Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Grinstata“ atstovams – vadovei S. M. ir advokatui Raimondui Simonavičiui,

atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams – pirmininkui E. M., advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Grinstata“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbų pradžia ir užsakymai buvo derinti su ankstesne bendrijos pirmininke. Pirmininkė nurodė, kad gyventojai nori atnaujinti grindų dangą, tačiau daug investuoti neketina. Norint, kad epoksidinė danga būtų padengta lygiai, reikėjo pirmiausia pašalinti ankstesnę grindų dangą – plyteles, o tik tada pilti epoksidą, tačiau ankstesnė bendrijos pirmininkė nesutiko tinkamai paruošti pagrindo ir nurodė dangą pilti ant buvusių plytelių. Visi nurodymai ieškovei buvo duoti žodžiu. Ieškovė atliko dangos taisymo darbus tose vietose, kur gyventojai buvo palikę batų įspaudus, dangai dar neišdžiūvus, todėl kai kuriose vietose dangos spalva gali skirtis, nes buvo tepamas papildomas sluoksnis. Laiptai padaryti šiurkštesni tam, kad nebūtų slidūs. Dėl netolygaus pabarstukų išbarstymo nesutinka, nes jie barstomi tik dėl grožio, dėl kiekio šalys nesitarė. Tarpai tarp sienų ir grindų susidarė dėl to, kad nelygios sienos, šalys dėl sienų išlyginimo nesitarė, be to, dengiant epoksidinę dervą, sienos ir grindų sujungimą galima paslėpti ir koreguoti dedant grindjuostes, tačiau ankstesnė atsakovės pirmininkė grindjuosčių dėti neprašė. Ieškovės atstovai taip pat nurodė, kad atsakovė atliktais darbais naudojasi, juos priėmė, atsakovės nurodyti defektai neturi įtakos daikto naudojimui ar eksploatavimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės netenkina atliktas darbas vizualiai, nesudaro jai pagrindo nevykdyti prievolės atsiskaityti už darbus. Ieškovė pateikė techninės priežiūros specialisto K. S. atliktų darbų apžiūros ir įvertinimo aktą, iš kurio matyti, kad darbai atlikti tinkamai ir gali būti naudojami pagal funkcinę paskirtį.

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra techninės priežiūros specialistas, pateikė kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Parodė, kad palaiko jo sudarytame apžiūros akte nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, defektų nenustatė, atliktus darbus galima naudoti, nėra kliūčių grindimis vaikščioti ir naudotis. Rangos sutartyje nėra darbų specifikacijos, darbų taisyklių, kurias turėjo pateikti užsakovas. Epoksidinę dervą galima kloti ant visų kietų paviršių, taip pat ir plytelių. Šiuo atveju pasirinktas minimalus dangos storis, bet šalys sutartyje dėl dangos storio ir nesitarė. Vien tai, kad išryškėja ankstesnė plytelių danga ir jų kontūrai, nekliudo grindų eksploatacijai. Šalys nesusitarė, kad plyteles reikia pašalinti. Liudytojo teigimu, grindjuostės būtų išsprendusios tarp sienos ir grindų išryškėjusių plyšių problemą. Vizualiai matomi nelygumai nedideli, technologiškai įmanoma padaryti lygiau, tačiau naudoti grindis tai nekliudo.

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra techninės priežiūros specialistas, pateikė kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Parodė, kad 2020 m. sausio 6 d. atliko ieškovės atliktų darbų apžiūrą, surašė aktą, palaiko jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad vizualiai matomi atliktų darbų defektai, laiptų aikštelėse trūksta pabarstukų, jų panaudota tik apie 40 proc., taip pat trūksta laiptų viršutinio sluoksnio, vizualiai matosi nelygumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlygintinai atsakovės objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už šiuos darbus atsiskaityti. 2019-09-15 rangos sutartimi Nr. GR-1909/15 ieškovė įsipareigojo atlikti epoksidinės dangos dengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dviejose laiptinėse. Sutarties kaina – 12 405,50 Eur su PVM., įskaitant medžiagas. Rangos sutarties priede Nr. 1 pateikiama darbų detalizacija: dangos atnaujinimas su spalviniais pabarstais; didelių duobių užtaisymas epoksido mišiniu; paviršiaus paruošimas šlifuojant; dangos nuvalymas nusiurbiant; pažeistų vietų glaistymas epoksido mišiniu ir gruntavimas (du kartus); dengiamas pagrindinis sluoksnis užberiant 100 proc. spalvintais pabarstais (su užsakovu suderinta spalva); dangai išdžiūvus, pabarstų likučių nusiurbimas ir dengimas skaidriu epoksidu.

Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei po sutarties pasirašymo sumokėti 2 000 Eur avansą (sutarties 4.1.2 p.), užbaigus vieną laiptinę sumokėti 4 000 Eur (sutarties 4.1.3 p.), visiškai užbaigus darbus, atsiskaityti per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. 2 000 Eur avansas sumokėtas 2019-10-09; 4 000 Eur sumokėta 2019-11-14.

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties tinkamo įvykdymo, dėl atliktų darbų kokybės ir apmokėjimo už juos.

Pažymėtina, kad rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Šiuo atveju statybos rangos sutarties objektas – daugiabučio gyvenamojo namo dviejų laiptinių grindų epoksidinės dangos įrengimas. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą atliktų darbų kainos dalį. Atsakovė teigia, kad negali kilti prievolė sumokėti visą darbų kainą, nes ieškovė netinkamai atliko savo įsipareigojimus – epoksidinė grindų danga įrengta nekokybiškai (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime. Atsakovė priešieškinio dėl kainos sumažinimo nereiškia. Tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-52-413/2019). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės nesutikimas su pareikštais ieškinio reikalavimais vertintinas kaip reikalavimas sumažinti darbų kainą, pareikštas atsikirtimų forma, ir, remiantis teismų praktika, laikytinas tinkamu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo būdu. Jau 2020 m. sausio 2 d. defektiniame akte atsakovė reiškė reikalavimą ieškovei pašalinti darbų trūkumus, tačiau ieškovei to nedarant, atsakovė naudojasi kitu teisių gynimo būdu – reikalauja sumažinti darbų kainą.

Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu įprasta daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019-12-21 ieškovė, užbaigusi darbus, išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už epoksidinės dangos dengimo darbus laiptinėje. 2019-12-31 atsakovei registruota pašto siunta buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra 6 402,50 Eur sumai ir 2019-12-21 atliktų darbų aktas. Ieškovės teigimu, atsakovė darbus priėmė, nes per nustatytą terminą pretenzijų nepareiškė, darbų rezultatu naudojasi iki šiol. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Atsakovė neigia, kad darbus priėmė. Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 2 d., t. y. praėjus tik kelioms dienoms nuo ieškovės atliktų darbų akto išsiuntimo, atsakovė organizavo atliktų darbų apžiūrą ir priėmimą. Kadangi šalių sudarytoje rangos sutartyje nenumatyta kitaip, tai užsakovas laiku ir tinkamai vykdė savo įstatymais numatytą pareigą priimti darbus. Priimant darbus dalyvavo bendrijos pirmininkas ir keletas valdybos narių. Nors ieškovė neigia, tačiau iš į bylą pateiktų skambučių išklotinių matyti, jog bendrijos pirmininkas 2020 m. sausio 2 d. net du kartus skambino ieškovės vadovei. Atsakovės teigimu, kvietė ieškovę atvykti į atliktų darbų apžiūrą, tačiau ieškovės vadovė neatvyko, jokio atstovo neatsiuntė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad S. M. tuo metu buvo išvykusi, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, be to, nepaaiškino, kodėl į darbų priėmimą negalėjo būti atsiųstas kitas įmonės atstovas. 2020 m. sausio 2 d. defektiniame akte, kurį pasirašė visi dalyvavę asmenys, nurodyta, kad MB „Grinstata“ atsisakė dalyvauti atliktų darbų priėmime ir defektinio akto surašyme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad defektinis aktas buvo išsiųstas paštu ieškovei, teismo posėdžio metu ieškovė neneigė, kad defektinį aktą gavo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės atsisakymą priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, taip pat apie tokio atsisakymo priežastis, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbai buvo atsakovės priimti. Vien faktas, kad atsakovė naudojasi darbų rezultatu, atsižvelgiant į darbų objektą, negali būti laikomas įrodymu, kad atsakovė darbus priėmė. Daugiabučio namo laiptinės grindų danga yra nedaloma ir neatskiriama nuo pačios laiptinės ar laiptų, todėl atsakovė net ir norėdama šia danga nesinaudoti, to padaryti negali.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartimi dėl specialių kokybės sąlygų nesusitarė. Tačiau spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Šalys rangos sutartimi susitarė dėl daugiabučio gyvenamojo namo dviejų laiptinių grindų epoksidinės dangos įrengimo. Rengiant naują grindų dangą, užsakovas paprastai tikisi, kad rangovas darbus atliks ne tik laikydamasis technologinių reikalavimų, naudos kokybiškas medžiagas, bet kartu ir užtikrins gražų estetinį vaizdą. Ieškovei buvo sumokėtas 2000 Eur avansas iki darbų atlikimo pradžios ir 4 000 Eur, atlikus darbus pirmoje laiptinėje. Šalys rangos sutartyje nesusitarė dėl dalinio darbų perdavimo ar perdavimo etapais, pasirašant atliktų darbų perdavimo aktus, todėl 2019 m. spalio 15 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas atsakovės nepasirašytas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad dėl pirmos laiptinės darbų pretenzijų iš esmės neturi. 2020 m. sausio 2 d. atsakovės sudarytame defektiniame akte nustatyta: 1) laiptų pakopų ir aikštelių dengiamo pagrindinio sluoksnio, jį užberiant spalviniais pabarstais, spalva skiriasi; 2) panaudotas nepakankamas sluoksnis dangos, nes pro dangą išryškėja buvusių plytelių tarpai; 3) neišlygintas perėjimas tarp plytelių ir grindinio; 4) palikti tarpai tarp sienos ir grindų; 5) padengtas nepakankamas skaidraus epoksido sluoksnis. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, MB „Numėjas“ 2020 m. sausio 6 d. defektinis aktas, liudytojo P. P. parodymai. Ieškovė, neigdama nustatytus darbų trūkumus, rėmėsi techninės priežiūros specialisto K. S. 2020 m. gegužės 20 d. apžiūros ir defektinių aktų įvertinimo išvada, liudytojo K. S. parodymais.

Liudytojas P. P. tiek savo apžiūros akte, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu patvirtino defektiniame akte nurodytus darbų trūkumus. Paaiškino, kad vizualiai matomi atliktų darbų defektai, laiptų aikštelėse trūksta pabarstukų, jų panaudota tik apie 40 proc., taip pat trūksta laiptų viršutinio sluoksnio, vizualiai matosi nelygumai.

Liudytojas K. S., nors savo apžiūros akte bei parodymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad defektų nenustatė, atliktus darbus galima naudoti, nėra kliūčių grindimis vaikščioti ir naudotis, tačiau be kita ko nepaneigė, kad išryškėja ankstesnė plytelių danga ir jų kontūrai. Liudytojo teigimu, tai nekliudo grindų eksploatacijai. Liudytojo teigimu, grindjuostės būtų išsprendusios tarp sienos ir grindų išryškėjusių plyšių problemą, taigi iš esmės liudytojas pripažįsta, kad tarpai tarp sienos ir grindų yra, paaiškindamas, kaip tai galima išspręsti. Minėtas liudytojas nepaneigė ir vizualiai matomų nelygumų, teigdamas, kad jie nedideli, tačiau grindų naudojimui tai nekliudo.

Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti grindų dangos spalvų skirtumai, pabarstukų netolygus paskirstymas, neišlygintas perėjimas tarp plytelių ir grindinio, grindų dangos nelygumai pakraščiuose prie sienos, išryškėjusios plytelės ir jų tarpai, tarp sienų ir grindų susidarę tarpai, laiptų pakopose trūksta viršutinio sluoksnio, nes net iš nuotraukos matyti, kad pabarstukai byra, trūksta juos su grindiniu jungiančio sluoksnio.

Ieškovės teigimu, atsakovė pageidavo kloti dangą, nepašalinus ankstesnės buvusios plytelių dangos, be to, nepageidavo grindjuosčių. Nors ieškovė teigia, kad atsakovės ankstesnė pirmininkė buvo įspėta ir informuota, papildomų darbų nepageidavo, tačiau šių argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. K. S. pateiktame apžiūros akte nurodyta, kad norint išlyginti perėjimą tarp plytelių ir grindinio, būtina pilti išlyginamąjį mišinį, sulyginant esamas betonines grindis su plytelėmis. Taip pat nurodė, kad įrengiant tokio tipo dangą, rekomenduotina įrengti ir grindjuostes, tokia pat medžiaga užtepant tokio tipo dangą ant sienos. Taip galima išvengti tarpų tarp sienų ir grindų susidarymo. K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pasirinktas minimalus dangos sluoksnis, nes dėl sluoksnio storio šalys nesitarė.

Iš nurodytų aplinkybių ir ieškovės kviesto liudytojo parodymų matyti, kad darbų trūkumų būtų buvę galima išvengti priklausomai nuo pasirinktų darbų atlikimo sprendinių. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog tokių sprendinių pasirinkimas buvo užsakovo pareiga ir rangovas atliko tik tokius darbus ir taip, kaip nurodė užsakovas. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikisutartinės derybos tarp šalių vyko elektroniniu paštu. Ieškovė atsiliepė į atsakovės siųstą paklausimą dėl epoksidinės grindų dangos įrengimo, kuriame nebuvo detaliai nurodyta užsakymo ar darbų specifika. Atsakovės poreikis buvo dangos įrengimas. Iš elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad ieškovė atsakovei pateikė komercinį pasiūlymą, tačiau nėra duomenų, ar ji tai padarė apžiūrėjusi darbų objektą, vėliau parengė rangos sutartį, nustatė darbų kainą, kuriai atsakovė neprieštaravo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, rengdama komercinį pasiūlymą atsakovei, įtraukė visus būtinus darbus (ankstesnės dangos šalinimas ar išlyginimas; grindjuosčių įrengimas), kad atlikti darbai atitiktų ne tik technologinius reikalavimus, bet ir estetinį naujos dangos vaizdą, pateikė jų apskaičiavimą, o atsakovė šių darbų atsisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nustatė ir pasiūlė darbų kainą, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad nustatyta darbų kaina už tinkamai atliktus darbus – grindų dangą, atitinkančią tiek jai taikomus technologinius reikalavimus, tiek estetinį naujos dangos vaizdą.

Ieškovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už tinkamą darbų atlikimą bei dangos kokybę, estetinį vaizdą. Ieškovė, įžvelgusi paviršiaus nelygumus, tarpus tarp sienų ir grindų ir suprasdama, kad liejama danga jų ištaisyti negalės be papildomų darbų, turėjo jai priskirtų darbų neatlikti, o kelti klausimą dėl tinkamo pagrindo paruošimo, tačiau to nepadarė, o darbus atliko ir veikė savo rizika.

