- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- e2FB-3880-1014/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38019-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patvirtintas mokumo atkūrimo planas
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.2.8.3.2Plano nepatvirtinimo pagrindai
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant pareiškėjai E. S., bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys J. R. (kreditorius), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kreditorius), antstolė Brigita Palavinskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Levora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjai E. S. iškėlė bankroto bylą ir nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino E. S. kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nustatyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 61435,43 Eur.
Teisme 2020 m. birželio 16 d. gautas bankroto administratorės prašymas patvirtinti 2020 m. birželio 1 d. E. S. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą bei prašymas pratęsti terminą jam pateikti. Teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino iš dalies prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, šį terminą pratęsdamas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja 2020 m. birželio 30 pateikė teismui patikslintą mokumo atkūrimo planą ir prašė jį tvirtinti. Prašyme nurodoma, jog 2020 m. gegužės 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nepritarta pareiškėjos E. S. mokumo atkūrimo planui. 2020 m. birželio 12 d. sušauktas antras kreditorių susirinkimas, tačiau nė vienas kreditorius nebalsavo. 2020 m. birželio 29 d. sušauktas pakartotinis susirinkimas ir gautas kreditorės J. R. balsavimo biuletenis su pastabomis. Kreditorė J. R. nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui.
Suinteresuotiems asmenims apie paskirtą prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, į posėdį jie neatvyko. Suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. R. pateikė prašymą nagrinėti klausimą dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, suinteresuotas asmuo J. R. pateikė atsiliepimą, papildomus rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu bankroto administratorė prašė tvirtinti pareiškėjos patikslintą mokumo atkūrimo planą. Šiuo atveju ji nurodė nematanti pagrindo, liudijančio, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ reikalavimų, akcentavo priežastis, dėl kurių E. S. buvo privesta kreiptis į teismą, pareiškėjos sąžiningumą, nurodė, kad Pareiškėjai dirba, stengiasi gauti pajamas, siekia atsiskaityti su kreditoriais, pasisakė dėl kreditorės J. R. papildomų pastabų, nurodytų rašytiniuose paaiškinimuose, pažymėjo, kad J. R. tapo kreditore už 150 Eur nupirkusi įmonės skolas, tarp jų ir E. S. skolą, taigi interesų pusiausvyros principas šiuo konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Patvirtino aplinkybes, kad šiuo metu yra priversta viena išlaikyti ir rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais, nepaisant to, kad ėmėsi priemonių , kad vaikų tėvas atliktų savo pareigas, tėvas vaikams išlaikymą teikia epizodiškai, tik paragintas oficialiai, o vaikų poreikiai didėja. Paaiškino aplinkybes dėl darbo užmokesčio dydžio kaitos, kuri atsispindėjo banko išraše, dėl esamo susitarimo su būsto savininke mokėti už suvartotą vandenį, elektrą ir kt., kadangi jai leista ten gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais ir ji su vaikais faktiškai šiuo būstu naudojasi.
Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo (fizinio asmens) mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.
Teismų praktikoje yra išaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama viena kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto proceso metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo turi būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Fizinių asmenų bankroto įstatymas svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 29 straipsniai).
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnis, įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnį nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dienas nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalis, šio straipsnio 3 dalis nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Byloje surinkti įrodymai liudija, kad pareiškėja vykdė FABĮ nustatytą pareigą parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisme 2020 m. birželio 16 d. gautas bankroto administratorės prašymas patvirtinti 2020 m. birželio 1 d. E. S. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą bei prašymas pratęsti terminą jam pateikti. Teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino iš dalies prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, šį terminą pratęsdamas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja 2020 m. birželio 30 d. pateikė teismui mokumo atkūrimo planą ir prašė jį tvirtinti. Prašyme nurodoma, jog 2020 m. gegužės 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nepritarta pareiškėjos E. S. mokumo atkūrimo planui. 2020 m. birželio 12 d. sušauktas antras kreditorių susirinkimas, tačiau nė vienas kreditorius nebalsavo. 2020 m. birželio 29 sušauktas pakartotinis susirinkimas ir gautas kreditorės J. R. balsavimo biuletenis su pastabomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos kreditorė J. R. nepritarė 2020 m. birželio 1 d. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorė nurodė, jog mokumo atkūrimo plane nenurodyta, iš ko susidaro tokia didelė suma vaikų išlaikymui, nedetalizuota, iš ko susideda 40 Eur per mėnesį suma akcinei bendrovei „Telia“. Kreditorė J. R. išreiškė abejonę dėl mokumo atkūrimo plane nurodytų pajamų pagrįstumo, nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo buvo dengiamos ir kitų asmenų skolos ir mokumo atkūrimo plane nenurodyta, kaip šios lėšos bus grąžinamos, pagal pateiktus duomenis sumos, kurios lieka pareiškėjai pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, nurodytos pareiškime iškelti bankroto bylą ir mokumo atkūrimo plane, nesutampa.
Pateikto fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano turinys iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio formalius reikalavimus.
Kaip matyti iš 2020 m. birželio 1 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano, pareiškėja kas mėnesį gauna 850 – 950 Eur dydžio atlyginimą. Pareiškėja jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, įkaito turėtojui ir/ar hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). Pareiškėja 2020 m. birželio 1 d. mokumo atkūrimo plane šias lėšas būtiniesiems poreikiams apibrėžė, taip pat nurodė kam konkrečiai šios lėšos bus skiriamos. Kas mėnesį maistui ir gėrimams pareiškėja ketina skirti 150 Eur, būsto išlaidoms – 100 Eur, higienos priemonėms – 70 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, ryšio ir transporto paslaugoms – 40 Eur, vaikų išlaikymui – 440 Eur.
Kreditorė J. R., nepritardama mokumo atkūrimo planui, iš esmės nurodė, jog pareiškėja nepagrindė vaikų išlaikymo būtinumo, nepagrindė, kodėl didėja būtinos išlaidos. Teismas su šiuo kreditoriaus argumentu taip pat nesutinka. Akcentuotina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos šeimoje auga nepilnametis L. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-38713-859/2014, matyti, jog nepilnamečių vaikų naudai iš vaikų tėvo V. S. yra priteistas po 1000 Lt (kas atitinka 289,62 Eur) dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Patikslintame mokumo atkūrimo plane ir bankroto administratorės 2020 m. birželio 1 d. išvadoje nurodoma, jog nepilnamečių vaikų tėvas nepilnamečiams vaikams epizodiškai teikia išlaikymą, yra susidariusi 21327,48 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma, kurią išieško antstolė N. G.. Nepilnamečiams vaikams yra mokami vaiko pinigai, kurių dydis – 60 Eur kiekvienam vaikui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja iš esmės viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, siekia atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, išaiškino, kad FABĮ nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų. 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019, Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi iškeldamas pareiškėjai bankroto bylą nustatė 790 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. 2020 m. birželio 1 d. mokumo atkūrimo plane pareiškėja nurodo tik šiek tiek didesnę sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, siekiančią 820 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtino 607 Eur minimalią mėnesinę algą (iki tol minimalioji mėnesinė alga siekė 555 Eur). Įvertinęs šią aplinkybę, taip pat teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad suma padidėjo, nes faktiškai pabrango maisto produktai ir jiems skirta suma padidėjo nuo 120 Eur iki 150 Eur, teismas mano, kad pareiškėjos prašoma nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 820 Eur (į ją įeina ir 440 Eur dviems vaikams išlaikyti skirtos lėšos), negali būti vertinama kaip iškreipianti pareiškėjos ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Dėl kreditorės pastabos, jog nėra detalizuota, iš ko susideda 40 Eur /mėn. suma, teismas pažymi, kad tęsiant sutartį su AB ,,Telia“, ji skirta ne tik ryšio paslaugoms, bet ir transportui ir, teismo vertinimu, jos dydis yra protingas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teikdama pastabas dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo kreditorė išreiškė abejones ir dėl pareiškėjos sąžiningumo, kėlė prielaidą, kad yra dengiamos trečiųjų asmenų skolos (,,Vilniuas vandenys“, ,,Vilniaus šilumos tinklai“), išreiškė abejones dėl nurodyto pareiškėjos darbo užmokesčio dydžio teisingumo, dėl pareiškėjos sukauptų lėšų, teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu tiek pareiškėjos, tiek bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, dėl susitarimo su būsto savininke mokėti už faktiškai suvartotą vandenį, elektrą ir kt., kadangi Pareiškėjai leista būste gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais ir ji su vaikais faktiškai šiuo būstu naudojasi, dėl faktinės situacijos dinamiškumo, atsikertant į pastabas dėl sukauptų lėšų ir faktiškai gaunamo darbo užmokesčio ir jo dydžio kaitos, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiautų savo teisėmis, piktybiškai vengtų atsiskaityti su kreditoriais, todėl laikytina, kad prašoma patvirtinti 820 Eur būtinųjų poreikių suma atitinka pareiškėjos, jos nepilnamečių vaikų ir kreditorių interesus.
FABĮ 8 straipsnio 3, 8 dalis numato teismo teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Bankroto administratorė pateiktoje išvadoje dėl 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjos mokumo atkūrimo plano nurodė, kad šis planas atitinka FABĮ reikalavimas. Sutiktina su pareiškėjos E. S. bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės pastaba, kad konkrečiu atveju pareiškėjos, jos nepilnamečių vaikų ir kreditorių interesų pusiausvyra nebus pažeista, be kita ko, įvertinus aplinkybę, jog buvę kreditoriai skolą vertino kaip beviltišką, o J. R. tapo kreditore, nupirkusi įmonės skolas už tik 150 Eur, tarp jų ir E. S. skolą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja iš esmės viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, siekia atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą. Sumažinus pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų dydį, būtų pažeisti ne tik bankrutuojančio asmens teisė gyventi oriai, bet ir nepilnamečių vaikų interesai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pateiktas 2020 m. birželio 1 d. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir pareiškėjos interesų pusiausvyros, gali būti realiai įgyvendintas, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas, todėl tvirtintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsisakius patvirtinti mokumo atkūrimo planą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų padengti kreditoriaus reikalavimų sumos. Tačiau patvirtinus mokumo atkūrimo planą, būtų sudarytos prielaidos bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi bei atkurti pareiškėjos mokumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
patvirtinti pareiškėjos E. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 1 d. mokumo atkūrimo planą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.