- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-565-638/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė Z
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys notarė Z. R., L. J., R. K., T. B., E. A. K., akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. D. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei D. K. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – notarė Z. R., L. J., R. K., T. B., E. A. K., akcinė bendrovė „Swedbank“.
2. Teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi byla sustabdyta iki byloje bus atlikta ekspertizė.
Šalies argumentai
3. Atsakovės atstovė 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti ieškovą nuo 2025 metų gruodžio mėnesio vykdyti įsipareigojimus: 1) pagal 2022 m. rugsėjo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5417395, sudarytą T. B. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir AB) „Artea lizingas“, sumokant iki einamojo mėnesio 25 d. ½ dalį įmokos, kas sudaro 175,60 Eur (paskutinės įmokos data 2028 m. rugpjūčio 25 d.); 2) pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5414197, sudarytą R. K. su UAB „Artea lizingas“, sumokant iki einamojo mėnesio 5 d. ½ dalį įmokos, kas sudaro 110,46 Eur (paskutinės įmokos data 2029 m. rugsėjo 5 d.), 3) pagal 2017 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 17-086067-GV, sudarytą D. K. (D.) ir A. D. ir atsakovės su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Swedbank“, sumokant iki einamojo mėnesio 27 d. ½ dalį įmokos, kas sudaro 104,69 Eur (paskutinės įmokos data 2027 m. lapkričio 27 d.) bei nedelsiant į bylą pateikti patvirtinančius įrodymus apie atliktus mokėjimus pagal su UAB „Artea lizingas“ sudarytas sutartis. Nurodė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau iki šiol mokėjimus pagal juos vykdo tik viena atsakovė, tuo tarpu ieškovas nors ir pripažįsta solidarią pareigą dėl šių įsipareigojimų, tačiau jos nevykdo. Ieškovas patikslintu ieškiniu pripažįsta, kad šios prievolės T. B., R. K. ir AB Swedbank yra solidarios. Atsakovė dėl vykstančio bylinėjimosi proceso patiria papildomas išlaidas, jos pajamos nors ir viršija MMA, tačiau nėra didelės (1 300-1 500 Eur, priklausomai nuo išdirbtų dienų skaičiaus), iš kurių ji beveik 800 Eur skiria kreditorinių įsipareigojimų vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad solidarios šalių prievolės turi būti vykdomos abiejų šalių. Atsakovės atstovės prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės savaime nesukelia naujų ir nepaneigia esamų šalių prievolių kreditorių atžvilgiu. Tik kreditorius turi teisę pasirinkti, kieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu reikšti reikalavimus, o skolininkai turi teisę reikšti tarpusavio reikalavimus dėl išmokėtų sumokėjimo išieškojimo iš kito skolininko. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovės atstovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir turėdama tokią pareigą, nenurodė specifinių ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių kyla būtinybė taikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemones, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad šalių prievolė yra solidari, todėl ji nedaloma. Tačiau atsakovė ir neprašė pakeisti prievolės pobūdį, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nevykdo pareigos kreditoriams, prašė nustatyti jam pareigą skolininkų vidaus santykiuose mokėti ½ dalį numatytų įsipareigojimų sumos. Ieškovas savo reikalavimuose prašydamas padalinti turtą, laikosi CK 3.117 straipsnyje nustatyto sutuoktinių lygių dalių principo, todėl atsakovės prašymas įpareigoti jį vykdyti ½ dalį su turtu susijusių įsipareigojimų yra neatsiejama šio reikalavimo dalis, kuri ieškovui elgiantis nesąžiningai, turi būti išspęsta taikant laikinąsias apsaugos priemones.
6.2. Tiek dėl vasarą patirtos traumos, dėl ko atsakovė tris mėnesius buvo nedarbinga dėl ko gavo ženkliai mažiau pajamų, tiek dėl vykstančio bylinėjimosi proceso atsakovė šiuo metu patiria papildomas išlaidas dėl bylinėjimosi, ji nebepajėgia vykdyti visų šalių prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės pajamos nors ir viršija MMA, tačiau nėra didelės (1 300-1 500 Eur, priklausomai nuo išdirbtų dienų skaičiaus), iš kurių ji beveik 800 Eur skiria kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, dėl ko pragyvenimui jai lieka 500-700 Eur per mėnesį.
6.3. Nėra ginčo, kad atsakovė, kaip solidarią pareigą įvykdžiusi bendraskolė, turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą ieškovui CK 6.9 straipsnio pagrindu, kas ir bus padaryta pateikiant priešieškinį, tačiau šiuo metu atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, iškilo grėsmė kreditorių interesų pažeidimui, dėl ko keliamas klausimas dėl ieškovo, kaip bendraskolio, priverstinio įpareigojimo vykdyti solidarią pareigą bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo priėmimo. Tai, kad atsakovė, viena mokėdama šalių santuokos metu prisiimtus įsipareigojimus, susiduria su finansiniais sunkumais, rodo ir jos pateiktų įmokų kvitai – neretai atsakovė įmokas sumoka praleidus sutartimi nustatytus įmokų sumokėjimo terminus.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Pagrindiniai argumentai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sumažėjusios atsakovės pajamos (tiksliau pajamos sumažėjo 3 vasaros mėnesius) ir kreditorių interesų gynimas, - tačiau šios priežastys nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių kyla būtinybė taikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemones, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose bei visiškai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką ir išspręsti klausimus dėl turto padalijimo, kuomet nekilnojamas turtas atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o už jai atitenkančią didesnę turto dalį ieškovui būtų mokama kompensacija, atsakovė tokiam turto padalinimui neprieštarauja, ginčas yra tik dėl nekilnojamojo turto vertės.
7.3. Nėra pagrindo teigti, kad išsprendus ginčą iš esmės, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl sutiktina su Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria santuokos nutraukimo byloje atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą mokėti kredito įmokas.
10. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
12. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti ieškovą vykdyti įsipareigojimu, t. y. mokėti po ½ dalį įmokos pagal vartojimo kredito (taip pat kredito) sutartis. Nurodė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau iki šiol mokėjimus pagal juos vykdo tik viena atsakovė, tuo tarpu ieškovas, nors ir pripažįsta solidarią pareigą dėl šių įsipareigojimų, tačiau jos nevykdo.
13. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2025 m. spalio 6 d. patikslintu ieškiniu pripažįsta, kad prievolės T. B., R. K. ir AB “Swedbank“ yra solidarios ir prašo po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo Swedbank, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-086067-GV, nemodifikuoti, po santuokos nutraukimo paliekant prievolę šalims solidaria, įmokų mokėjimą priteisiant solidariai abiem šalims, po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2022 m. liepos 7 d. paprastąjį vekselį R. K. laikyti solidariu šalių įsipareigojimu, likusių įmokų mokėjimą priteisiant solidariai iš abiejų šalių, po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2022 m. rugsėjo 5 d. paprastąjį vekselį kreditoriui T. B. laikyti solidariu šalių įsipareigojimu, likusių įmokų mokėjimą priteisiant solidariai iš abiejų šalių.
15. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad dėl patirtos traumos atsakovė tris mėnesius buvo nedarbinga dėl ko gavo ženkliai mažiau pajamų, tiek dėl vykstančio bylinėjimosi proceso atsakovė šiuo metu patiria papildomas išlaidas, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis dėl kurių kyla būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikti jokie įrodymai.
16. Nagrinėjamu atveju šalys yra solidarūs skolininkai ir mokėjimus gali atlikti bet kuris bendraskolis. Santuokos nutraukimo byla dar nėra baigta, neišspręstas nei turto padalinimo, nei prievolių vykdymo klausimas po santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo šiuo metu taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog tai, kokios gali būti taikomos civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės, numatyta CPK 145 straipsnyje bei 3.65 straipsnyje. Tačiau tokia priemonė, kaip įpareigojimas vienos šalies vykdyti prievolę kreditoriui, kuri yra solidari abiejų šalių prievolė, nėra numatyta, todėl ji negali būti taikoma.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus, atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl įpareigojimo ieškovui mokėti ½ dalį kreditinių įsipareigojimų bankui laiko nepagrįstais, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, šalių atsakomybė yra solidari ir nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo byloje taikytino turto padalinimo būdo, nesant kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę, šalių prievolė liktų solidari. Pabrėžtina, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju byloje nekeliamas klausimas dėl solidarios prievolės modifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad neįpareigojus ieškovo mokėti dalį kredito įmokų, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo byloje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
19. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas priimant šį procesinį sprendimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.