Kaip minėta, liudytojas K. S. nurodė, kad buvo pasirinktas minimalus dangos sluoksnis. Nors šalys rangos sutartyje nesusitarė dėl medžiagų kiekio, tačiau susitarė, kad naudos rangovo medžiagas. Todėl ieškovei buvo pareiga parinkti tokį kiekį ir tokios rūšies medžiagas, kurios atitiktų darbų kokybę, o dangos sluoksnį nustatyti tokio storio, kad būtų išvengta ankstesnės plytelių dangos išryškėjimo, tačiau ieškovė to nepadarė.

Dėl dangos spalvos skirtumų ieškovė paaiškino, kad atliko dangos taisymo darbus tose vietose, kur gyventojai buvo palikę batų įspaudus, dangai dar neišdžiūvus, todėl kai kuriose vietose dangos spalva gali skirtis, nes buvo tepamas papildomas sluoksnis. Tokią poziciją paneigia pačios ieškovės duoti paaiškinimai, kad grindų dangos spalva yra išgaunama pabarstukais, o viršutinis permatomas sluoksnis tepamas jiems sutvirtinti. Todėl net ir taisant bei lyginant paliktus batų pėdsakus, ieškovė turėjo lyginimo darbus atlikti taip, kad grindų dangos spalva kuo mažiau skirtųsi. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad spalva skiriasi, tam tikrose vietose pabarstukų išberta daugiau, kitur – mažiau. Nors ieškovė teigia, kad laiptai padaryti šiurkštesni tam, kad nebūtų slidūs, tačiau laiptų šiurkštumas nesusijęs su ta aplinkybe, kad net iš fotonuotraukų matyti, jog pabarstukai byra, trūksta juos jungiančios medžiagos ar viršutinio sluoksnio.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti darbus, pareikšdama ieškovei pretenziją ir nurodydama darbų defektus. Byloje esančios nuotraukos, apžiūros aktai patvirtina, kad vis dėlto atlikti darbai turi tam tikrų trūkumų, tačiau negalima ir teigti, kad grindų danga visiškai neatlieka savo funkcijų ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Sprendžiama, kad grindų dangos ir joms panaudotų medžiagų ieškovei grąžinti negalima, grindis iš esmės galima naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovė negali būti visiškai atleidžiama nuo prievolės atsiskaityti su ieškove.

Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalis (atsakovė), turinti įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė. Visgi konstatavus, kad atlikti darbai turi trūkumų, kurie matyti vaizdiniuose įrodymuose, yra pagrindas sumažinti jų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-112-280/2020).

Atsakovė, net ir teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, padarius byloje pertrauką, nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo iki jau sumokėtossumos dydžio. Šalys nesutiko byloje skirti ekspertizę. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo ar iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė savo lėšomis būtų pašalinusi nuotraukose užfiksuotus estetinius grindų dangos trūkumus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra tikslių duomenų, kokia suma reikalinga trūkumams pašalinti, sprendžia, kad akivaizdžiai matomus grindų dangos trūkumus (grindų išlyginimą, grindjuosčių įrengimą, spalvos sulyginimą, papildomo viršutinio sluoksnio padengimą) galima ištaisyti likusių darbų kainą sumažinus 50 proc. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, iš atsakovės ieškovei priteistinas skolos dydis sumažintinas per pusę, t. y. iki 3 201,25 Eur.

Dėl palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašomos iš atsakovės priteisti palūkanos yra įstatyme numatytos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 144 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, 145,20 Eur už apžiūros akto surašymą, 60,50 Eur už liudytojo K. S. dalyvavimą teismo posėdyje ir pateikė savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš viso ieškovė patyrė 1 349,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 205 Eur atstovavimo išlaidų, 100 Eur už apžiūros akto surašymą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Iš viso atsakovė patyrė 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, advokatų darbo sąnaudas, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 674,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 652,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 22,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 3 201,25 Eur (tris tūkstančius du šimtus vieną eurą 25 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 201,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,35 Eur (dvidešimt du eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų mažosios bendrijos „Grinstata“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.