viršutinėje lūpoje, sprando srityje, t. y. sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo parodymus apie patirtą fizinį smurtą. Liudytoja A. M., bendravusi su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju iš karto po įvykio, patvirtino, kad nukentėjusysis buvo emocinio streso būsenoje, jam buvo prakirsta lūpa, aiškino, kad jam miegant kaltinamasis atsirakino jo kambarį ir ginčijo nukentėjusiojo apsigyvenimo kambaryje teisėtumą, o išėjus į koridorių jį sumušė; apžiūrėjus koridoriuje vietą, kur nukentėjusysis teigė buvęs sumuštas, rastos dėmės, panašios į kraujo dėmes, be to, liudytoja nurodė mačiusi kraują ant kaltinamojo rankos, kaltinamasis neminėjo, kad nukentėjusysis prieš jį naudojo fizinį smurtą ir vizualiai ant jo nebuvo matyti kokių nors sumušimo žymių; kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, nes buvo akivaizdžiai neblaivus. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė tyčia smurtavus prieš nukentėjusįjį yra įrodyta ir jo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis S. K. atliko kokius nors veiksmus, kurie būtų kėlę realų pavojų kaltinamojo sveikatai, dėl kurių būtų galima būtinoji gintis.

Bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio klausimai

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo padaryta žala žmogaus sveikatai. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nes teismas sprendžia, kad būtent tokia bausmės rūšis atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, nurodo užsiimantis individualia veikla, po nusikaltimo nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, bausmės tikslai, teismo manymu, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nukentėjusysis S. K. nagrinėjamoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 30). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų – nakties metu įsibrovė pas nukentėjusįjį, prikėlė iš miego, elgėsi įžūliai, sudavė smūgius, nukentėjusysis patyrė stiprų emocinį stresą, didelį išgąstį, jautė fizinį skausmą, buvo padaryta žala jo sveikatai. Dėl akivaizdžiai matomų sužalojimų veide nukentėjusysis jautė gėdą, pažeminimą, dėl to negalėjo eiti į darbą. Be to, patyrė daug nepatogumų, nes bijodamas, kad kaltinamasis vėl neateitų ir jo nesumuštų, buvo priverstas skubiai išsikelti, ieškoti kito būsto. Dėl įvykio jis labai išgyveno, sutriko jo miegas. Kaltinamasis jo neatsiprašė ir iki šiol jis nesuvokia, kad jo elgesys neadekvatus ir smerktinas.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais. Taigi, pripažinus asmenį kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą, turi būti sprendžiamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. K. neabejotinai patyrė didelį stresą, išgąstį, jautė fizinį skausmą, kaltinamojo elgesys sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus, jis, būdamas atvykęs iš kitos šalies, jautėsi nesaugiai, dėl to jam teko skubiai ieškotis kito būsto. Tačiau vis tik nukentėjusiojo nurodyta 1 000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, yra neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir atsiradusiems padariniams. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Šiuo atveju teismui nekyla abejonės, kad nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta žala, jam sukeltas fizinis skausmas, tačiau vis tik sveikatos sutrikdymo mastas atitinka nežymų, gyvybiškai svarbūs pakenkimai nebuvo padaryti, byloje nėra duomenų apie sužalojimų liekamuosius reiškinius. Teismas atsižvelgia ir į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 700 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti S. K. iš R. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė