- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- PK-224-953/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00002-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. B. 2016-01-20 skundu prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį V. B. ir A. M..
Skunde pareiškėja nurodo, kad gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso keturiems bendrasavininkams - V. A., I. ir B. M., A. K.. A. K. namo dalyje kartu gyvena sesuo A. M.. Visi keturi bendrasavininkai nusprendė perdengti esamą namo stogą, pradėjo ieškoti statybininkų -stogdengių. A. M. žentas R. B. surado stogdengius, kurie už stogo perdengimą paprašė po 24 Eur už 1 kv. m., tačiau jai, V. A. bei I. ir B. M. buvo per brangu. Kadangi A. M. atsisakė ieškoti kitų stogdengių, todėl B. M. su V. A. įpareigojo ją tai padaryti ir nurodė kelių stogdengių telefono numerius. Ji surado stogdengius, kurie už stogo perdengimą paprašė ženkliai mažiau, t. y. po 6 Eur už kv. m., tačiau A. M. prieštaravo, kad namo stogą perdengtų jos surasti stogdengiai. Ji pasakė neleisianti atlikti jokių darbų, nemokės pinigų, tačiau vėliau A. M. pakeitė savo nuomonę ir sutiko. Visi bendrasavininkai 2015 m. rugsėjo pradžioje sumokėjo stogdengiams už šiferį, skardą ir dalį medienos, t. y. kiekvienas po 682 Eur. Liko sumokėti už darbą ir likusią dalį medienos ir kt. medžiagas. Stogdengiai pradėjo stogo perdengimo darbus, tačiau tuo metu A. M. dukra V. B. su savo vyru R. B. iškvietė policiją ir kaltino ją bei kitas kaimynes, dėl pradėtų stogo perdengimo darbų. Reikalavo skardinti jos namo dalies sieną, nors tai nebuvo aptarta su stogdengiais ir namo bendrasavininkais. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė aiškintis su statybos specialistais, kokius darbus reikia atlikti norint perdengti namo stogą. Dėl trukdymo dirbti, stogdengiai atsisakė tęsti darbus ir stogo perdengimą perdavė kitam stogdengiui E. G., kuris tęsė pradėtus darbus. 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, A. M. dukra V. B. pradėjo ją šmeižti, kad jai, neva lieka procentai nuo sumokėtų pinigų statybininkams bei kitiems specialistams (elektrikui, santechnikui), nors visiems namo gyventojams (savininkams) buvo žinoma, kad ji be jokio atlygio organizavo darbus ir stengėsi padėti visiems namo gyventojams kuo pigiau susitvarkyti gerbūvį ir, kad visi galėtų gyventi patogiai ir saugiai. Taip buvo šmeižiama namo, adr. (duomenys neskelbtini), kaimynei V. A.. Ji tai gali paliudyti. Vėliau, 2015 m. rugsėjo 10-18 dienomis, A. M., girdint kaimynei V. A. bei jos įsūniui G. G., daug kartų šaukdama šmeižė ją, kad ji yra „beprotė“, „debilė“, „kad jai čia ne vieta gyventi“. Ji sakė, kad „jos vieta gyventi (duomenys neskelbtini), kad ten turi būti, o ne čia“. Tai ją stipriai įžeidė. Be to, 2015-12-04, adresu (duomenys neskelbtini), ją vėl plūdo V. B., kuri sakė, kad yra „debilė, todėl ir dirba valytoja“. Tai girdėjo statybininkas E. G.. Be to, 2015-12-04, adresu (duomenys neskelbtini), ją vėl plūdo A. M., kuri sakė jai, kad „yra debilė ir beprotė ir, kad jai tik (duomenys neskelbtini) gyventi, o ne čia“. Tai girdėjo statybininkas E. G.. Be to, 2015-12-05, adresu (duomenys neskelbtini), jai rakinant savo buto duris, A. M. įžeidinėjo ją sakydama „brude tu“. Ją tokios kalbos, kad už atliktus darbus gaudavo procentus, labai įžeidė, pažemino, nes ji dirbo be jokio atlygio ir neapgaudinėjo kitų bendrasavininkų. Apie tai, kad ji debilė, beprotė ir jos vieta Psichiatrijos ligoninėje, ją paniekino, pažemino, sumenkino. Buvo apšmeižta savo kaimynų akyse, paskleista melaginga informacija, neva ji gaudavo procentus už organizuojamus namo tvarkymo darbus, t.y. paskleista informacija, neatitinkanti tikrovės. Tokios kalbos ne tik žemino jos garbę ir orumą, bet menkina jos autoritetą, labai įžeidė. Dėl viso patirto dvasinio skausmo, patirtų kančių ir išgyvenimų, bei atsiradusių nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo patyrė 5000 Eur neturtinę (moralinę) žalą, už kurią materialiai atsakingos yra kaltinamosios (civ. atsakovės) V. B. ir A. M., todėl prašo iš jų priteisti 5000 Eur neturtinės (moralinės) žalos, bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 412 str. 2 d. numato, kad skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, liudytojų vardai ir pavardės ir gyvenamoji vieta. Pažymėtina tai, kad privatus kaltintojas, formuluodamas kaltinimą turi aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nurodydamas BPK 412 str. skundui keliamus reikalavimus. Kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus, tai vadovaujantis BPK 412 str. nuostatomis privalo padaryti nukentėjusysis, kaltinimo esmė turi būti aiški kaltinamajam, kad jis galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat privataus kaltintojo pareiga nurodyti galimus nusikalstamos veikos liudytojus ir jų duomenis, tam, kad nebūtų apsunkintas procesas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.
Iš skundo turinio matyti, kad L. B. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. B. ir A. M. pagal BK 154 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-187-677/2015).
Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas ar žodžiuose, kurie buvo pasakyti trečiajam asmeniui, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.
L. B. nurodo, kad šmeižimas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad A. M. dukra V. B. pradėjo ją šmeižti, kad jai, neva lieka procentai nuo sumokėtų pinigų statybininkams bei kitiems specialistams (elektrikui, santechnikui). Taip buvo šmeižiama namo, adr. (duomenys neskelbtini), kaimynei V. A.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp L. B., A. M. ir V. B. vyko konfliktai, kadangi nesutarė dėl stogo dengimo darbų bei asmenų, kurie atliks šiuo darbus ir tai, kad vėliau L. B. užsiėmė šių darbų atlikimo organizavimu, tai L. B. nurodytas šmeižimas, kad V. B. kaimynei V. A. apšmeižė ją, kad neva jai lieka procentai nuo sumokėtų pinigų statybininkams bei kitiems specialistams (elektrikui, santechnikui), suponuoja situaciją, kad V. B. pateikė ne žinomai melagingą informaciją, o buvusių įvykių subjektyvią interpretaciją ir taip išsakė neigiamą nuomonę apie L. B., kaip jau minėta dėl vykusių nesutarimų. Juo labiau, kaip ir skunde nurodė pati privati kaltintoja, visiems namo gyventojams (savininkams) buvo žinoma, kad ji be jokio atlygio organizavo darbus ir stengėsi padėti visiems namo gyventojams kuo pigiau susitvarkyti gerbūvį, todėl V. B. išsakyti žodžiai kaimynei V. A., negalėjo iki tiek pažeminti ar sumenkinti L. B. autoriteto, minėtos kaimynės atžvilgiu, kad būtų pažeminta jos garbė ir orumas, tai negali būti įvardijama šmeižimu. L. B. minimi faktai neįvardijami kaip, pavyzdžiui, jos padarytos nusikalstamos veikos ar kitokie baustini poelgiai, apie jos asmenines savybes nėra pasisakoma vartojant žinomai tikrovės neatitinkančius apibūdinimus, neteisingus asmenybę apibūdinančius duomenis. Akivaizdu, kad konflikto šalys apie šį įvykį (situaciją), turi skirtingas nuomones, tačiau, net ir darant prielaidą, kad V. B. išdėstyta nuomonė minėtu klausimu yra klaidinga ar nėra visiškai pagrįsta, negali būti daroma išvada, kad V. B. veika turėtų būti vertinama kaip šmeižimas, už kurį turėtų būti taikoma BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta V. B. veika būtų pripažinta šmeižimu, būtina nustatyti šių požymių visumą. Jau buvo minėta, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai, kad V. B. prieš skleisdama informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės jos tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. Juolab, kaip ir matyti iš skundo tarp L. B. ir A. M., bei jos dukros V. B. vyko konfliktai, ko pasėkoje, V. B. galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie L. B. organizuojamus darbus ir bendraujant su to paties namo bendrasavininke kaimyne, išsakė nuomonę, faktus, kokie manė, kad jie yra teisingi.
Pažymėtina, ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).
Teismas taip pat pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėta, kad šmeižimo nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi civilinis deliktas asmens garbės ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas šmeižimas negali būti sutapatinami. Civilinė teisė nustato deliktinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Kaip ir nurodė pati L. B., kad V. B. paskleista melaginga informacija, neatitinkanti tikrovės, pažemino jos garbę ir orumą, sumenkino autoritetą, labai įžeidė, bei pažymėjo, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti prašomi asmenys jos neatsiprašė, nėra iki tiek pavojingi veiksniai, kurie negalėtų būti išspręsti civiline tvarka (atsiprašant, atlyginant neturtinę žalą ir paneigiant paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją), nekriminalizuojant veikų.
L. B. skunde nurodyta eilė kaltinimų A. M. ir V. B. atžvilgiu, atitinkančių galiojusio BK 155 straipsnio – įžeidimo sudėtį, kuris numatė baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, tačiau Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 10 d., BK 155 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Todėl L. B. skundo 3, 4, 5, 6 pastraipose nurodyti kaltinimai nevertinami, kadangi kaip minėta, šiose pastraipose nurodyti kaltinimai A. M. ir V. B. atžvilgiu, atitinka šiuo metu nebegaliojančio nusikaltimo - įžeidimo sudėtį. Tai, kad minėtose pastraipose nurodyti kaltinimai atitinka įžeidimo sudėtį, patvirtinama ir pačios L. B. skunde išdėstytais argumentais, kad šie pasakymai ją labai įžeidė.
Teismas šalina L. B. skunde nurodytą kaltinimą A. M. atžvilgiu, kadangi kaip matyti iš skundo, A. M. atžvilgiu galėtų būti pradėta teisena tik dėl BK 155 str. numatyto nusikaltimo, tačiau jam netekus galios, teisena negali būti pradėta. L. B. nepagrįstai skundu prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. A. M., kadangi iš skundo turinio aiškiai matyti, kad L. B. įvardintą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ją, galimai paskleidė ne pati A. M., o jos dukra V. B., todėl pagrindo spręsti dėl A. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn byloje, nenustatyta.
Konstatuotina, kad nustatytos aplinkybės, L. B. skunde nurodyti argumentai, neatitinka BK 154 str. 1 d. sudėties ir požymių, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 412¹ straipsnio 1 dalis).
L. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, kadangi L. B. atžvilgiu nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str.).
L. B. prašymas priteisti visas bylinėjimo išlaidas (pagal pinigų priėmimo kvitą matyti, kad L. B. advokatei E. Gecevičei sumokėjo 500 Eur už atstovavimą ir dokumento surašymą), atmetamas, kadangi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas tik iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju netenkinus L. B. skundo, privataus kaltinimo byloje, BPK normos nenumato galimybės išieškoti nukentėjusiojo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsniu, 412¹ straipsniu, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal privataus kaltintojo L. B. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. B. ir A. M. atžvilgiu, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.
L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Atmesti L. B. prašymą priteisti 500 Eur dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.