Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-180-986/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-13
Bylos Nr.
1-180-986/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25515-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
M. J.
Nukentėjusysis
V. J., V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-180-986/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25515-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 13 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiesiems V. J. ir V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus (2010-03-29 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu): 1) 2010-07-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto bausme; 2) 2013-11-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str.2 d. 60 parų arešto bausme; 3) 2015-04-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės metu įpareigojant pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2017-05-25, 01 val. 45 min. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, griebė virtuvinį peilį, kurį laikydamas rankoje ir šaukdamas, kad „tau bus blogai“ grasino V. Š. nužudyti, dėl ko nukentėjusysis labai išsigando, ir kartu su namuose taip pat buvusia įbauginta motina V. J. pabėgo iš namų, kadangi turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. J. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad dienos metu jis dirbo, po to nusipirkęs alaus gėrė Nakties metu, gegužės 25 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus supyko su V. J. ir V. Š.. Jis norėjo dar išgerti, prašė mamos pinigų, tačiau ji jam jų nedavė. Nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį, kad pagąsdinti. Būdamas virtuvėje, laikydamas peilį pasakė, kad jeigu neduos pinigų, tai padurs mamą su dėde. Prie Š. jis nebuvo priėjęs, tik pagąsdino ir viskas, o jie pabėgo į lauką. Nukentėjusieji turėjo pagrindą išsigąsti, jis jų atsiprašė. Jautėsi stipriai apsvaigęs, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Gydėsi pas nuo alkoholizmo, tačiau tai nepadėjo, vėl po 3 mėnesių pradėjo gerti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: Išrašas iš Bendrojo pagalbos centro, ROIK 01170000279198 (b. l. 18), iš kurio matyti, kad 2017-05-25, 01 val. 59 min. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) J. pranešė apie tai, kad namuose neblaivus ir agresyvus sūnus puola mušti, turi su savimi peilį; Liudytojo apklausto, vėliau nukentėjusiuoju pripažinto V. Š. apklausos protokolas (b. l. 32- 33, 36), iš kurio matyti, kad jis su seserimi V. J. ir jos sūnumi M. J., name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena apie 20 metų. Pas juos namuose dažnai vartojamas alkoholis, o jo vartojimo metu jis dažnai susipyksta su sūnėnu. 2017 m. gegužės 24 d., jis kartu su M. J. pas kaimynus vartojo alkoholį. Grįžus į namus apie 1 val. 30 min. nakties jis girdėjo, kaip M. pažadinęs motiną V. J., prašė pinigų alkoholiui. Jis pasakė M., kad pinigų neprašytų, M. ant jo supyko ir jie apsižodžiavo. Jam nuėjus kambarį ir atsigulus į lovą pamatė, kaip M. J. nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį ir laikydamas rankoje įbėgo į motinos kambarį. Jis išsigandęs pašoko ir nubėgo į virtuvę, nes suprato, kad M. nori ateiti pas jį, nes tam reikia pereiti motinos kambarį. Jam stovint virtuvėje pasakė, kad jei dar kalbės, bus blogai. M. J. buvo labai agresyvus ir jo išsakyti žodžiai buvo realūs, todėl jis išsigandęs išbėgo į kiemą, o jam iš paskos ir V. J., kuri taip pat buvo išsigandusi. Jis bijojo dėl savo ir sesers gyvybės, nes M. J. ne pirmą kartą griebiasi peilio, be to jis peiliu buvo sužalojęs save. M. J. dažnai būna apsvaigęs, tuomet jis šaukia ant motinos ir ant jo, puola jį mušti; Liudytoja apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos V. J. apklausos protokolas (b. l. 48- 49, 52), iš kurio matyti, kad ji su sūnumi M. J. ir jos broliu V. Š. gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) apie 20 metų. 2017-05-24 vakare, jos brolis V. Š. su sūnumi M. namuose vartojo alkoholį, po to nuėjo gerti pas kaimynus. Apie 1 val. 30 min., ją pažadino sūnus M., kuris buvo girtas ir prašė duoti pinigų alkoholiui. V. sužinojęs, kad M. prašė pinigų, pradėjo priekaištauti, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. V. Š. nuėjus atsigulti, vyrai toliau svaidėsi žodžiais. Tada pamatė, kad sūnus M. nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir įėjęs į kambarį, kuriame ji gulėjo, rankoje laikydamas peilį atsukęs į V. Š., pasakė „užsičiaupti“ ar „bus blogai“. Po šių žodžių V. išsigandęs išbėgo į kiemą. Ji išbėgo iš paskos, nes taip pat buvo išsigandusi tokio M. elgesio. Kai M. būna išgėręs, jis būna stipriai įpykęs, neprognozuojamas, todėl gali realiai panaudoti peilį, negali žinoti dėl jo tolimesnių veiksmų; Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 54), iš kurio matyti, kad V. J. policijos pareigūnams pateikė peilį, kuriuo M. J. grąsino jos broliui V. Š. (b. l. 54- 58), šis peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui (b. l. 59- 62), ir perduotas saugojimui į Kėdainių rajono PK (b. l. 63, 64); Neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 90) , iš kurio matyti, kad 2017-05-25, 02 val. 52 min. patikrinus M. J. girtumą iškvėptame ore buvo nustatyta 4,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis pripažino, jog dienos metu namie girtavo su savo dėde V. Š., o alkoholiui pasibaigus išėjo iš namų ir alkoholį vartojo pas kaimyną Kaltinamasis alkoholį vartojo i apsvaigo savo valia. Grįžęs į nanus jis prašė iš mamos pinigų, dėl ko su V. Š. kilo konfliktas, kuriuo metu su juo apsižodžiavo. Kaltinamasis patvirtino, kad dėl to labai susierzino ir pasiėmęs peilį pasakė, kad papjaus, t. y. pagrasino V. Š.. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad M. J. būdamas neblaivus yra neprognozuojamas ir elgdamasi agresyviai, o jo grąsinimu realumu panaudoti peilį nukentėję neturėjo pagrindo abejoti. Tokias išvada teismas daro atsižvelgęs į aplinkybes, kurioms esant V. Š. buvo išsakyti grasinimai (jis nepritarė M. J. pinigų iš motinos gavimui), į kaltinamojo būdą, tai kad kaltinamais anksčiau teistas už smurto prieš V. Š. vartojimą (jis nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė į nugarą savo dėdei V. Š., kuriam dėl paviršutinės durtinės- pjautinės krūtinės ląstos žaizdos nugaros dešinėje pusėje, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata), tai kad M. J. būnant apsvaigus, jis su V. Š. pastoviai pykstasi, į kaltinamojo ankstesnius baustumus- jis eilę kartų baustas už pažeidimus, nukreiptus prieš viešąją tvarką, taip pat nustatytą valdymo tvarką. Šios teismo nustatyto aplinkybės pakankamos konstatuoti, kad nukentėjusysis V. Š. turėjo pagrįstą pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius, ką patvirtina staigus jo ir jo sesers (kaltinamojo motinos) pasišalinimas iš įvykio vietos. Todėl teismas, byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu daro kategorišką išvadą, kad M. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti). Iš kaltinimo šalintina jame nurodyta aplinkybė- kad jis grąsino savo šeimos nariui, t. y. V. Š., nes pastarasis nepatenka į BK 248 str. 2 d. nurodytų nusikaltimą padariusių asmens šeimos narių sąrašą.

