- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 1-341-311/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00579-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1985-11-11, teistumas išnykęs.
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. V. 2013-06-18 apie 08 val. iš V. K. priklausančio metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, atvirai- matant pašaliniams asmenims, išnešė nukentėjusiajam V. K. priklausančius daiktus: 6 vnt. skardos lakštų bendros 14,48 € (50 litų) vertės, 12 lengvojo automobilio padangų su metaliniais ratlankiais bendros 139,01 € (480 litų) vertės, lengvojo automobilio „Žiguliai“ galinį tiltą, du pusašius bendros 57,92 € (200 litų) vertės, automobilio Audi 100 dešinį, priekinį sparną, vairalazdę, variklį bendros 86,88 € (300 litų) vertės, kietojo kuro katilą 724,05 € (2500 litų) vertės, kuriuos sudėjo prie automobilio „Ford Transit“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ketindamas juos ir pati 1158,48 € (4000 Lt) vertės metalinį garažą pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į įvykio vietą atvykęs nukentėjusysis V. K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.
Kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kažkada jis iškabino skelbimus, kad superka garažus. Jam paskambino R. A. ir pasakė, kad parduoda garažą. Susitiko su juo kitą dieną. R. A. sakė, kad rusai paliko tuos garažus, juose renkasi bomžai. Sutarė kainą. Kadangi pats E.v. pjaustyti nemoka, tai paprašė V. K. ir R. A., kad šie jam padėtų. Pirmą dieną pjaustė, laužė garažą. Jis pasakė vyrams, kad jie dirbtų, o pats išvyko į metalo laužo supirktuvę. Grįžęs pasakė, kad iki 17 val. Baigtų darbus. Prieš darbo galą atėjo R. A. ir paklausė, ar jis nori 5, 6 garažų. E.v. pasakė, kad šiandien apie tai nekalbės. Po to vakare paskambino, pasakė, kad rytoj 7.30 val. susitiktų prie garažų. Matėsi, kad tie garažai visiškai supuvę. Atvažiavo ryte. Pasakė R. A., kad parašytų lapelį, jog jam parduoda tą garažą, tokį lapelį rašė ir dėl pirmojo garažo. V. K. pasakė, kad tame garaže yra daug šiukšlių, kurios gali užsidegti. Jis viduryje garažo gulintį variklį pasuko, kad būtų galima praeiti, išnešė šiukšles. Po kiek laiko atėjo garažo savininkas ir paklausė, ką jie daro. E.v. atsakė, kad pirko garažą ir jį pjaustys. Pakvietė R. A.. Pastarasis pradėjo aiškintis su savininku. Po to į pokalbį įsiterpė ir E. V.. Nukentėjęs pasiūlė pirkti iš jo garažą už 2000 Lt. E.v. atsakė, kad per brangu. Po kiek laiko atvyko policija. Jo draugus išvežė į policiją. Buvo išėmęs dujų balioną. Skardos buvo jo - jas pirko „Senukuose“ . Draugus ir R. A. policija nuvežė į nuovadą. R. A. pasiūlė pirkti 5 ir 6 garažus. 5 – tame garaže buvo malkos išlindusios, 6- o vartai buvo pradaryti, bet jis į jį nelindo. Jam R. A. sakė, kad jų pirmininkas sakė, kad tie garažai yra niekieno, kad rusai juos paliko. Sakė, kad savivaldybėje sakė, jog dar paslaugą padarytų, jei nukeltų tuos garažus, nes ten bombžai renkasi. R. A. sakė, kad jis buvo nuėjęs pas pirmininką, kuris davė leidimą pasiimti garažus. R. A. parašė leidimą, kad parduoda 7-ą garažą. Jis nuėjo namo rašyti raštą, kad parduoda 6-ą garažą. R. A. įtikinėjo, kad čia yra jų garažai. Garažų dokumentų jis nematė. Garažus norėjo priduoti į metalo laužo supirktuvę. Norėjo pigiai nupirkti ir brangiau parduoti. Raštelyje buvo parašyta, kad aš, R. A., parduodu V. 7-ą garažą. Namuose turi tą raštelį. R. A. ėjo jam rašyti raštelio dėl 6-garažo. Jie neardė to garažo. Tik pradėjo padangas išnešinėti. Nelaužė to garažo, nes neturėjo popieriaus. Laukė, kada R. A. atneš raštelį. R. A. meluoja. Jam pirmą kartą toks garažas pasitaikė. Metalą supirkdavo kaimuose. Jie neardė to garažo, tik stovėjo prie garažo. Variklį tik pasuko. Garažas buvo pradarytas. V. K. sakė, kad ten užsidegs. Teigė nematęs nukentėjusiojo ir jo žmonos, kai ardė garažą Nr. 7. Tikrai pagalvojo, kad tie garažai- niekieno, rusai išvažiavo. Kur tvarkingi garažai, tai jie nudažyti buvo. Dėl garažų R. A. nuėjo pas pirmininką, į seniūniją. Už tai, kad visa tai išsiaiškinęs, jis gavo 300 Lt. jei jis nebūtų nuėjęs, tai būtų reikėję jam eiti. R. A. jį apgavo- jis pardavė ne savo garažą jam. Kai jis ardė garažą, jis nesuprato, kad tas garažas- ne R. A., kad garažas ne R. A., suprato tik policijoje. R. A. šalia gyvena. Jis į savo namus nuėjo rašyti raštelio. Kokias 5 minutes jo laukė.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2013-06-17 jam paskambino pažįstamas A. S. ir pasakė, kad kažkas ardo jo garažą, neša iš jo daiktus. Atvykęs pamatė, kad 7-as garažas jau visai buvo išardytas. Ten buvo keturi asmenys- vienas iš jų-kaltinamasis. Pačio V. K. garažas Nr. 6 buvo uždarytas. Sekančią dieną jam vėl ryte paskambino A. S. ir pasakė, kad pjauna jo garažą. Tuomet V. K. paskambino tėvui, šis išėjo į lauką ir pasakė, kad garažo durys atidarytos ir neša iš jo daiktus. Atvykęs prie garažo V. K. pamatė, kad daiktai jau sukrauti prie kaltinamojo automobilio „Ford transit“, o šio draugai iš garažo neša daiktus. V. K. paklausė, ką jie čia veikia. Kaltinamasis paaiškino, kad jis pirko tą garažą ir išveža daiktus. V. K. kaltinamajam pasakė, kad tai- jo garažas. Šis atsakė, kad paskambins garažo savininkui. Paskambinus atėjo R. A. ir pasakė, kad gavo leidimą iš garažų pirmininko Stasio. R. A. pasakė, kad tuo garažu niekas nesinaudoja, gavo iš S. leidimą, kuris dabar jau jis miręs. V. K. nuomone, S. tikrai negalėjo tokio leidimo duoti. Kai atvyko policija, kurią žmona iškvietė, jie nustojo ardyti garažą. Kaltinamasis siūlė atsiskaityti už garažą. Pareigūnai neleido atsiskaityti, o nuvežė juos į policijos komisariatą.
Iš jo garažo buvo pavogta 6 vnt. skardos lakštų, 12 automobilio padangų, galinis tiltas, du pusašiais, sparnas ir kiti kaltinime išvardinti daiktai. Kieto kuro katilas dar liko garaže. Variklis liko tarp garažo ir automobilio. Metalo lakštai buvo atskiri. Jo nuomone, į garažą buvo patekta, nulaužus ar išpjovus spyną. Jam pats E. V. pasakė, kad jie ardo garažą ir nori išvežti. Tie garažai priklausė rusų kariniams daliniams. Bandė įteisinti tuos garažus, bet viskas liko „ore“, nes tuo užsiiminėjo S., kuris dabar jau miręs. S. turėjo 3 garažus. V. K. nežino, kodėl neįregistravo tų garažų. Turi dokumentą, kad tą garažą įsigijo iš buvusio karininko. Tas dokumentas rusų kalba yra byloje. Birželio 17 d. jo garažas buvo tvarkingas. Jo stogas buvo surūdijęs, bet skylių jame nebuvo. Į garažą buvo galima patekti tik per duris. Daiktai buvo sudėti prie mašinos. Dalį daiktų jis atgavau, o dalį daiktų kažkas išnešiojo, kol jis buvo policijoje. 2000 Lt turtinė žala- tai garažo vartų kaina. Nebuvo įmanoma jų įdėti. Neturtinė žala susideda iš patirtų nepatogumų. Patyrė moralinę nuoskaudą, stresą. Bendrauti su žmonėmis dabar sunkiau. Birželio 17 d. paklausė R. A., kokiu pagrindu jis ardo svetimą garažą. Jis atsakė, kad leido S.. Jis pagalvojo, kad S.- tai garažo šeimininkas. R. A. pažinojo tik iš matymo. Jis gyvena priešais jį. Birželio 17 d. į savo garažo vidų nėjo, tik patikrino spynas. Birželio 18 d. A. S. paskambino ir pasakė, kad daba ir tikrai jo garažą ardo. A. S. žinojo, kad jis yra 6-o garažo savininkas. Iš pradžių jam E. V. pasakė, kad ardo garažą. Paklausė, kokiu pagrindu. Jis pasakė, kad įsigijo tą garažą iš žmogaus ir nori išvežti. Jis pasakė, kad apskambins tam žmogui. Paskambino. Atėjo R. A.. Jis paaiškino, kad Stasys leido išardyti tą garažą. Paskui atvyko pareigūnai. E. V. sakė, kad nupirktų iš jo tą garažą. Jis sutiko, bet pareigūnai visus išvežė į komisariatą. Pats kaltinamasis siūlė važiuoti iki 6- o forto ir jis sumokės pinigus. Kaltinamasis sakė, kad gavo žodinį leidimą iš S. dėl garažų. Prie jo asmenys nešė daiktus iš garažo. Nustojo, kai atvyko policija. Jie buvo įsitikinę, kad ardo savo garažą. E. V. ištraukė popieriuką iš kišenės ir pasakė, kad nupirko tą garažą. Ten buvo parašyta, kad pirko 7-ą garažą. Jis pasakė, kad tai- 6-as garažas. S. tada buvo ligoninėje. Tas 7- as garažas nebuvo