Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

O.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, Lietuvos Seimo kanceliarijos vyresnioji specialistė, gyv. kodas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-17 apie 20 val. 41 min. neblaivi O. K. Vilniaus m. Perkūnkiemio gatve nuo Ukmergės gatvės pusės vairavo automobilį „Kia“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir ties namu Nr. 2 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET), 106 p. reikalavimus: prieš sukdama į kairę, į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, ji neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam automobiliui „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. R., ir susidūrė su juo. Dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Astra“ keleivės L. D. sveikata.

Kaltinamoji O. K. kalta prisipažino ir parodė, kad 2012 m. kovą vakare ji „Bigo“ prekybos centre susitiko su drauge ir kartu su ja išgėrė apie pusę sidro fužero. Tą vakarą vartojo ir širdies lašus, išgėrusi apie pusę indelio. Po to savo automobiliu „Kia“ Perkūnkiemio gatve važiavo namo. Ties namu Nr. 2, įjungusi kairiojo posūkio šviesos signalą, sustabdė vairuojamą automobilį, ketindama sukti į požeminę automobilių parkavimosi aikštelę. Tuo metu pastebėjo, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis trumpam įjungė tolimųjų šviesų žibintus. Ji suvokė, kad šis automobilis ją praleidžia, todėl pajudėjo į kairę ir staiga pajuto stiprų smūgį į savo automobilio priekinį dešinį kampą. Automobilis sustojo. Paaiškėjo, kad į jos mašiną atsitrenkė minėtas „Opel“. Jo keleivei prireikė medicinos pagalbos, todėl netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2012 m. kovą vakaro metu jis savo automobiliu „Opel“ kartu su šalia jo sėdėjusia sugyventine L.D. P. gatve apie 40 km/h greičiu važiavo link Ukmergės g. Artėjant prie sankryžos pamatė, kad priešpriešiais nuo Ukmergės g. važiavęs automobilis „Kia“, nerodydamas posūkio signalo, 3-4 m. atstumu nuo jo automobilio staiga pasuko į dešinę (jo važiavimo kryptimi), į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir užkirto kelią jo vairuojamam automobiliui. Sustabdyti mašinos jis nespėjo, ir ji trenkėsi į „Kia“. Nuo susidūrimo nukentėjo L. D.. Jis iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Bendraudamas su kaltinamąja, įtarė, kad ši buvo neblaivi.

Nukentėjusioji L. D. davė parodymus, identiškus D. R. parodymams. Papildomai ji paaiškino, kad automobilių susidūrimo metu išsiskleidė D. R. automobilio priekinė keleivio oro pagalvė, kuri smogė jai per rankas ir sulaužė nykštį, sužalojo veidą, sutrenkė galvą. Atvykę medikai nuvežė ją į Lazdynų ligoninę.

Tokius kaltinamosios, nukentėjusios ir liudytojo parodymus apie jų vairuojamų automobilių susidūrimo aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, šių transporto priemonių apžiūros protokolai.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 4-6) užfiksuoti 2 susidūrę automobiliai: „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Opel“), ir „Kia“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) stovintys Vilniaus m. Perkūnkiemio g., ties pastatu Nr. 2, vienas nuo kito 0,8 m. atstumu. „Kia“ savo priekiniu bamperiu orientuotas į įvažiavimą į požeminę aikštelę, esančią po minėtu pastatu. „Opel“ išsidėstęs apie 90 laipsnių „Kia“ atžvilgiu kampu pastarajam iš dešinės, jo priekinis bamperis orientuotas į „Opel“ priekinį dešinį sparną. Tarp automobilių ant kelio dangos guli šukės.

Apžiūrint „Kia“ buvo nustatyta, kad yra apgadintas jo priekinis bamperis (daugiausia apgadinimų yra dešiniame kampe), variklio dangtis, žibintai, radiatoriaus grotelės, dešinės ir kairės pusės sparnai, dešinės pusės ratas, dešinės pusės priešrūkinis žibintas, yra išsiskleidusi priekinė oro pagalvė (b.l. 10-11).

„Opel“ apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis (jis įlenktas tiesiog per vidurį, įlenkimo kampas artimas 90 laipsnių), sulenktas variklio dangtis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, apgadinti priekiniai žibintai, keleivio sėdynės lygyje sudaužytas priekinis stiklas (liko pėdsakas nuo taškinio smūgio), išsiskleidusios abi priekinės oro pagalvės (b.l. 16-17).

Tokia automobilių tarpusavio pozicija, atvaizduota įvykio vietos apžiūros protokole, ir automobilių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija patvirtina apklaustų asmenų parodymus apie automobilių susidūrimo aplinkybes ir rodo jo mechanizmą: „Kia“, važiuodamas tiesiai, suko į kairę, ir į jo priekinį dešinį kampą savo priekiniu bamperiu atsitrenkė „Opel“.

Toks transporto priemonių išsidėstymas po jų susidūrimo, jų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija patvirtina kaltinamosios ir nukentėjusios bei liudytojo parodymus apie jų judėjimo prieš eismo įvykį kryptis ir leidžia teigti, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam automobiliui „Opel“ ir su juo susidūrė. Tuo tarpu KET 114 p. numato, kad tokiu atveju į kairę sukantis automobilis privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Toks O. K. KET reikalavimų pažeidimas kaltinamajame akte klaidingai kvalifikuotas pagal KET 106 p. Šis KET punktas taip pat numato vairuotojo prievolę įsitikinti važiavimo pradžios, persirikiavimo, kitokio važiavimo krypties saugumu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, tačiau KET 114 str. esanti taisyklė yra speciali norma KET 106 p. atžvilgiu ir todėl šioje byloje taikant bendros ir specialios normų konkurencijos taisykles taikytina būtent ji. Taigi kaltinamoji, pažeisdama KET 114 p. reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo L. D. ir buvo sugadintas D. R. automobilis. Šio eismo įvykio metu kaltinamoji buvo girta: tai patvirtina VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b.l. 28, 29), kuriuose teigiama, kad O. K. kraujyje 2012-03-17 22 val. 25 min. rasta 1,28 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka lengvo girtumo laipsnį. Pagal teismo medicinos specialisto išvadą (b.l. 76-79) L. D. galimai 2012-03-17 eismo įvykio metu kietais bukais daiktais buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, kairės plaštakos 1 piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Šių faktinių duomenų visetas rodo, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. esant nusikalstamo kaltinamosios nerūpestingumo formai.