Bausmės skyrimas.

M. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, taip tai, kad nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikalstamo pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika sveikatos ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus baigtas nusikaltimas) į nusikalstamos veikos padarymo motyvus (grasinta susierzinus prieštaravimo tolimesniam girtavimui), į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikos baigtumo stadiją (baigtas nusikaltimas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į M. J. asmenybę. Jis praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą už vagystę, o 2013 m., kaip jau minėta už smurto artimoje aplinkoje pavartojimą prie V. Š.- jam nežymiai sutrikdyta sveikata peiliu. M. J. pastoviai baudžiamas administracine tvarka (nuo 2010 m. baustas 18 kartų už pažeidimus, nukreiptus prieš viešąją tvarką, taip pat nustatytą valdymo tvarką, b. l. 122- 134, 117- 121). M. J. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad verčiasi atsitiktiniais darbais. Jis yra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, lengvas protinis atsilikimas (b. l. 135).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nukentėję kaltinamajam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, jam atleidžia. Nukentėjęs V. Š. su kaltinamuoju pats girtavo ir nors ši aplinkybė tiesiogiai nesietina su nusikaltimo priežastimi, tačiau galimai įtakojo pasekmių atsiradimą. Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji yra nulemta susiformavusių neigiamų kaltinamojo dorovinių ir vertybinių nuostatų, ir teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje surinktus duomenis, tik atsitiktinumo dėka baigėsi be sunkesnių pasekmių, nes šiuo adresu laikotarpiu nuo 2015 m. policijos duomenų bazėje fiksuoti ne viena dešimtis pranešimų, pvz., „girdėti grumtynių garsai“, „pranešėjas agresyvus, konfliktuoja su dėde, mušasi“, „pranešėjas išvarė mamą iš namų, nes nedavė pinigų“, „sūnus mušasi su mama“, „sūnus namie neblaivus elgiasi agresyviai, sudaužė televizorių, rėkia, konfliktuoja“. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę matyti, kad kaltinamasis jokių išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs ne pasitaisyti, o nusikalsti. Todėl siekiant M. J. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą, jam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė- laisvės atėmimas ir ją individualizavus skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikyti BK 75 str. nėra pagrindo, nes anksčiau paminėti bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskyrus švelnesnes bausmes, bausmės tikslai kaltinamajam nebūtų pasiekti, nes jam praeityje skirtos švelnesnės bausmės- nei areštai, nei laisvės apribojimas, jokios įtakos nepadarė- nuteistasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis tris mėnesius priverstinai gydėsi nuo alkoholizmo (nors buvo skirtas 1 metų ir 2 mėnesių bausmė), tačiau tai jam nepadėjo. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, M. J. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotų veikų, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-05-25 iki 2017-06-13 (b. l. 111- 112).

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

M. J. pinigines lėšas, rastas asmens kratos metu – 5,00 Eur (penkis eurus 00 ct), saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (b. l. 87), grąžinti M. J.

Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 301- 308 str., 313 str. 3 d., 432 str.,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-06-13.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-05-25 iki 2017-06-13.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę– suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. J. pinigines lėšas, rastas asmens kratos metu – 5,00 Eur (penkis eurus 00 ct), kurios saugomos Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, grąžinti M. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį, kuris saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, gražinti nukentėjusiajai V. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas