Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-302-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-16
Bylos Nr.: e2A-302-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02901-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas: N. B., S. B.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.12Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-302-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02901-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-524-1174/2023 pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, ginančios nepilnamečio V. Š. interesus, ieškinį atsakovui N. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės S. B., ir subsidiariai atsakovei S. B. dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, G. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra, ginanti nepilnamečio V. Š. interesus, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti V. Š. iš atsakovo N. B. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jam neturtint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš S. B. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, gali būti priimtas sprendimą už akių.

2. Ieškovė nurodė, kad V. Š. dėl jo atžvilgiu atliktų N. B. neteisėtų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, baimę, neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, pažeminimą, nes mokykloje patiria patyčias dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Be to, mėlynė po akimi kėlė diskomfortą, dėl patirtų sužalojimų turėjo nepatogumų kasdieninėje veikloje. Dėl dantų lūžių buvo apsunkintas valgymas, diskomfortą kėlė ir estetinis vaizdas dėl lūžusių dantų, negalėjo bendrauti su draugais, užsiimt aktyvia veikla, t. y. gyventi visaverčio gyvenimo, nes turėjo prisižiūrėti ir saugoti sužalotą veidą nuo bet kokio fizinio kontakto. Tokiu būdu buvo pažeistos neturtinės vertybės – vaiko fizinė sveikata (viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių), pasekmės (patirti sužalojimai nėra trumpalaikiai, S. Š. odontologijos klinikos 2022 m. spalio 20 d. medicinos dokumentų išraše pažymėta, kad gydymo planas: dantis restauruoti plombine medžiaga ir palikti ilgalaikiam stebėjimui), asmens sukėlusio įvykio kaltę (tyčinis smurtinis elgesys), jo padėtį (nepilnametis, nedirba, neturi pajamų), teismų praktiką (neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 000 Eur pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką), todėl laikytina, kad 5 000 Eur suma V. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra reali.

3. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai S. B. bei N. B. įstatyminei atstovei, tačiau atsakovų atsiliepimas per teismo nustatytą terminą teisme negautas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo r(duomenys neskelbtini) ūmai 2023 m. kovo 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovo V. Š. naudai iš atsakovo N. B., o jam iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš atsakovės S. B., 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš atsakovo N. B., o jam iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurių pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti – subsidiariai iš atsakovės S. B., 21 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

5. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. Š. nustatyta (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog dėl vienkartinio N. B. veiksmo V. Š. patyrė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie labai trikdė jo veiklos produktyvumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis gydėsi dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų.

6. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius nepatogumus, psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nustatė 500 Eur neturtinės žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra, ginanti nepilnamečio V. Š. interesus, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą už akių – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo N. B. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą asmens sužalojimo atveju, neatsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nepagrįstai sumažino neturtinę žalą iki 500 Eur.

7.2. Teismas, nurodydamas, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl vienkartinio N. B. veiksmo V. Š. patyrė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie labai trikdė jo veiklos produktyvumą, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, kad nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, neįvertino, kad V. Š. dėl jo atžvilgiu atliktų N. B. neteisėtų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, baimę, neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, pažeminimą, nes mokykloje patiria patyčias dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas, be to, mėlynė po akimi kėlė diskomfortą, dėl patirtų sužalojimų turėjo nepatogumų kasdieninėje veikloje, dėl dantų lūžių buvo apsunkintas valgymas, diskomfortą kėlė ir estetinis vaizdas dėl lūžusių dantų, negalėjo bendrauti su draugais, užsiimti norima aktyvia veikla, t. y. gyventi visaverčio gyvenimo, nes turėjo prisižiūrėti ir saugoti sužalotą veidą nuo bet kokio fizinio kontakto, V. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, jau neteko dviejų natūralių nuolatinių dantų, iš kurių vienas priekinis (11 dantis).

7.3. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos turėtų būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atliekant tam tikrą gydymą, išgyvenimas vien dėl to, kad reikalingas papildomas gydymas, nes jis sukels papildomų fizinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, papildomas išlaidas), kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos, V. Š. patirti sužalojimai nėra trumpalaikiai ir tai patvirtina S. Š. odontologijos klinikos 2022 m. spalio 20 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodytas gydymo planas: dantis restauruoti plombine medžiaga ir palikti ilgalaikiam stebėjimui, o tai reiškia, kad dantų sutvarkymas nebus ilgalaikis, vaikui augant jį reikės kartoti ar net taikyti kitas restauracijos priemones.

7.4. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijai, vienas iš reikšmingų kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nevertino, kad N. B. (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė ranka V. Š. į veidą. N. B. tyčia brutaliais veiksmais padarė V. Š. sužalojimus, kai pagal savo amžių (duomenys neskelbtini) (metų) turėjo suprasti, kad trenkdamas į veidą sužalos kitą žmogų, sukels jam skausmą, kad jis elgiasi neleistinai.