Teismo nuomone nuoroda kaltinamajame akte į KET 14 p., draudžiančio vairuotojams vairuoti transporto priemones esant neblaiviems, aprašant O. K. padarytos veikos aplinkybes yra perteklinė: Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. dispozicija šioje dalyje nėra blanketinė ir nuorodos į kitą teisės aktą nereikalauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas nuorodą į KET 14 p. reikalavimus iš kaltinimo pašalina, nuosprendžio aprašomojoje dalyje tiesiogiai pažymėdamas, kad nusikalstamą veiką O. K. padarė, būdama neblaivi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajai bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į O. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į jos asmenybę: ji neteista (b.l. 31), nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn (b.l. 32), ji yra našlė, auginanti mažametį vaiką (segtuvo su proceso dalyvių asmens duomenimis 2 l.). Dėl tokių aplinkybių kaltinamajai skirtina bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė girta, ir siekiant sustiprinti individualios prevencijos poveikį jai taikant Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1, 3 d. nuostatas skirtina Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas kaltinamajai naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. D. pareiškė civilinį ieškinį 2000 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.248 str. nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamosios veiksmų. Tai reiškia, kad O. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamosios civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta užsienio įmonės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo (b.l. 14). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. ir su kaltinamąja sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamosios padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi ši įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamoji O. K. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Civilinė atsakovė raštu paprašė nukentėjusiosios ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepriteisiant jai turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamoji pripažino ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir paprašė atmesti nukentėjusios reikalavimą atlyginti jai padarytą neturinę žalą. Kaltinamoji nurodė, kad dėl šio eismo įvykio neturinės žalos patyrė ji pati.

Pagal nukentėjusios pateiktus dokumentus (b.l. 159) jos išlaidos vaistams šalinant eismo įvykyje patirtus sužalojimus sudarė 140,77 Lt (40,90 Lt + 69,32 Lt + 30,55 Lt) ir 142,28 Lt – tyrimams, viso – 283,05 Lt. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas priteisti jai materialinės žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies priteisiant jai iš civilinės atsakovės 283,05 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje reikalavimai nepagrįsti dokumentais ir dėl to atmestini.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o šio straipsnio 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Be jokių abejonių nukentėjusioji įvykio metu patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su rankos blokavimu piršto lūžio gydymo metu, dėl kurių negalėjo savarankiškai apsitarnauti, tenkinti elementarius buitinius poreikius. Sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgam, daugiau nei 10 d., laikui. Piršto lūžio pasekmės, kaip matyti iš L. D. parodymų, jaučiamos iki šiol kaip fizinis skausmas.

Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusioji grindė ir tuo, kad dėl eismo įvykio metu ji buvo nėščia, ir dėl patirtų sužalojimų neteko vaisiaus.

Iš tikrųjų, pagal minėtą teismo medicinos specialisto išvadą (b.l. 76-79) L. D. byloje tiriamo eismo įvykio metu buvo nėščia 3 savaites, ir 2012-04-30 nustačius vaisiaus vystymosi sutrikimą jai buvo atliktas abortas. Nepaisant to tiesioginio priežastinio ryšio tarp vaisiaus vystymosi sutrikimo ir eismo įvykio metu patirtų sužalojimų specialistas neįžvelgė, nurodydamas, kad iki 60 nesivystančio vaisiaus nuošimčių sudaro chromosominės vystymosi anomalijos, neleidžiančios nėštumui toliau normaliai vystytis. Visą kitą sudaro įvairios priežastys: nuo infekcijos ir lėtinės motinos ligos iki fizinių traumų, tačiau medicinos nukentėjusios dokumentuose pilvo organų traumos, gautos eismo įvykio metu, požymių neužfiksuota.

Atsižvelgdamas į specialisto išvadoje esančius motyvus, teismas prieina išvadą apie tai, kad nukentėjusios nėštumo nutraukimas nebuvo sąlygotas šioje byloje tyrimo eismo įvykio metu gautų traumų ir, atitinkamai, kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, teismas nukentėjusiajai padarytos neturinės žalos dydį nustato lygų 10 000 Lt. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. draudikas pagal reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atsako 2 500 eurų (8 625 Lt) ribose. Taigi iš civilinės atsakovės nukentėjusiajai padarytai neturtinei žalai atlyginti priteistini 8 625 Lt, o likusi 1 375 Lt suma priteistina iš kaltinamosios.

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. nukentėjusiajam iš kaltinamojo gali būti priteistas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, pagalbos išlaidų atlyginimas. Tokios išlaidos nukentėjusiajai sudarė 300 Lt (b.l. 160). Dėl to šių išlaidų atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas

nusprendė:

O.K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai penkiolikos minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų, dydžio baudą uždraudžiant jai dvejus metus vairuoti transporto priemones.

L. D. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai:

Iš O. K. – vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis litus neturtinei žalai atlyginti,

iš užsienio įmonės „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo – du šimtus aštuoniasdešimt tris litus 5 ct turtinei žalai atlyginti bei aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis litus neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti L. D. iš O. K. tris šimtus litų advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.