Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00348-2012-3

2013 m. birželio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios O. K. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį – 15 MGL (1 950 Lt ) dydžio bauda, uždraudžiant jai dvejus metus vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiajai L. D. iš nuteistosios O. K. priteista 1 375 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš Compensa TU S.A.V. Insurance Group – 283,05 Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 625 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. nuteista už tai, kad 2012-03-17 apie 20 val. 41 min. būdama neblaivi Vilniaus miesto Perkūnkiemio gatve nuo Ukmergės gatvės pusės vairavo automobilį „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ties namu Nr.2 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.), 106 punkto reikalavimus: prieš sukdama į kairę, į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. FHT 882, kurį vairavo D. R., ir susidūrė su juo. Dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Astra“ keleivės L. D. sveikata.

Nesutikdami su priimtu nuosprendžiu nuteistoji O. K. ir civilinis atsakovas Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialas pateikė apeliacinius skundus.

Compensa TU S.A.V. Insurance Group Lietuvos filialo atstovų nuomone nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, fizinį skausmą, nepatogumus, praradimus bei kitus kriterijus, taip pat į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, patirtų sužalojimų įtaką gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimos santykiams ar kitų kriterijų, lemiančių neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką analogiškose bylose, 2 000 Lt neturtinės žalos dydis atitiktų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininkės turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios O. K. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A.V. Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašė nuteistosios O. K. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios O. K. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų, nuteistoji O. K. neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Kolegijai nuteistosios kaltės ir padarytos veikos kvalifikavimo klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, pasisako tik dėl apeliantų skundžiamos apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos ir nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nuteistoji ir civilinis atsakovas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai L. D..

Apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš nuteistosios O. K. priteisė L. D. 1375 Lt, o iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo – 8625 Lt. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad dėl autoįvykio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su rankos blokavimu piršto lūžio gydymo metu. Piršto lūžio liekamieji reiškiniai jai tęsiasi iki šiol.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis Nr. 2K-669/2006).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 12 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai L. D. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog O. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos pasekmės – eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė kairės plaštakos pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu ir odos nubrozdinimais veide. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji L. D. po autoįvykio buvo pristatyta į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, vėliau buvo gydoma ambulatoriškai. Jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikui.

Taigi akivaizdu, jog dėl O. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. D. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei emocinį sukrėtimą. Dėl patirtos traumos vartojo daug vaistų, patyrė nepatogumus, nes negalėjo savarankiškai apsitarnauti, tenkinti elementarius buitinius poreikius. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad liekamieji patirtos traumos reiškiniai jaučiami iki šiol kaip fizinis skausmas.

Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatytos pasekmės kilo dėl neatsargių O. K. nusikalstamų veiksmų, o jos turtinė padėtis nėra gera, padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti 20 000 litų suma neturtinės žalos atlyginimui yra aiškiai per didelė. Sumažindamas prašomą priteisti sumą iki 10 000 Lt, teismas atsižvelgė į tai, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju yra nusikalstama veika sukelti padariniai, o ne nuteistosios turtinė padėtis. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Esant šioms aplinkybės, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti priteisiant neturtinę žalą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 250 str., 6.251 str., 6.282 str. bei 6.283 str. nuostatomis, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, kolegija daro išvadą, jog L. D. pagrįstai priteista 10 000 litų neturtinė žala. Tokį žalos dydį kolegija laiko atitinkančiu nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Toks žalos dydis, kolegijos nuomone, atitinka ir nuteistosios nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jos neatsargią kaltę ir yra realus atlyginti.

Nuteistoji O. K. taip pat nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Apylinkės teismas nuosprendžiu O. K. paskyrė teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą dvejiems metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad O. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise, t.y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (praėjus pusvalandžiui po įvykio alkotesteriu nustatytas 1,65 promilės girtumas, o po pusantros valandos atlikus kraujo tyrimą nustatytas 1,28 promilės girtumas (b. l. 19, 28)) vairavo kelių transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir taip sukėlė nukentėjusiajai pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toks apeliantės elgesys rodo didelį jos neatsakingumą ir lengvabūdiškumą vairuojant transporto priemonę. Todėl apylinkės teismas pagrįstai O. K. pritaikė šią baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą – dvejiems metams.

Esant šioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-21 nuosprendį dėl nuteistosios O. K. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pateikė prašymą iš nuteistosios O. K. priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, galioja taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010). Nukentėjusiosios atstovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t.y. pinigų priėmimo kvitą, serijos LAT Nr. 693865. Apeliacinius skundus baudžiamojoje byloje pateikė nuteistoji ir civilinis atsakovas. Nukentėjusiųjų atstovė susipažino su apeliaciniais skundais, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo nukentėjusiosios interesus, pasisakė baigiamųjų kalbų metu. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios atstovės prašomos priteisti nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš nuteistosios O. K..

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios O. K. ir civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistosios O. K. nukentėjusiajai L. D. 300 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.