7.5. Civilinėje byloje Nr. e2-3688-215/2019 Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nepilnamečiui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (suduodant smūgį į galvą nepilnamečiui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: viršutinio žandikaulio dešinės pusės 7 danties vainiko lūžis, galvos ir dešinio dilbio sumušimas). Paminėtina ir 2022 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-385-921/2022, kuria ieškovei priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (automatiškai neatsidarius lauko durims ir į jas ieškovei atsitrenkus, ieškovė patyrė dantų traumą, kurios metu buvo nuskelti 2 centriniai viršutiniai dantys, sutrūkinėjo (sueižėjo) jų, taip pat ir šalia esančių dantų, emalis. Šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio sužalojus sveikatą (dantų netekimas), todėl turėtų būti orientuojamasi į minėtose bylose nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

7.6. Teismas, atlikdamas tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, netinkamai įvertino ir neteisingai nustatė V. Š. patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Atsiliepimas

8. Atsakovė S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Nukentėjusysis V. Š. yra gana jauno amžiaus ir visos pasekmės jam greitai pasimirš ir jis toliau gyvens pilnavertį gyvenimą. N. B. taip pat pergyveno dėl įvykusio incidento, atsiprašė nukentėjusiojo, neigiamai įvertino savo elgesį ir atsakovė, kaip motina, mato, jaučia ir tiki, kad ateityje jis tokių veiksmų nebedarys.

8.2. 500 Eur sumą atsakovė sutinka atlyginti pati, nes sūnus jokių pajamų negauna. Didesnės, t. y. reikalaujamos 5 000 Eur sumos, atlyginimas būtų labai sunkus, nes atsakovės gaunamas pajamas sudaro išmokos už tris nepilnamečius vaikus, socialinė pašalpa ir globos (rūpybos) tikslinis priedas, iš viso apie 860 Eur per mėnesį. Priteisus reikalaujamą sumą, labai nukentėtų atsakovės šeimos interesai, nes atsakovė negauna papildomų pajamų, neturi nekilnojamojo turto.

8.3. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis). Pagal šį straipsnį kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.) savo praktikoje numato atitinkamą neturtinės žalos kompensaciją, jei tai susiję su nepilnamečiais asmenimis, maksimaliai iki 1 000 Eur, tačiau, kaip ir minėta apeliaciniame skunde, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir vertinamas atskirai. Skundžiamame sprendime akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, ir tuo metu reikalaujama 5 000 Eur neturtinė žala prieštarauja jiems.

8.4. Apeliaciniame skunde, kaip pavyzdžiu, minėtu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-08-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3688-215/2019 nepilnamečiam asmeniui buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos, tačiau žala buvo padaryta suaugusio asmens nepilnamečiui. K. K. apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-385-921/2022 pavyzdys visiškai netinkamas nagrinėjamu atveju. Pagal teismų praktiką, tame tarpe ir Telšių apylinkės teisme, tokio tipo veiksmais, kuriuos atliko atsakovas, padaryta neturtinė žala maksimaliai vertinama 500 Eur suma (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-40777-20, Nr. 01-1-32502-21, Nr. 01-1-09480-20).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, netinkamai įvertino ir neteisingai nustatė V. Š. patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

12. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, nustatęs, kad procesiniai dokumentai atsakovams įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, tačiau atsakovų atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą terminą teisme negautas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių.

13. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai, ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Nagrinėjamą ginčą dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas išsprendė priimdamas ieškovei (apeliantei) iš dalies palankų sprendimą už akių, t. y. prašomą priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažindamas iki 500 Eur. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl vienkartinio N. B. veiksmo V. Š. patyrė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie labai trikdė jo veiklos produktyvumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis gydėsi dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog byloje formalus įrodymų tyrimas nėra pakankamas tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui – kai kurie įrodymui turi trūkumų, reikalinga papildomai išsiaiškinti bylos aplinkybes, gauti žodinius paaiškinimus, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, skiriant teismo posėdį, o ne atliekant formalų įrodymų tyrimą ir priimant sprendimą už akių. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja išspręsti bylos iš esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus tuo atveju, kai tinkamai informuotas atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Priešingai, esant tokiai procesinei situacijai, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, jei mano, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 4 punktas). Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato teismo teisę, bet ne pareigą, priimti sprendimą už akių.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų neišsamumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Teismas, spręsdamas, kad byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių nepakanka, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šalies paaiškinimai yra vienas iš įrodinėjimo šaltinių, todėl teismui kilus abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ar pateiktų įrodymų, siekiant šias abejones pašalinti, teismas turėjo pareigą išklausyti ieškovę teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nesprendė, kad pagal ginčo aplinkybes tikslinga imtis priemonių nustatyti byloje reikšmingoms aplinkybėms ir yra būtinas išsamus aplinkybių tyrimas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, kadangi buvo būtinas išsamus aplinkybių tyrimas, o ne formalus įrodymų vertinimas, nes turimi duomenys nepakankami teisingam sprendimui priimti (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą už akių.

18. Kadangi ginčijamas sprendimas už akių priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, prieš tai nepašalinus byloje esančių įrodymų trūkumų, jų neišsamumo, o dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės negalima, nes po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovės apeliacinio skundo argumentai šios bylos stadijoje neturi teisinės reikmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus Mockevičius