Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį 23 000 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) įgulą sudarantys nariai: P. E., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. E., gim. (duomenys neskelbtini), B. A., gim. (duomenys neskelbtini), B. D., gim. (duomenys neskelbtini), Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. E., gim. (duomenys neskelbtini), P. O., gim. (duomenys neskelbtini), T. A., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie minėtų asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini), direktorius G. G., leidęs dirbti aukščiau nurodytiems įgulos nariams, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio l dalies 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama tik dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šioje imperatyvioje teisės normoje yra numatytos dvi sąlygos, kurioms esant byla gali būti išnagrinėta nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. kai jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, arba kai administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) atmeta tokį prašymą, neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis pripažinęs nesvarbiomis.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėdamas jam nedalyvaujant nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, taip nepagrįstai suvaržė jo teises ir tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimui.

Administracinėn atsakomybėn konkretus asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubiopro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-!56/2007, Nr. N575- 2791/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnyje taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie duomenys nustatomi, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Remiantis šios normos lingvistiniu vertinimu, galima teigti, jog kaip liudytojas gali būti šaukiamas asmuo, kažką žinantis apie teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu atriboti tai, kas gali būti įvardyta kaip „asmeniui žinomos faktinės aplinkybės“ ir tai, kas gali būti įvardyta kaip „asmens nuomonė“ norminių aktų taikymo klausimu.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-15-659/2016 surinktų duomenų bei skundžiamo nutarimo turinio analizė leidžia teigti, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą nesilaikė išvardytų teisės normų reikalavimų, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose ir priėmė įrodymais nepagrįstą, neteisėtą nutarimą. Tam esminės įtakos turėjo tai, kad pažeidžiant proceso teisės reikalavimus byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jis neturėjo galimybės pasisakyti dėl byloje surinktų įrodymų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio1 dalį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 1. 230–235). Apeliantas G. G. nurodo, jog jis išsamiai paaiškino jam žinomas su šia administracinio teisės pažeidimo byla susijusias aplinkybes (b. l. 90–91) ir pateikė visus reikiamus rašytinius įrodymus: 2014-07-17 paslaugų teikimo sutarties kopiją (b. l. 15–17), pranešimų dėl personalo atrankos kopijas (b. l. 69–70), 2014-03-31 produkcijos pardavimo sutarties kopiją (b. l. 71–75), buhalterinių dokumentų kopijas (b. l. 87–90). Visi jo pateikti rašytiniai įrodymai yra tinkami vertinant juos pagal įrodymų leidžiamumą, liečiamumą ir patikimumą. Pateiktų dokumentų kopijos yra tinkamai patvirtintos, užsienio kalba parašyti dokumentai yra tinkamai išversti į lietuvių kalbą. Dėl šių įrodymų atmetimo skundžiamame nutarime teismas nepasisakė. Apelianto nuomone, jo paaiškinimas ir pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą paneigti patį jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktą ir kartu jo kaltumą jo padaryme.

Liudytojas P. B. teismui duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2014 metų kovo pradžioje laivo (duomenys neskelbtini) jūrininkai pasiskundė jūrinėms profsąjungoms dėl nesumokėto atlyginimo. Dėl to buvo surinkta pirminė medžiaga ir pateikta Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 7– 11). Apelianto įsitikinimu, tik šie liudytojo parodymai gali būti vertinami kaip jam žinomos ir teisingam bylos išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Visas kitas ilgas šio liudytojo pasisakymas teismo posėdyje negali būti vertinamas kaip bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių atskleidimas. Tai tiesiog yra šio asmens nuomonė įvairiais, taip pat ir teisės taikymo klausimais. Be to, G. G. pažymi, kad P. B. nuomonė dėl laivo savininkų galimybės paslaugas gauti paslaugų sutarčių pagrindu (b. l. 80) yra nesuderinama su Klaipėdos apygardos teismo nuomone, išdėstyta 2015-05-27 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-352-255/2015, kurioje teigiama, kad: „<...>.nei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos, nei joks kitas norminis aktas nedraudžia laivo savininkams tam tikras paslaugas gauti paslaugų sutarčių pagrindu.“ (b. l. 64). Taigi šio liudytojo žinomos aplinkybės gal ir buvo pakankamos administracinio teisės pažeidimo teisenai pradėti, bet jokiu būdu nebuvo pakankamos konstatuoti jam, G. G., inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktą ir jo kaltę dėl jo padarymo.

Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą nutarimą teismas negalėjo remtis 2014-03-01 personalo teikimo susitarimu (b. l. 19–31). Šis „dokumentas“ negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes jis sudarytas 2014-03-01, t. y. gerokai ankščiau nei jam, G. G., inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas (2015 metų kovo mėnuo) ir Paslaugų teikimo sutarties (b. l. 15–17) pasirašymas. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo remtis Paslaugų teikimo sutartimi, kuri pagrindžia ir paaiškina šioje byloje minimų 23 Rusijos Federacijos piliečių buvimą ir veiklą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame laive (duomenys neskelbtini). Personalo teikimo susitarimas nagrinėjamoje situacijoje neatitinka įrodymų liečiamumo kriterijaus. Šis „dokumentas“ tiesiog nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Todėl nesuprantama, kodėl administracinio pažeidimo protokolą surašiusi institucija pateikė jį teismui 2015-05-07 (b. l. 1), tai yra jau po to, kai 2015-05-04 gavo Paslaugų teikimo sutarties kopiją. Pažymėtina ir tai, kad Personalo teikimo susitarimas neatitinka jokių rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Teismui pateikta kopija yra nepatvirtinta, neaišku, kas šį „dokumentą“ išvertė. Taip pat neaišku, kas ir kokiu būdu ir tikslu apskritai jį pateikė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Akivaizdu, priimdamas skundžiamą nutarimą teismas remtis šiuo „dokumentu“ tikrai negalėjo. Tačiau skundžiamame nutarime nurodoma: „Iš 2014-03-01 personalo teikimo susitarimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ Rusija, susitarė teikti Rusijos jūrininkus darbui laivuose, valdomuose UAB (duomenys neskelbtini), o pastaroji bendrovė suiteikia „(duomenys neskelbtini)“ teisę pasirašyti individualias jūrininkų darbo sutartis UAB (duomenys neskelbtini) vardu.“

Be to, skundžiamame nutarime nurodyta: „Pažymėtina ir tai, kad jau vien laivo įgulos suformavimas buvo atliktas pažeidžiant aptartą imperatyvią Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą – ja remiantis, Lietuvos laive negalėjo būti daugiau kaip 1/3 Rusijos piliečių.“ Taigi darytina išvada, kad teismas jo, G. G., atsakomybę, be kita ko, kildino ir iš Prekybinės laivybos įstatymo, kurio 11 straipsnio 2 dalis numato, kad laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyresnįjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Apelianto nuomone, teismas spręsdamas jo atsakomybės klausimą negalėjo remtis Prekybinės laivybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis įgulos sudėtį pagal pilietybės požymį. Įgulos formavimui taikomos taisyklės niekaip nesiejamos su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu. Tokia teismo pozicija yra nenuosekli ir prieštarauja minėtai to paties teismo nuomonei, kad nelegalaus darbo samprata yra apibrėžta DK 98 straipsnyje.

Be to, G. G. pažymi, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokios nuorodos į Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymą, nors jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis yra blanketinė. Iš jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2–4) matyti, kad jis yra kaltinamas tuo, kad leido dirbti 23 Rusijos piliečiams nesudarius darbo sutarties bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas. Tačiau, kokių konkrečių teisės aktų, nustatančių užsienio piliečių įsidarbinimo tvarką, reikalavimus jis pažeidė, protokole nėra nurodyta, nors institucijai, surašančiai administracinio teisės pažeidimo protokolus, pagal teismų praktiką (2008 m. vasario 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-219/2008) ir ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra privaloma, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybę nustato blanketinės ATPK normos, kaip yra šiuo atveju. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas svarbiausių procesinių dokumentų administracinių teisės pažeidimų byloje. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nelegalaus darbo akte (b. l. 5–6) nėra paties jam inkriminuoto administracinio pažeidimo fakto ir jo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio pažeidimo padarymo įrodymų. Patys šie dokumentai taip pat negali būti vertinami kaip neginčijami jam inkriminuoto administracinio pažeidimo fakto ir jo kaltės įrodymai. Jie yra tik protokolą surašiusios institucijos pareigūnų praktinės veiklos rezultatas, subjektyviai vertinant faktines aplinkybes.

Kiti teismo minimi įrodymai (įgulos sąrašas, VĮ „Registrų centro“ išrašas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos užklausos rezultatai, Lietuvos Respublikos laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimas) jokios teisinės reikšmės įrodinėjant jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktą ir jo kaltę jo padaryme neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo

G. G. apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, visų pirma, dėl to, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, nes jis pateikė teismui duomenis, patvirtinančius ligą, dėl kurios negalėjo atvykti į teismo posėdį, dėl to, apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes jis neturėjo galimybės pasisakyti byloje surinktų įrodymų vertinimu klausimu, negalėjo pasakyti baigiamosios kalbos.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo įgaliotas atstovas savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai: atvykti į bylos nagrinėjimą; negalint atvykti į bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių laiku apie tai informuoti teismą; akivaizdžiai nevilkinti administracinio proceso.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. ir jo atstovo advokato Mindaugo Skruibio prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl G. G. ligos atmetė ir nutarė nagrinėti bylą iš esmės jiems nedalyvaujant. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog G. G. paaiškinimus davė, turi byloje jo interesams atstovaujantį advokatą, todėl atsižvelgiant į tai, kad G. G. atstovas nenurodė priežasčių dėl ko negalėtų dalyvauti teismo posėdžiuose nesant jo atstovaujamojo, teismas, siekdamas kuo operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, nutarė pabaigti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant G. G. ir jo atstovui. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas nėra teisingas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo paskirti 7 teismo posėdžiai: 2015-06-03 (b. l. 41), 2015-08-10 (b. l. 89–92), 2015-10-05 (b. l. 96); 2015-11-04 (b. l. 106–107), 205-11-17 (b. l 111); 2016-01-11 (b. l. 112) šio teismo posėdžio data buvo pakeista į 2016-02-12 (b. l. 113, 116, 117) ir 2016-02-24 (b. l. 140–141). Visuose teismo posėdžiuose, išskyrus paskutiniuosius, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. dalyvavo, taip pat dalyvavo ir jo gynėjas advokatas M. Skruibis. Tiesa, pirmajame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. Skruibis nedalyvavo ir pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimo dėl jo ligos, tačiau šis teismo posėdis neįvyko ne tik dėl to, kad neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, bet ir todėl, kad pagal Institucijos prašymą nebuvo iškviesti liudytojai (b. l. 41). Visuose vėliau paskirtuose teismo posėdžiuose, išskyrus 2016-02-24, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G., tiek jo atstovas advokatas M. Skruibis dalyvavo, tačiau neatvyko į 2016-02-12 10.00 val. paskirtą teismo posėdį ir pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. ligos bei tai patvirtinančią medicininę pažymą (b. l. 118, 119, 120 – kopijos, b. l. 124, 125, 126 – originalai). Kaip matyti, teismas, atsižvelgdamas į gautus prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ligos, juos patenkino ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą – 2016-02-24 10.30 val. (b. l. 118). Tačiau ir į pastarąjį teismo posėdį G. G. bei jo atstovas neatvyko ir pateikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą bei paskirti kitą teismo posėdžio datą dėl G. G. ligos (b. l. 133, 134 – kopijos, b. l. 137, 138 – originalai), ir šį prašymą pagrindžiantį dokumentą – medicininę pažymą (b. l. b. l. 135 – kopija, b. l. 139 – originalas). Iš teismui pateiktų medicininių pažymų matyti, kad G. G. laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2016-02-11 ir nuo 2016-02-12 iki 2016-02-25 gydėsi Kauno klinikose ir šiuo laikotarpiu buvo nedarbingas (b. l. 126, 139). Nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismas, atsižvelgdamas į G. G. ir jo atstovo gautus prašymus atidėti 2016-02-12 10.00 val. paskirtą teismo posėdį kitai datai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ligos, šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo prašymus patenkino ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą – 2016 m. vasario 24 d. 10.30 val. (b. l. 118), taigi, kaip matyti, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G., tiek jo atstovo advokato M. Skruibio neatvykimą į 2016-02-12 10.00 val. paskirtą teismo posėdį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ligos teismas pripažino svarbia tiek G. G., tiek jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, tačiau, kaip matyti, vėliau teismas, nepaisydamas gautų duomenų, iš kurių matyti, kad iki naujai paskirtos teismo posėdžio datos G. G. vis dar serga ir yra nedarbingas (nedarbingumo laikotarpis nuo 2016-02-10 iki 2016-02-25 (b. l. 120, 126, 135, 139), nebuvo nuoseklus ir priėmė priešingą sprendimą bylą nagrinėti iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, nepaisant to, kad pagrindas nenagrinėti bylos neišnyko. Atsižvelgiant į tai bei nenustačius duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas akivaizdžiai būtų vilkinę administracinį procesą (kaip minėta, visuose teismo posėdžiuose, išskyrus paskutinį, G. G. ir jo atstovas dalyvavo (kaip minėta, advokatas M. Skruibis nedalyvavo ir pirmame teismo posėdyje dėl ligos), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą G. G. nedalyvaujant, o tai laikytina esminiu proceso pažeidimu, nes G. G. buvo atimta galimybė būti išklausytam, tuo pažeidžiant ir ATPK 248 straipsnio nuostatas laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Dėl teismo argumento, jog G. G. turi byloje atstovą, tačiau ir jis į teismo posėdį neatvyko bei nenurodė priežasčių dėl ko negalėtų dalyvauti teismo posėdžiuose nesant jo atstovaujamojo, pažymėtina, jog ATPK 275 straipsnyje, kuriame kalbama apie įgaliotą atstovą, nenumatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui. Ar nagrinėti bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui, teismas sprendžia įvertinęs visas aplinkybes, ar pastarasis savo teisėmis naudojasi sąžiningai. Duomenų, kad G. G. atstovas būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis ar būtų siekęs vilkinti procesą, šioje byloje nenustatyta. Kaip minėta, tiek G. G., tiek jo atstovo neatvykimą į 2016-02-12 teismo posėdį dėl G. G. ligos teismas pripažino svarbia ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, bet ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, todėl G. G. advokatas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, siekdamas užtikrinti G. G., dėl kurio ligos 2016-02-12 posėdis buvo perskirtas į 2016-02-24 posėdį, dalyvavimą procese.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl G. G. kaltės, taip pat nevertina G. G. atstovo apygarods teismui papildomai pateiktų duomenų.

Dėl padarytų esminių pažeidimų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir grąžinti G. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.