- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1391-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17466-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- T. G.
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
2022 m. gruodžio 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-925-435/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui T. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) prašė teismo atmesti atsakovo T. G. reikalavimus ieškovei dėl darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo sumos bei netesybų priteisimo, priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-105-17357/2020, kuriuo nusprendė atsakovo (darbo byloje – ieškovo) prašymą tenkinti iš dalies, išieškoti atsakovui iš ieškovės (darbo byloje – atsakovės) 1786,95 Eur (išmokėtina suma) dydžio nesumokėtą darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo sumą ir 866,65 Eur (priskaitytina suma) dydžio netesybas. Ieškovė su šiuo DGK sprendimu nesutinka.
3. 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo dirbti pas ieškovę pardavimų vadybininku. Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovui bus mokamas 560 Eur atlyginimas. 2021 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutartis nutraukta, su atsakovu pilnai atsiskaityta. DGK vadovavosi atsakovo pateiktais dokumentais, kurie neįrodo neįvykdyto finansinio reikalavimo, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (banko pavedimus, kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraščius), pagrindžiančius visišką atsiskaitymą su ieškovu. Atsakovas yra nesąžiningas, pirminiame skunde nurodė, kad su juo nėra atsiskaityta. Nagrinėjant skundą DGK, prašė atlyginti tik 39,05 Eur. Atsakovas tik po to, kai darbdavys pateikė dokumentus, iš esmės pakeitė savo reikalavimus, sumažino juos daugiau kaip 100 kartų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad nuo darbo sutarties sudarymo atsakovas dirbo laisvu grafiku, nenustatant konkrečios darbo vietos ir darbo laiko. Darbdavys dokumentų neteikė, todėl atsakovas, reikšdamas ieškinį, rėmėsi pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei joje pateiktais duomenimis.
6. 2021 m. liepos 27 d. atsakovas gavo pranešimą iš darbdavio apie atleidimą iš užimamų pareigų nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., atsakovui priklausančią išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką išmokant jo atleidimo dieną. Darbo sutartis nutraukta nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., tačiau atsakovui nebuvo sumokėtas 4875,35 Eur darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius, už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 1300 Eur išeitine išmoka. Darbdavys vėlavo sumokėti darbo užmokestį darbuotojui daugiau nei 8 mėnesius. Atsakovas vertino, kad jam priklauso 6 mėnesių 3900 Eur sumos netesybos (650 VDU x 6 (mėnesiai) =3900 Eur).
7. Ginčo DGK nagrinėjimo metu darbdavys pavedimais sumokėjo darbuotojui 3937,52 Eur, pavedimuose nurodydamas pavedimo paskirtį. Darbuotojas patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 jis gavo grynais pinigais 436,13 Eur. Iš viso atsakovui ieškovė išmokėjo kartu su atostoginiais ir nepanaudotų atostogų kompensacija už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 4373,65 Eur. Iki ieškinio pateikimo nėra sumokėta už 2020 m. spalio, gruodžio mėnesius ir už 2021 m. sausio, vasario mėnesius. Galutinis darbo užmokesčio įsiskolinimas sudaro yra 1786,95 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui T. G. 1 786,98 Eur (išmokėtina suma) neišmokėtą darbo užmokestį, 3 900 Eur (priskaitytina suma) netesybas ir 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės priteisė 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad darbo užmokesčio priskaitymų - išskaitymų suvestinėje už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 iki 31 d. nurodyta, jog atsakovo pagrindinis darbo užmokestis – 619,05 Eur, atostoginiai – 340,45 Eur, iš viso už liepą ieškovui apskaičiuota 959,50 Eur priskaitytina suma. Kadangi ši suma yra didesnė negu nurodyta Sodros duomenų bazėje, teismas ją vertino darbuotojo naudai ir sprendė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsakovui priskaitytina suma sudaro 9 219,64 Eur, išmokėtina – 6 160,63 Eur. Šių sumų ieškovė neginčijo.
10. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, pareiga įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimą tenka darbdaviui. Iš viso ieškovė kartu su atostoginiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. darbuotojui išmokėjo 4373,65 Eur. Likusios 1 786,98 Eur sumos išmokėjimą ieškovė įrodinėjo 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių bei 2021 m. vasario ir kovo mėnesių Mokėjimo žiniaraščiais, kuriuose yra atsakovo parašai prie jam priskaičiuotų kasmėnesinių atlyginimo sumų. Atsakovas nurodė, kad jam už 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesius bei už 2021 m. sausio ir vasario mėnesius ieškovas atlyginimo neišmokėjo.
11. Teismas vertino, kad patys darbo užmokesčio žiniaraščiai nepatvirtina sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išmokėjimo fakto, šios bylos atveju yra nepakankami įrodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių) 4 punktu. Ieškovė pateikė tik 4 mokėjimų žiniaraščius, tačiau kasos išlaidų orderių, išrašytų pagal šiuos žiniaraščius nepateikė. Teismas vertino, jog nėra aišku, iš kokių pinigų buvo mokami atlyginimai, neaiški pinigų išmokėjimo data ir pats faktas. Be to, asmens parašu nėra patvirtinta, kad darbuotojas pinigus gavo su nuoroda „gavau“, pasirašyta po žyma „gavėjo parašas“. Tai, teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad atlyginimo išmokėjimą darbdavys pagrindė tinkamai įformintais, įstatymų reikalavimus atitinkančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės direktorius negalėjo paaiškinti, kodėl neatliko bankinių pavedimų į atsakovo sąskaitą. Atsakovui neigiant visišką atsiskaitymą, ieškovei žinant atsakovo banko sąskaitą, į kurią ji vėliau pervedė didžiąją dalį įsiskolinimo, ieškovės vadovo aiškinimą apie šalių susitarimą dėl tokio atsiskaitymo, teismas vertino deklaratyviu ir niekuo nepagrįstu. Analogiškai teismas vertino ieškovės direktoriaus negalėjimą paaiškinti, iš kokių pinigų, nesant kasos išlaidų orderių, buvo išmokėti atlyginimai už ginčijamą laikotarpį. Teismas darė išvadą, kad 1 786,98 Eur suma grynaisiais pinigais pagal ieškovės pateiktus žiniaraščius atsakovui sumokėta nebuvo,.
12. Byloje nustatęs, kad ieškovė, atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo visiškai neatsiskaitė, nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, byloje nenustatyta darbuotojo kaltės, teismas taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 650 Eur (neatskaičius mokesčių). Nurodyta suma priskaitytina už 6 mėnesius, kadangi su atsakovu neatsiskaityta iki sprendimo priėmimo. Atsakovui iš ieškovės priteisė 3900 Eur (650 Eur x 6) netesybų (priskaitytina suma).
13. Teismas sprendė, kad iš esmės ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė jo turėtas 940 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) priimti naujus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo kasos knygą su priedais; 2) panaikinti 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį tenkinti pilnai, atsakovo T. G. reikalavimą priteisti jam nesumokėtą darbo užmokestį ir netesybas atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti apeliantei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių bei 2021 m. vasario ir kovo mėnesių mokėjimo žiniaraščiai, kuriuose yra atsakovo parašai prie jam priskaičiuotų kasmėnesinių atlyginimo sumų, nėra įstatymų reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai, yra nepagrįsta. Šie dokumentai neabejotinai įrodo, kad V. M. išmokėjo žiniaraščiuose nurodytas sumas jų gavėjams, o jie patvirtino šį faktą parašais. Visuose šiuose žiniaraščiuose grafoje „gavėjo parašas“ yra atsakovo ranka įrašytas parašas. Šios aplinkybės atsakovas nenuginčijo, teismas, nustatydamas reikšmingas aplinkybes nesuabejojo šio parašo tikrumu, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti.
14.2. Teismo nustatytos aplinkybės, kad be mokėjimo žiniaraščių nebuvo išrašyta kasos išlaidų orderių, nepaneigia pinigų išmokėjimo fakto, gali būti netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo pavyzdžiu. Mokėjimo žiniaraščiuose yra ir kitų darbuotojų parašai, bet nė vienas iš jų nesikreipė dėl neišmokėto atlyginimo. Atsakovas turėjo įrodyti, kad nepasirašė mokėjimo žiniaraščiuose, kad negavo juose minimų pinigų. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-705-587/2022. Minėtos bylos aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms. Minėtoje nutartyje yra remiamasi šiuo metu negaliojančiomis Taisyklėmis, jų 19 punkto pagrindu pinigų išmokėjimo faktą gali patvirtinti tiek kasos išlaidų orderis, tiek mokėjimo žiniaraštis.
14.4. Teismas suabejojo mokėjimų pagrįstumu ir dėl to, kad jis buvo atliktas grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu teismas rėmėsi prielaidomis. Teismo posėdžio metu apeliantės direktorius V. M., kuris ir išmokėjo pinigus darbuotojams pagal ginčijamus mokėjimo žiniaraščius, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį darbuotojams mokėjo tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais. Tai buvo daroma pagal susitarimą su darbuotojais.
14.5. Apeliantas teikia papildomus rašytinius įrodymus – 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo kasos knygą, kasos pajamų, kasos išlaidų orderius. Jie patvirtina, kad iš pradžių direktoriui V. M. pagal kasos išlaidų orderį iš kasos buvo išduodamas visų darbuotojų darbo užmokestis, o po to direktorius išmokėdavo jį darbuotojams pagal mokėjimo žiniaraščius. Darbo užmokestis už 2020 m. lapkritį dėl direktoriaus užimtumo visiems darbuotojams buvo išmokėtas pagal kasos išlaidų orderius. Mokėjimai atsakovui T. G. nesiskyrė nuo mokėjimų likusiems darbuotojams. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus. Nauji įrodymai gali turėti įtakos byloje, nes pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas.
14.6. Atsakovas iš pradžių pateikė DGK melagingus duomenis ir tik po to, kai apeliantė pateikė dokumentus, iš esmės sumažino reikalavimus. Aplinkybės dėl atsiskaitymo su juo jam turėjo būti žinomos. Dėl to abejonių kelia ir kiti atsakovo paaiškinimai, kad jis iš tikrųjų negavo pinigų, nurodytų jo pasirašytuose mokėjimo žiniaraščiuose.
14.7. Apeliantė tinkamai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis ir formaliais argumentais dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Atsakovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo nepagrįstas, todėl negali būti tenkinami ir prašymai priteisti jam netesybas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas T. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. pirmos instancijos teismas tinkamai sprendė, kad patys darbo užmokesčio žiniaraščiai nepatvirtina sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išmokėjimo fakto ir yra nepakankami įrodymai.
15.2. Pateikus apeliantei mokėjimo žiniaraščių žurnalą, akivaizdžiai matėsi parašų skirtumas jau byloje anksčiau pateiktų žiniaraščių kopijų vadovo ir buhalterio grafoje. Atsakovui buvo kilusi abejonė dėl jo parašo autentiškumo, bet siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, atsakovas atsisakė atlikti dokumentų parašų ekspertizę.
15.3. Savo įrodymų pagrįstumo apeliantė negrindė liudytojų parodymais. Nesuprantama, kodėl ginčo nagrinėjimo DGK laikotarpiu apeliantė papildomai atliko 3 311,48 Eur mokėjimą pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas už 2021 03 04, 05, 06, 08 mėn. komp. už nep. atostog. 2 mėn. išeitinė“, jei laikė, kad tinkamai atsiskaitė su atsakovu pagal neva mokėjimo žiniaraščius. Taip pat buvo atlikti pavedimai: 2021 m. rugpjūčio 13 d. pavedimas 360,15 Eur “atlyginimas už 2021 07 mėn.“ Apeliantė nepatvirtino pinigų išmokėjimo fakto, tačiau patvirtino netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.
Šalies argumentai
15.4. Apeliantė bando iškreipti pateiktus duomenis, nurodydamas, kad atsakovas T. G. DGK pareiškė nepagrįstai didelius reikalavimus apeliantei. Akcentuotina, kad atsakovas savo reikalavimus DGK sumažino, atsižvelgęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuorodas mokėjimo pavedimuose, už kuriuos mėnesius sumoka. Iki šiol nėra užmokėta už 2020 m. spalį, gruodį ir už 2021 m. sausį, vasarį. Tokiu būdu susidaro galutinio užmokesčio skola 1 786,95 Eur. Jeigu vertinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai dengia pirmiausia darbo užmokesčio skolą, tada lieka ta pati 1 786,95 Eur darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo skola (kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka). Skundas DGK pateiktas, ne tik dėl neatsiskaitymo su atsakovu, bet ir dėl nepateiktų dokumentų.
Atsiliepimas
15.5. Atsakovas nesutinka su apeliantės pateiktais naujais įrodymais – 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo kasos knyga, kasos pajamų, kasos išlaidų orderiais. Apeliantės DGK ir teisme buvo prašyta pateikti visus dokumentus, grindžiančius darbo užmokesčio sumokėjimą. Nebuvo kliūčių pateikti dokumentus. Apeliantės interesus atstovavo kvalifikuotas teisininkas. Apeliantė pripažįsta, kad galimai netinkamai vedė buhalteriją, todėl neatmestina, kad tik po pirmos instancijos teismo sprendimo galimai buvo parengti papildomi nauji dokumentai. Objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėjo pateikti dokumentų pirmos instancijos teisme, nenurodyta.
15.6. Jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad dokumentai yra prijungtini, atkreipia dėmesį, kad pateiktoje kasos knygoje už 2020 m. gruodį darbuotojams, tarp jų ir T. G., buvo išmokėtas darbo užmokestis pagal tinkamą buhalterinę apskaitą. Ginčo laikotarpiu buvo karantinas, apeliantė nebuvo užimta ar apsunkinta tinkamai atsiskaityti su darbuotojais, pildyti tinkamai buhalterinius dokumentus. Atsakovui dirbant nuotoliu, laisvu grafiku, esant karantinui, apeliantei nebuvo kliūčių mokėti darbo užmokestį pavedimais, siekiant išvengti kontaktų dėl galimos užsikrėtimo grėsmės, tačiau to padaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo kasos knygą, kasos pajamų, kasos išlaidų orderius. Nurodo, kad jie patvirtina, kad iš pradžių direktoriui V. M. pagal kasos išlaidų orderį iš kasos buvo išduodamas visų darbuotojų darbo užmokestis, o po to direktorius išmokėdavo jį darbuotojams pagal mokėjimo žiniaraščius.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymai nėra esminiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, be to ieškovė turėjo visas galimybes šiuos dokumentus pateikti DGK ir pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
20. Ginčas apeliacinėje byloje kilo dėl darbo užmokesčio už 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesius bei už 2021 m. sausio ir vasario mėnesius išmokėjimo atsakovui.
21. Iš byloje surinktų įrodymų, nustatyta, jog atsakovas nuo 2019 m. dirbo pas ieškovę pardavimų vadybininku darbo užmokestis – 560 Eur per mėnesį, darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti – 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui 560 Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos. Darbo sutarties priedu buvo pakeistas Darbo sutarties 1.3 punktas, nurodant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatomas darbo užmokestis 610 Eur per mėnesį, nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatomas darbo užmokestis 650 Eur per mėnesį. Darbo sutartis pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 28 d. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Darbo sutartis Nr. 15).