S. nuosavybė. Paskutinį kartą garažu naudojosi gegužės mėnesį. Matė fotonuotraukas byloje. Pareigūnai fotografavo įvykio vietą. Tik viena nuotrauka likusi, kurioje matosi, kad išlaužti varžtai. Stoge skylės nebuvo. Jokių skylių garaže nebuvo. Durys buvo atidarytos balandžio, gegužės mėnesį. Tas šiukšlynas prie jo garažo – tai šiukšlės, kurios ištrauktos iš 7-o garažo. S. turėjo 3 garažus ir buvo daugiau suinteresuotas įteisinti garažus. S. buvo neįgalus ir bandė įteisinti visus tuos garažus visiems gyventojams. Jis įsigijo garažą 1987 m. Nebandė jo įsiteisinti. Išneštus daiktus įvertino su nusidėvėjimu, t.y. kiek būtų gavęs už juos pinigų, jei būtų pardavęs turguje ar metalo supirktuvėje. Nežino, kodėl jam policija negrąžino metalinių lakštų. Juos pirko 1995 m. kai išvažiavo žmogus, jis pardavinėjo savo daiktus, bet nepanaudojo jų. Taip pat nepanaudojo kieto kuro katilo, kurį įsigijo 2000 m. Šio katilo neištraukė iš garažo. Atvykus policijai, visi daiktai buvo sukrauti šalia E. V. mašinos. Pasiūlė sumą, už kurią kaltinamasis gali įsigyti garažą. Tuo metu katilas jam buvo grąžintas. Kitos vagystės metu jis buvo pavogtas. Stasio iniciatyva buvo sunumeruoti garažai. Ten jų buvo gal 15. toliau buvo kitas masyvas. Jo namas šalia to garažo. Pirko tą garažą iš išvykusio pareigūno, kuris jam pateikė čekį, kad 1984 m. pirko tą garažą. Kiekvienas pirko asmeniškai tuos garažus (1 t., b.l.191-193). Papildomai nurodė, kad R. A. nėjo per kaimynus klausinėdamas dėl garažų nuosavybės, o jį R. A. įtikino, kad garažą nupirko iš S.. Nurodė, kad yra buvęs pareigūnas (1 t., b.l.193). Papildomai nukentėjusysis parodė, kad po to, kai policija apžiūrėjo įvykio vietą, gal po pusantro mėnesio buvo apvogtas garažas. Tą dieną jis buvo policijoje. Po įvykio tik vakare su trosine spyna užrakino garažą. Kai pastebėjo, kad garažas vėl buvo pradarytas, tai viskas buvo išnešta.
Liudytojas A. S. apklaustas teisme parodė, kad birželio 17 d. vaikščiojo su draugu ir pamatė, kad pjausto garažą. Pagalvojo, kad nukentėjusio garažą. Paskambino jam. Jis atvyko, pasakė, kad garažas- ne jo. Kitą dieną pamatė, kad pjausto kitą garažą. Paskambino nukentėjusiam. Garažą ardė nepažįstami žmonės. Tame garažų masyve turi garažą. Kai keitėsi butą, tai perėmė iš buto savininkų ir garažą. Butą keitė, kai rusai išeidinėjo. Buvo pakabinti skelbimai, kad superka garažus.
Liudytojas R. A. apklaustas teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusį. Buvo skelbimai ant garažų, kad superka garažus. Savivaldybėje klausė, kieno tie garažai, parodė nuotraukas. Sakė, kad jie niekieno. Paklausė, ar galima būtų juos išvežti, tą šiukšlyną panaikinti, tai sakė, kad padarytų paslaugą. Paskambino E.. Iš vieno žmogaus nupirko garažą ir jį supjaustė. Po to gavosi nesusipratimas. Jis pirko 5 – ą garažą, o R. A. supjaustė ne tą garažą. V. C. neša šiukšles į savo garažą. Jam pasiūlė 150 Lt. už garažą. Jis sutiko parduoti. V. C. jam atnešė garažo dokumentus, kuriuose buvo parašyta, kad garažą pirko už 700 Lt, jam sumokėjo 150 Lt už visą garažą, sutarė, kad išveš jo šiukšles ir išsiveš garažą. Išardė ne tą garažą- atrodo, 6. Visai išardė 7- ą garažą. Pirmininkas, kuris dabar miręs pasakė, kad tie trys garažai yra niekieno ir juos galima ardyti. Jis sunumeravo tuos garažus. Pardavė E. V. 7-ą garažą už 350 Lt. E. V. atvažiavo, jis jam aprodė ir kitą dieną E. V. jau ardė garažą. Ardė garažą ir daiktus dėjo į automobilį. Jis nupirko 5-ą garažą. Jam 3 garažus leido ardyti pirmininkas. Apie 6-ą garažą su E. V. kalbos nebuvo. Tik kitą dieną sužinojo, kas yra 6-o garažo savininkas. Visų kaimynų klausinėjo, kieno tie garažai (1 t., b.l.193-194). Prieš parduodant garažus, kalbėjo su pirmininku. Sužinojo, kad yra 5- o garažo savininkas. Tas žmogus kiekvieną dieną eidavo garažą, nešdavo šiukšles. Jis sumokėjo tam žmogui už garažą. E. V. nesakė, kad nusipirko 6-ą garažą. Nesuprato, kas yra garažų savininkai. Gal 3-4 dienas aiškinosi, kieno tie garažai. Jis nebuvo prie garažo. Tie garažai buvo sunumeruoti. Su E. V. iš karto kalbėjo apie 3 garažus. E. V. supjaustė 7-ą garažą, jis nupirko 5-ą, jis ryte pradėjo valyti 6-ą garažą, jam paskambino. Jis būtų tą pačią dieną kalbėjęs su 6-o garažo šeimininku, kad parduotų garažą. Policijoje ji pasiuntė „ ant trijų žodžių“. Neprisimena, ar sakė tyrėjui, kad nedavė leidimo E. ardyti 6-ą garažą. Dėl to 6- o garažo neprisimena, kaip buvo. Norėjo pradėti nuo 5- to garažo, po to nupirkti 6-ą. Kalbėjo apie 5,7 ir 6 garažus su E. V.. Sakė, kad juos visus galima ardyti. Turi nuotraukas tų garažų, kaip jie atrodė. Fotografavo garažus tada, kai ėjo į savivaldybę. 6- as garažas atrodė taip: sugriuvęs stogas, durys išlapotos. Iš to garažo pastoviai išnešdavo daiktus. To garažo durys visada būdavo atidarytos. Iki šiol jos atidarytos. E. V. buvo atvykęs automobiliu „Transit“. Nežiūrėjo, kas buvo automobilio priekaboje. Buvo nuvykęs į seniūniją. Bendravo su moterim, kuri dirbo pirmame aukšte, antrame kabinete po dešine. Tai moteriai- gal 50 metų. Jai pasakė, kur yra garažai. Parodė nuotraukas. Ta moteris pasakė, kad tie garažai- niekieno, kad savivaldybė norėjo sunaikinti tuos garažus. Pasakė, kad nori sutvarkyti aplinką, o tuos garažus išvežti. Ji sakė, kad taip padarys paslaugą. Tą dieną, kai jie nešė nukentėjusiojo šiukšles, nukentėjusysis vienu raktu užsuko durų spyną, o dabar durys atlapotos.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinti jo parašu, kad surašyta teisingai, kuriuose jis parodė, kad 2013 birželio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, jis norėjo užsidirbti pinigų parduodamas metalinius garažus stovinčius (duomenys neskelbtini) gatvėje už 26 namo į metalo laužą. Juos ketino nusipirkti ir išardęs dalimis parduoti. Atsitiktinai ant vieno iš (duomenys neskelbtini) g., Kaune esančių garažų pamatė skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad „superkami garažai nukėlimui", nurodytas telefono numeris, kurio šiuo metu nebeatsimena. Pamatęs tą skelbimą, ėmė domėtis, kam tie garažai priklauso. Žinojo, kad dauguma reikalų, susijusių su (duomenys neskelbtini) g., Kaune esančiais namais ir garažais, tvarko ar administruoja jam iš matymo pažįstamas S. kurio pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Norėdamas gauti informacijos apie to garažų masyvo savininkus, nuėjo pas S. į namus ir paklausė, ką jis žino apie tuos garažus, ką žino apie jų savininkus. Jis žodžiu man pasakė, kad maždaug dešimt metų tame garažų masyve esančiais garažais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) niekas nesinaudoja, jie nerakinami, todėl greičiausiai yra bešeimininkiai. Informacijos apie kitų garažų savininkus neklausė, kadangi jam pakako pirminės informacijos apie tris galimai bešeimininkius garažus. Suprato, kad S. nėra nei tų, nei kitų tame garažų masyve esančių garažų savininkas ar jų įgaliotas asmuo, kad jo informacija yra tiesiog žodinė, niekuo nepagrįsta, kad ji nėra niekaip patikrinta. 2013 m. birželio mėnesį, gal 15 dieną, jis iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino minėtame skelbime, kurį matė ant vieno iš garažų, nurodytu telefonu ir juo atsiliepusio vyro paklausė, kas jį domina. Jis pasakė, kad pirktų bet kokios būklės metalą, nes šis jam reikalingas sienoms jo rengiamam angarui. Tada nusprendė parduoti tam vyrui 7 garažą, sutarė susitikti prie jo namų galimai 2013-06-16. Sutartu laiku ir sutartoje vietoje susitiko su tuo vyru. Jis buvo vienas. Abu nuėjo prie tų garažų masyvo ir jis pats asmeniškai parodė tam vyrui septintą garažą. Tuo metu tas garažas buvo aplūžęs, tačiau turėjo visas sienas, nerakinamas duris. Garažo viduje buvo įvairios šiukšlės. Manė, kad ir tos šiukšlės, kaip ir pats garažas, yra bešeimininkės. Apie tai, kad garažas yra bešeimininkis pasakė tam vyrui. Jis sutiko tą garažą iš jo nupirkti. Sutarė, kad jis iš jo tą garažą nupirks už 300 litų. Sutarė su juo susitikti dar kitą dieną, t.y. galimai 2013-06-17. Vėl su tuo vyru susitiko prie to garažo. Jis atvyko dar su dviem iki tol jam nepažįstamais vyrais. Tada tas vyras, kuris, kaip dabar jau žinoma yra E. V., padavė jam sutartus 300 litų ir paprašė jo parašyti raštelį, patvirtinantį, kad jis parduoda jam septintą garažą. Jokio asmenybę patvirtinančio dokumento vienas kitam nepateikė. Raštelį surašė jis pats, savo ranka, pats tame raštelyje pasirašė. Raštelyje nenurodė, kad parduodamas garažas yra bešemininkis, nenurodė tikslios jo buvimo vietos, sumos, už kurią jį parduoda nes raštelio turinys pirkėjui nebuvo labai svarbus - jis prašė, kad užfiksuotų tik patį faktą, jeigu iškiltų kokių nesusipratimų, kad jis ardo tą garažą, veža metalą, iš kurio tas garažas pagamintas, Nežino, ar kartu su E. V. buvę du vyrai matė ar girdėjo, kaip rašė tą raštelį, kaip E. V. perdavė jam 300 Lt už tą garažą. Pasiėmęs pinigus, jis nuėjo, tuos tris vyrus, E. V. ir du buvusius su juo, paliko prie septinto garažo. Vėliau, tą pačią dieną bevaikščiodamas netoliese, matė, kaip trise ardė tą 7 garažą ir metalą iš jo dėjo į baltos spalvos automobilį „Ford Transit“. Garažą ardė maždaug iki 15.00 val., tačiau dėl laiko gali ir klysti. Per tą laiką, kol jie ardė septintąjį garažą, jis buvo priėjęs prie E. V. ir su juo aptarė, kad jeigu jam pavyks išsiaiškinti, kam priklauso ir kiti ten esantys garažai, jis juos taip pat nupirks. Nors konkrečiai nesutarė, tačiau E. V. pasakė, kad didžiausia tikimybė, kad greičiausiai suras šeštojo garažo savininką. Nepasakė E. V., kad jis gali dabar ardyti 6 garažą, kaip bešeimininkį turtą ar, kad gali laikyti, kad tas garažas jau yra parduotas jo savininko sutikimu. E. V. ir dviem minėtiems vyrams išvažiavus su beveik iki pamatų išardytu septintuoju garažu, jis toliau tebevaikščiojo tų garažų masyve, nes gyvena netoliese, todėl yra matęs, kad po darbo ten dažnai ateina žmonės, tikėjosi tokiu būdu išsiaiškinti savininkus garažų, kurie gretimi septintam garažui. Dar tą pačią dieną vakarėjant, galimai apie 18.30 val. ar 19.00 val., prie ketvirtojo garažo atėjo jam iš matymo pažįstamas vyras, jam žinomas kaip V. H. (jeigu jo pavardė ne tokia, tai tariama panašiai į H.). Matė, kad jis priėjo prie ketvirtojo garažo, kaip prie savo, yra jį matęs naudojantis tuo garažu ir anksčiau, todėl buvo įsitikinęs, kad būtent jis yra ketvirtojo garažo savininkas. Jis iš karto pasiūlė jam parduoti savo garažą už 150 litų. Jis sutiko, bet pasakė, kad jam reikia garaže esančių malkų. Jis pasiūlė jam garaže esančias malkas atvežti prie jo namų ir pastarasis sutiko. Dokumento, patvirtinančio jo nuosavybės teises į garažą neparašė, jis jam jokio dokumento nepateik, tačiau jis asmeniškai paprašė V. H. pasirašyti raštelį, kad jis jam tą garažą parduoda. Matė, kad tas V. H. yra papiktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, todėl tas buvo reikalingas kaip garantas, kad jis paskui neapsigalvos. Prieš rašant raštelį, padavė jam 150 Lt. Raštelį jo prašymu surašė trečiojo garažo savininkas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Perskaitęs tame raštelyje pasirašė pats V. H.. Savo asmens duomenis jis pasakė pats, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Pasirašyti neįkalbinėjo, nevertė, neįtikinėjo. Tuo metu kai tarėsi V. H. buvo neblaivus. Tą momentą, kaip padavė Vladimirui 350 Lt ir kaip surašius tekstą, jis pasirašė, mate jam iš matymo pažįstamas vyras, kurio duomenų nežino, bet manė jį esant to paties garažų masyvo trečiojo garažo savininku. Pasiėmęs iš jo 150 Lt, pasirašęs raštelį apie ketvirtojo garažo pardavimą Vladimiras nuėjo, pažadėjo perduoti jam nuosavybę patvirtinančius dokumentus artimiausiu laiku ir tą padarė 2013-06-24. Jis nuėjo man nežinoma kryptimi. 