- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- AN2-29-366/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00151-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 24 d. nutarimu (ROIK 22180278107) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal D. A. skundą dėl ANK 518 straipsnio, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja D. A. 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtą Institucijos nutarimą, motyvuodama tuo, jog šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, neatlikti būtini proceso veiksmai: neapklausti buvę ir esami sklypo savininkai, kaimynai, kurių žemės ribojasi, neatliktos akistatos. Be to policijos pareigūnai nesiaiškino ar J. Z. ir V. R. veiksmai, nurodyti jų paaiškinimuose, yra teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai skundžiama 2023 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 24 d. nutarimą (ROIK 22180278107), kuriuo buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą nutarė grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui tirti D. A. pareiškimą iš naujo. Tokį sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad Institucijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimas surašytas nesivadovaujant ANK 618 straipsnyje nutarimui administracinio nusižengimo byloje keliamais reikalavimais, nebuvo motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, neanalizavo ar N. R. gali būti administracinio nusižengimo subjektas ir kas gali būti tikrasis subjektas t. y. šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai. Teismas taip pat konstatavo, jog J. Z. šioje situacijoje nepadarė jokio administracinio nusižengimo ir neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Pareiškėja D. A. dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutarties pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti administracinio nusižengimo byloje nutarties dalį: „... J. Z. šioje situacijoje nepadarė jokio administracinio nusižengimo ir neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn...“ ir bylą grąžinti Institucijai iš naujo tirti dėl J. Z. padaryto nusikaltimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį arba ANK 518, 115 straipsnius, nes tik atlikus visus procesinius veiksmus, bus galima padaryti išvadą, kokią baudžiamą ar administracinę veiką padarė J. Z.. Taip pat pareiškėja prašo perduoti teisėsaugos institucijoms ištirti ar D. B., S. Š. ir Ž. B. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, taip pat ištirti ar S. Š., Ž. B., D. G., R. U., I. K. ir R. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodoma, kad J. Z. kvietė matininkus ne tam, kad įgyvendintų savo teises, o kad pažeistų jos (D. A.) teises, nes jai nedalyvaujant, matuota viena visa sklypo riba, ko pasėkoje nusavinta jai priklausanti žemė. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančias koordinates tikslesnėmis priemonėmis permatuota viena riba pakeitė dar dvi ribas, o rytinė riba išliko pagal 1996 m. planą, dėl ko sumažėjo sklypo plotas, o J. Z. – padidėjo. Tikrosios žemės valdos J. Z. yra žinomos. Jos visa vienos žemės sklypo riba niekada nebuvo matuota, nors civilinėje byloje Nr. e2-10694-902/2022 teismas rekomendavo jai atlikti naujus kadastrinius matavimus, atidėdamas bylos nagrinėjimą, tačiau to ji neatliko. Ji niekada nenorėjo nustatyti tikrųjų žemės valdos ribų ir neteisėtai keičia žemės valdas tik tas, kurios jai naudingos, tačiau jos sklypo šiaurinė riba, kuri galimai sumažintų jos sklypo plotą, niekada nebuvo matuojama.
4.2. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad N. R. nei pareigūnams, nei teismui nepateikė sudarytos sutarties su kliente, tačiau teigia, kad buvo sumokėti pinigai už suteiktas paslaugas, t. y. J. Z. sumokėjo N. R. už tai, kad nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, neatliekant kadastrinių matavimų, būtų jos naudai pakeista žemės valdos sklypo riba, matuojant tik vieną jos (D. A.) visą žemės sklypo ribą, o ne J. Z.. Taigi, J. Z., žinodama sklypo ribas, savo tyčiniais veiksmais nurodė matininko asistentui N. R. už atlygį, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, išmatuoti ne savo, o jos (D. A.) žemės sklypo visą vieną ribą ir ją pakeisti
4.3. Skunde dėstomi argumentai dėl G. B., S. Š., Ž. B. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes G. B. neteisingai liudijo, o S. Š. ir Ž. B., būdami ekspertais, ne tik melagingai liudijo teisme, bet ir suklastojo raštą, už ką numatyta atsakomybė BK 300 straipsnio 1 dalyje. G. B., S. Š. ir Ž. B., siekdami padėti išvengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės matininko padėjėjui N. R. ir J. Z., siekdami nuslėpti žemės ribos ir žemės sklypo ploto pasikeitimus (akte nurodė, kad pastato – garažo kampas yra posūkio taškas plane, o duodami parodymus teisme, tie patys asmenys parodė, kad posūkio taškas yra ne pastato – garažo kampas, o greta garažo kampo. Tame pačiame rašte nurodė „... tik 6 cm trumpesnis, nei nurodyta planuose“ ir „...ribos yra nepakeistos...“ ir t.t. ), teismui davė melagingus parodymus apklausiami kaip liudytojai. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. S. Š. ir Ž. B. suklastojo 2022 m. spalio 10 d. aktą, reg. Nr. FD-3648-(14.23.141) ir 2022 m. spalio 12d. pažymą Nr. 23SD-7524(14.23.104), o D. G., R. U., I. K. suklastojo pažymą Nr.23SD-166-(14.23.137E), tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Toliau skunde dėstomi įrodymai, pagrindžiantys minėtų asmenų padarytas neteisėtas veikas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovė Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja D. Š. prašo palikti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-26-749/2023 nepakeistą.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Z. prašo apeliantės D. A. skundą atmesti, palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį. Nurodo, kad sklypas adresu (duomenys neskelbtini)buvo matuotas ne kartą ir suderintas su visais kaimynais, tame tarpe ir su J. G., kuris buvo (duomenys neskelbtini)savininku (D. A. tėtis), vėliau jam mirus, savininkė tapo jo žmona V. G. (D. A. mama). Nei J. G., nei V. G. jokių pretenzijų nekilo dėl sklypo dydžio, ribos, koordinačių, tvoros, o su D. A. kilo nesusipratimai dėl tvoros, ginčas peraugo dėl sklypo ribų, dydžio, žolės ir kitų problemų. Atsiliepime dėstomi išsamūs argumentai į D. A. teiginius dėl neteisėto jos žemės užgrobimo ir ribos tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pažymėjimo aplinkybes.
II. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas atmetamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliantė neginčija teismo sprendimo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriuo buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui tirti D. A. pareiškimą iš naujo. Tačiau apeliantė nesutinka su teismo išvada motyvuojamojoje nutarties dalyje, kuria teismas konstatavo, kad J. Z. nepadarė administracinio nusižengimo ir neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn. D. A. yra įsitikinusi, kad J. Z. kvietė matininką ne tam, kad įgyvendintų savo teises, o kad pažeistų jos (D. A.) teises, nes jai nedalyvaujant, matuota viena visa sklypo riba, ko pasėkoje nusavinta jai priklausanti žemė. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl G. B. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, S. Š., Ž. B. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, D. G., R. U., I. K. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys minėtų asmenų padarytas neteisėtas veikas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu bei išklausęs Panevėžio apylinkės teismo posėdžio garso įrašą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamų įrodymų, kad J. Z. veiksmai turi ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius.
11. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
12. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.
13. Aukštesnysis teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių manyti, jog J. Z. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tyrimas pagal D. A. pranešimą, kad savo žemės ribose rado naujus riboženklius, su kuriais nebuvo supažindinta, su riboženklių žymėjimu nesutinka, nes jis neatitinka senesnių sklypo matavimo ribų, taip pat nurodė, kad kaimynė J. Z. nupurškė jos sklype žolę pagal kraštą, teigdama, kad čia jos žemė. Tačiau pareiškėjos parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai nedavė pagrindo vertinti J. Z. veiksmų neteisėtais. Viso proceso metu J. Z. teigė, kad ginčas dėl sklypo ribos kilo po to, kai G. A. savavališkai nuvertė jai priklausančią tvorą, kuri, pasak jos, buvo pastatyta 1982 metais ant sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos, tvoros statymo vietą suderinus su tuo metu buvusiu savininku J. G.. Nurodė, kad ši sklypus skirianti riba atitinka AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1996-02-22 parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane (siekdama atstatyti savo teises, J. Z. pateikė ieškinį Panevėžio apylinkės teismui, atsakovu jame nurodytas G. A. (civilinė byla Nr. e2-10694-902/2022)). Kadangi dėl sklypų ribos nesutaria su kaimynais, 2022 m. birželio 22 d. ji išsikvietė UAB „Aukštaitijos matininkas“ matininką, kad pažymėtų sklypo ribas. N. R. paaiškino, kad 2022 m. birželio mėnesį buvo nuvykęs parodyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)ribos pagal Registrų cento kadastro žemėlapį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. Z. tik užsakė atitinkamas matininko paslaugas, siekdama, jog būtų nustatytos tikrosios žemės valdos ribos. Pažymėtina ir tai, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju J. Z., įgyvendindama savo teisę, nepažeidė jokio teisės akto, o už tai, kad N. R., žymėdamas dviejų sklypų ribą, galimai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, J. Z. negali būti laikoma atsakinga. Ji pati jokių riboženklių pastatymo ar perkėlimo veiksmų neatliko. Aptartais duomenimis daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. Z. šioje situacijoje nepadarė jokio administracinio nusižengimo ir neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, todėl skundo prašymas paneigti šią nutarties dalį ir bylą grąžinti Institucijai iš naujo tirti dėl J. Z. padaryto nusikaltimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį arba ANK 518 ir 115 straipsnius negali būti tenkinamas.
14. Skundo prašymas perduoti teisėsaugos institucijoms ištirti ar D. B., S. Š. ir Ž. B. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, taip pat ištirti ar S. Š., Ž. B., D. G., R. U., I. K. ir R. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties taip pat negali būti tenkinamas, nes tokių duomenų byloje nėra. Turėdama duomenų, kad minėti asmenys galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pareiškėja gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, vadovaujantis ANK 592 straipsniu, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
15. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjos D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.