22. Sodros informacijos atitinka atsakovės pateiktose darbo užmokesčio priskaitymų - išskaitymų laikotarpio nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. suvestinėse ir pažymoje apie 2021 m. rugpjūtį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog bylose dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, pareiga įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimą tenka darbdaviui.
24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliko 3311,48 Eur mokėjimą pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas už 2021 03 04, 05, 06, 08 mėn. komp. už nep. atostog. 2 mėn. išeitinė“; mokėjimą 2021 m. rugpjūčio 13 d. pavedimu 360,15 Eur, nurodant “atlyginimas už 2021 07 mėn.“; mokėjimą 2021 m. liepos 28 d. pavedimu 265,89 Eur, nurodant „atostoginiai laikotarpio 2021.07.30-2021.08.13“. Viso pavedimais buvo atlikta 3937,52 Eur. Taip pat 2020 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 buvo išmokėta grynais pinigais 436,13 Eur atlyginimas už 2020 m. lapkričio mėnesį, atsakovas pripažino, kad šiuos pinigus gavo, ginčo dėl to nėra.
25. Likusios 1786,98 Eur sumos išmokėjimą ieškovas įrodinėjo 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesių bei 2021 m. sausio ir vasario mėnesių Mokėjimo žiniaraščiais, kuriuose yra atsakovo parašai grafoje „gavėjo parašas“. Atsakovas nurodė, kad jam už 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesius bei už 2021 m. sausio ir vasario mėnesius ieškovas atlyginimo neišmokėjo ir laikė, kad Mokėjimo žiniaraščiai neįrodo pinigų išmokėjimo fakto, neigė juose pasirašęs.
26. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad patys darbo užmokesčio žiniaraščiai nepatvirtina sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo fakto ir šios konkrečios bylos atveju yra nepakankami įrodymai.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia priešingai – daro išvadą, kad ant minėtų žiniaraščių grafoje „gavėjo parašas“ yra atsakovo parašai, jie nėra nuginčyti, todėl darytina išvada, kad parašų tikrumo ir šiuose žiniaraščiuose nurodytų piniginių lėšų gavimo atsakovas nenuginčijo, o ieškovė jų išmokėjimą įrodė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
28. Atmestinas atsakovo argumentas, jog pateikus apeliantei mokėjimo žiniaraščių žurnalą, akivaizdžiai matėsi parašų skirtumas jau byloje anksčiau pateiktų žiniaraščių kopijų, vadovo ir buhalterio grafoje ir kad siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, atsakovas atsisakė atlikti dokumentų parašų ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad parašo tikrumas yra preziumuojamas, kol jis nėra nuginčytas, o įrodymo, kad parašas yra ne atsakovo, byloje nepateikta. Ieškovei teigiant, kad parašai ant ginčo žiniaraščių yra atsakovo ir pinigai pagal juos išmokėti, o atsakovui neigiant parašų tikrumą, ši aplinkybė turi būti įrodyta, tačiau atsakovas to nepadarė (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovo argumentas, kad jam akivaizdžiai matėsi parašų skirtumas lyginant juos kituose dokumentuose, yra deklaratyvus, t. y. tik jo manymas, kuris byloje niekuo nepagrįstas.
29. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog nepakanka mokėjimo žiniaraštyje atsakovo parašo, įrodant pinigų gavimo faktą ir kaip prezumpcija vadovavosi Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-705-587/2022. Kolegija sprendžia, kad vadovautis šia teismine praktika pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi nurodytoje byloje buvo susiklostę kitokios aplinkybės, joje toks įrodymas buvo laikomas netinkamu todėl, kad darbuotojas buvo ne Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo ir nesuprato lietuvių kalbos, jis neneigė savo parašo tikrumo, bet nurodė, kad nesuprato po kuo pasirašo, nes jam buvo pateiktas pasirašyti pluoštas dokumentų nesuprantama kalba. Taigi kolegija sprendžia, kad šis precedentas, kuriuo vadovavosi pirmos instancijos teismas yra netinkamas.
30. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių) 4 punktą, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraštį. Taisyklių 5 punkte nustatoma, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Pagal Taisyklių 8.3. punktą, išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje įrašoma: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)“. Byloje pateiktuose ginčo laikotarpio mokėjimo žiniaraščius visi šie rekvizitai yra, išskyrus patikrinusio buhalterio, jo yra tik parašas. Išmokėjusio asmens yra ir vardas ir pavardė. Kolegija sprendžia, kad esant tokiam dokumento trūkumui, jis netampa negaliojančiu, juolab, kad aiškiai nurodytos pareigos – buhalteris ir yra jo parašas.
31. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas, kad ieškovei yra pateikta atsakovo banko sąskaita ir ieškovė galėjo pinigus pervesti į ją, tokio privalomumo niekuo nepagrindė, teigdama, kad tai yra vienas iš įrodymų, jog pinigai atsakovui neišmokėti. Kadangi teisės aktai nedraudė darbuotojams išmokėti grynuosius pinigus, apeliacinės instancijos teismas tokius pirmos instancijos teismo argumentus laiko nepagrįstais.
32. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime, priteisdamas darbo užmokestį neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177, 178), todėl padarė neteisingą išvadą, kad darbo užmokestis atsakovui nėra išmokėtas, šioje dalyje sprendimas naikintinas, ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl netesybų
33. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovą atleido iš darbo 2021 m. rugpjūčio 28 d., o pilnai atsiskaitė su darbuotoju 2021 m. rugpjūčio 31 d., tai matyti iš byloje pateiktų įrodymų – bankinių pavedimų, mokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių (CPK 177, 178 straipsniai). Taigi, vėlavimas atsiskaityti truko 3 dienas, už kurias ir turi būti priteistos netesybos. Byloje nustatyta, kad atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis 30,95 Eur (neatskaičius mokesčių), (darbdavio 2021 m. rugsėjo 9 d. pažyma). Nurodyta suma daugintina iš trijų uždelstų atsiskaityti dienų, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 92,85 Eur netesybų (priskaitytina suma) (DK 147 straipsnio 2 dalis).
35. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir netinkamai įvertino įrodymus, kadangi šalis (atsakovas), kuris atsikirtimais teigė, kad žiniaraščiuose yra ne jo parašas ir pinigų jis negavo turėjo tai įrodyti (CPK 178, 185 straipsniai), todėl sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas pripažįstant, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. G. darbo užmokestį ir galutinio atsiskaitymo sumas pilnai išmokėjo. Nustačius, kad atsiskaityti buvo vėluojama 3 dienas, netesybų priteisimo dalyje sprendimas keistinas, mažinant priteistinų netesybų sumą iki 92,85 Eur (priskaitytina suma) (DK 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškinį bei apeliacinį skundą tenkinus 98,37 procentais, atitinkamai paskirstytinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas tarp šalių (CPK 93, 98 straipsniai).
37. Ieškovė iš viso patyrė 1038,00 bylinėjimosi išlaidų (advokato išlaidos bei žyminis mokestis). Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo T. G. priteistina 98,37 procentai, t. y. 1021,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato išlaidos) pirmos instancijos teisme, todėl jam priteistina 1,63 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui T. G. priteistina iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,32 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
38. Sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei panaikintinas, kadangi proporcingai tenkintai ir atmestai ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimų daliai, proporcingai padalinus procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (8,96 Eur), jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 d. nustatytos sumos, jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti iš dalies, ieškinį dėl darbo užmokesčio sumokėjimo patenkinti, dėl netesybų dydžio bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. G. darbo užmokestį ir galutinio atsiskaitymo sumas pilnai išmokėjo.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. G. netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką 92,85 Eur (devyniasdešimt du eurus, 85 ct) priskaitytina suma.
Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo T. G. 1021,08 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą, 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui T. G. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,32 Eur. (penkiolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.