2013-06-18 08.00 val. jam į mobilaus ryšio, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino E. V. ir nieko jam neaiškindamas paprašė ateiti prie jau minėto garažų masyvo. Kadangi gyvena netoliese, todėl maždaug po penkių nuėjo ten. Kai atėjo, ten buvo E. V., tie patys du jau anksčiau jam matyti vyrai, padėję jam nuardyti septintąjį garažą bei jam iš matymo pažįstamas vyras, kurio jokių duomenų nežinojo, tačiau manė, kad jis yra šeštojo garažo savininkas bei jam iš matymo pažįstama moteris, kurios duomenų nežino, tačiau manė, kad toji moteris yra to šeštojo garažo savininko dukra. Jam atėjus prie masyvo šeštasis garažas buvo aplūžęs, tačiau neišardytas. Atėjęs suprato, kad E. V., nelaukdamas jo skambučio apie kitų garažų savininkus, pats, be jo žinios nusprendė išardyti ir šeštąjį garažą. Sužinojo, kad E. V. kartu su ten buvusiais minėtais vyrais, su kuriais ardė septintąjį garažą, išnešė ten buvusius daiktus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai aplinkybėms išsiaiškinti pristatė jį bei du su E. V. buvusius vyrus į Kauno miesto Panemunės komisariatą, Į tą patį policijos komisariatą netrukus atvyko ir E. V.. Patvirtino, kad šeštojo garažo nebuvo nupirkęs, todėl nei Edvardui, nei kam nors kitam neleido jo ardyti, nešti ten esančius daiktus. Kas yra šeštojo garažo savininkas jam nebuvo žinoma iki tol, tačiau numanė, kad tai yra būtent tas vyras, kurį 2013-06-18 ryte atėjęs prie garažų masyvo rado kartu su E. V. ir dviem minėtais vyrais. Apie tai, kad jis iš V. H. nusipirko ketvirtąjį garažą E. V. taip pat nežinojo, nes jam to nepasakė. Nežino, kodėl E. V. su dar dviem vyrais nusprendė išardyti šeštąjį garažą ir išnešti ten buvusiu daiktus. 2013-06-18 ryte jam atėjus prie garažų masyvo, E. V. buvo atvykęs su tuo pačiu baltos spalvos automobiliu „Ford transit“. Nematė, ar tuo metu, kai ten atėjo, tame automobilyje buvo kokių nors daiktų. Po 2013-06-18, t.y. po to, kai gavęs kvietimą atvykti apklausai pas policijos tyrėją, buvo išleistas iš policijos jis nuėjo į Panemunės seniūniją, norėdamas paklausti, kam priklauso tie metaliniai garažai, Seniūnijoje dirbanti moteris, kurios nei vardo, nei pavardės, nei pareigų nežino, jam uždavus jai šį klausimą, žodžiu pasakė, kad septintas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, niekam nepriklauso, todėl yra bešeimininkis. Negali pasakyti, kokiame kabinete sėdėjo toji moteris, suteikusi tokią žodinę informacija. Neturi jokių objektyvių duomenų, kad šią informaciją jam suteikusi moteris yra būtent tos seniūnijos darbuotoja. Ji tiesiog sėdėjo viename iš Panemunės seniūnijos kabinetų, tačiau kas ji tokia, nežino. Ji daugiau nei 50 metų amžiaus, trumpaplaukė. Kabinete ji sėdėjo viena. Informacijos apie kitų garažų savininkus ji man nesuteikė bei nurodė, kad dėl tikslesnės informacijos apie visų ten esančių garažų savininkus, turėtų kreiptis į Panemunės seniūnijos Urbanistikos skyrių. Pateikė ketvirtojo garažo nuosavybę patvirtinančio dokumento kopiją (1 t., b.l. 45-46). Teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, ar gali patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jų neskaitė, apklausos metu jam buvo daromas spaudimas grasinant, kad jį uždarys.
Liudytojas A. J. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Važiavo ardyti garažą Panemunėje. E. paprašė važiuoti ardyti garažo. Jis pasakė, kad reikia išardyti garažą. Išardė. Sakė, kad pirko tą garažą. Sakė, kad tą garažą pirko tam, kad priduotų į metalo supirktuvę. Ardė garažo sienas, stogą. Iš garažo nešė šiukšles ir metė šalia. Metalo lakštus dėjo į E. krovininę mašiną „Ford“. Jis tik padėjo krauti, nešti. Atsilygino su juo – davė 50 Lt, sakė, kad kitą dieną ardys kitą garažą. E. V. sakė, kad reikės ardyti garažą. Kai baigė jį ardyti, pasakė, kad reikės ardyti kitą dieną kitą šalia esantį garažą. Kuris atrodė baisiai, jo durys buvo atidarytos. Kitą dieną atvyko, pradėjo nešti iš to garažo šiukšles- padangas, medžiagą. Jokių variklių ten nebuvo. Sparnų irgi, lyg tai , nebuvo. Nebuvo nieko panašaus į pečių. Jam nebuvo įdomu, kieno tie garažai. Jis dar sakė, kad pirks ir aną garažą. R. turėjo ten raštelį kažkokį parašyti. Nematė, ar davė kam nors pinigus. Ten visi garažai buvo atidarytom durim, išdraskyti. Tas garažas, iš kurio kitą rytą nešė šiukšles, buvo atlapotom durim, jo stogas buvo sulinkęs. Garažas- blogas, išdraskytas. E. mašinoj buvo pjovimo įranga. Gal koks įrankis dar buvo. Iš to garažo metalo lakštų nebuvo. E. automobilio priekaba buvo padengta metalo lakštais. Šiukšles dėjo į šoną. Norėjo priduoti garažą į metalo laužo supirktuvę. Dėl šiukšlių jokių nurodymų nebuvo duota. Kai jie atvažiavo, ten viskas buvo atrakinta. Jie tos įrangos net nebuvo iškrovę. Šiukšles nešė, kad gaisras nekiltų. Jis ten detalių nematė. Nežino, kelintas tas garažas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinti jo parašu, kad surašyta teisingai, kuriuose jis parodė, kad E. V. yra jo pažįstamas. 2013 birželio mėnesį, gali būti 17 dieną, jis jo ir jo draugo V. K. paprašė, kad jam padėtų nuardyti ir į metalo laužą parduoti metalinį garažą. Jie trise, su krovininiu E. V. automobiliu nuvyko iki Plento gatvėje, Kaune, esančių metalinių garažų. E. V. jam parodė apleistą metalinį garažą, kurį reikėjo supjaustyti, išardyti ir pakrauti į automobilį. E. V. tiek jam, tiek jo draugui V. K. pasakė, kad metalinis garažas yra jo. Jis jį nusipirko pardavimui į metalo laužą. Daugiau apie garažo savininką nieko pasakyti negali. Nežino, kas jis toks. Nežino, kada tą garažą E. V. pirko. Jam pasakė, kad garažas yra jo, o jį pasamdė, kad garažą nuardytų. Žadėjo už darbą sumokėti. Garažą visi trise nuardė ir į pakrovė į automobilį. Vėliau pardavė metalo supirktuvėje. Metalo pjovimo įrangą naudojo V. K.. Kitą dieną vėl visi trise atvyko į Plento gatvė prie metalinio apleisto garažo. Jam E. V. pasakė, kad šis garažas taip pat jo. Jis jį nusipirko ardymui į metalo laužą. Jam žadėjo atsilyginti už darbą. Garažas buvo neužrakintas. Durys buvo tik uždarytos. Garaže buvo įvairaus metalo laužo, įvairių metalinių daiktų, buvo metalinis pečius. Konkrečiai daiktų įvardinti negali. Jokių garažo durų nepjaustė ir nelaužė. Durys gražiai atsidarė. Iš garažo prie automobilio pradėjo nešti įvairius daiktus. Nei jis nei jo minėti draugai nenaudojo metalui pjaustyti įrangos. Įranga buvo automobilio kėbule. Nei vieno daikto nepakrovė į automobilį. Tuo metu atėjo vyras, kuris prisistatė garažo ir turto savininku. Jis pasakė, kad visi daiktai yra jo (1 t., b.l. 51). Greitai atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas A. J. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas V. C. apklaustas teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. Kaltinamojo nepažįsta, su juo niekada nebuvo susitikęs. Gyvena (duomenys neskelbtini). Turėjo geležinį garažą ir dabar jis stovi, tik duris kažkas pavogė. Jo prašė parduoti garažą. Vienas žmogus norėjo nupirkti garažą, bet jis ten laikė malkas. Tas žmogus prašė jo parduoti garažą, kai dėjo į garažą malkas. Sakė, kad kai sukūrens malkas, tai parduos garažą. Po to nuvežė malkas prie namų, tai kaimynai buvo nepatenkinti. Teko malkas vežti atgal į garažą. Nerašė raštelio, kad įsipareigoja parduoti garažą. Nepardavė garažo. Teisėjui pagarsinus liudytojo V. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl raštelio pasirašymo (1 t., b. l. 42), jis nurodė, kad gal buvo kažkoks tai raštelis, dabar jau nelabai prisimena. Nurodė, kad nepardavė garažo. Jokių pinigų negavo. Garažas ir dabar stovi, tik be durų. Vieną garažą kažkas surėžė į gabalus ir išvežė. Kalbėjo su tuo žmogum tik dėl savo garažo. Nebuvo kalbos apie kitus garažus. Ten tie garažai labai apaugę, žmonių juose 3-5 metus jau nebuvo. Jis naudojasi savo garažu. Vienintelis M. ateidavo į garažą, bet jis mirė. Su M. turguje kartu stovėjo. Tas garažas buvo supjaustytas tuo pačiu laiku, kai jis kalbėjo su tuo žmogumi apie garažą. Jokių pinigų negavo už garažą. Ten medžiai užaugo ir nematė, kad prie garažų būtų buvę kada nors žmonių. Tų garažų durys uždarytos, neišvirtę, bet žmonių ten nebūna. Buvo derybos dėl pirkimo- prašė parduoti garažą. Dėl kitų garažų tas žmogus nesiteiravo. Policijoj pareigūnai normaliai elgėsi- jie paklausė, jis atsakė, po to perskaitė. Šiais metais draugo, su kuriuo stovėjome turguje kartu, garažą išvežė. Jo žmona norėjo parduoti garažą.
Liudytoja D. J. apklausta teisme parodė, kad apie šį tyrimą prisimena tiek, kad buvo operatyvinės grupės sudėtyje, jai pranešė, kad dėl vagiamo garažo į įvykio vietą išvyko kolega, o nukentėjęs buvo atvykęs į komisariatą. Ji iš jo priėmė pareiškimą, apklausė nukentėjusį, jį pripažino nukentėjusiu. Daug vėliau nuvyko į įvykio vietą. Į komisariatą buvo pristatyti 3 asmenys. Jai paaiškino, kad vienas iš jų yra asmuo, kuris organizavo šią veiką- kitiems dviems paaiškino, kad tas garažas yra jo, pardavė tą garažą dviems asmenims. Tų asmenų tą dieną neapklausinėjo. Kadangi buvo nustatytas įtariamasis, tai bylą iš karto perdavė į procesą. Po kelių dienų jai buvo perduota byla, kadangi nebuvo suformuluota, kuris asmuo ką darė- nebuvo aiški konkrečiai jų veikla. .neprisimena, ar apklausė visus tris asmenis. Negali susieti vardo ir pavardės su veidu. Apklausinėjo toje byloje jauną vyrą, tamsiais plaukais, bet jo pavardės neprisimena. Kažkuris iš asmenų buvo atnešęs pirkimo- pardavimo sutartį. Fotonuotraukų nepateikė. Kai kurių apklausų metu kabinete būdavo B. Nukentėjęs davė dokumentus, įrodančius jo nuosavybę, o su kitais asmenimis apklausos buvo tokios, kaip su įtariamuoju. Buvo nuvykusi į įvykio vietą. Ten sustatyti garažai vienas šalia kito. I, II garažai yra apmūryti. To garažo, kurį parodė nukentėjęs, tai jo durų vyriai buvo nupjauti, durys privertos. A. V. atliko vietos apžiūrą. Tas garažas- metalinis, surūdijęs, šalia auga krūmai. Nukentėjęs, kiek suprato, kiek galėjo, susidėjo pagrindinius daiktus ir prispaudė duris. kažką jis buvo uždėjęs toje vietoje, kur yra spyna. Tas garažas buvo sandarus. Mano, kad garažo stogas turi būti 180 cm aukštyje, todėl jo nematė. Garažo viduje nebuvo. Durų apatinis vyris buvo vietoje, o viršutinis- nupjautas. Tyrėja dirba 8 metus. Gal jai sakė liudytojas, kad jis turi atnešti numerį, kuriuo skambino į savivaldybę. Didesnę dalį veiksmų jai pavedė atlikti procesistas. D. Ž. - tai specialistas, apžiūrėjęs garažą. Kai jis atvyksta į įvykio vietą, tai klausia, pagal kokį straipsnį ketiname pradėti ikiteisminį tyrimą. Tą straipsnį jis įrašo protokole. Ji atsimena, kad I ir II buvo labai tvarkingi garažai, o kitų ji jau neprisimena. Nebuvo kalbos, kad suims, sulaikys liudytoją, nes nėra pagrindo jį suimti Liudytojas galėjo girdėti jos ir B. kalbą, kaip kvalifikuoti jo veiksmus. Galėjo būti, kad dalį apklausos ji vedė, o kitą- B.. Ji jai liepė smulkiai apklausti liudytoją. Po apklausos paklausė B., ar pakankamai išsamiai atliko apklausą.. Tyrėja pasakė, kad reikia liudytoją apklausti dar smulkiau. Ji turėjo išvykti, todėl tyrėja B.toliau apklausinėjo liudytoją.
Liudytoja V. K. apklausta teisme parodė, kad birželio 13 ryte vyrui paskambino kaimynas ir pasakė, kad kėsinasi į vyro garažą ir nori jį nukelti. Nuvyko su vyru iš sodo prie garažo. Grupuotė asmenų kėlė kitą garažą, ne jų. Vyras pasakė jiems, kad nebandytų kelti jų garažo. Kitą rytą vėl paskambino tas pats kaimynas ir pasakė vyrui, kad dabar jau tikrai jo garažą krečia. Nuvyko, užsipuolė šį žmogelį. Jis sakė, kad nusipirko tą garažą iš R. A., iškvietė R. A.. Atėjo R. A., pasakė, kad pardavė garažą. Vyras dar bandė kažką aiškintis. Ji iškvietė policiją. Atvyko du ekipažai. Mašinoje buvo pakrautos plokštės, buvo padėtas suvirinimo aparatas, metalai buvo išrūšiuoti. Kai atvyko pirmą kartą, tai tas garažas dar nebuvo paliktas. Liko pareigūnai dirbti, o jie išvyko į Panemunės PK. Birželio 17-18 buvo kaimyno skambučiai. Birželio 17 d. buvo užrakintos garažo durys. Iš priekio matė garažą- jis stovėjo, jo durys buvo uždarytos, kabojo spyna. Buvo kaltinamasis tada, kai vyras pasakė, kad šito garažo nekibintų. Kai išlipo, ji žuūrėjo į duris. Buvo labai susijaudinusi. Aplink garažą apeiti neįmanoma. Garažai stovi sunumeruoti. Kai mato kitus garažus, jai nekyla klausimas, ar galima juos liesti. Jai prasideda dusimas, kai susijaudina, nes serga astma. R. A. pasakė, kad pardavė garažą ( kaltinamajam). Dar šitas žmogus sakė, kad jam sumokėjo 200-300 Lt (2 t., b.l.13-14). Papildomai parodė, kad kai atvyko su vyru, matė kaltinamąjį, jie buvo trise. Vyras garsiai pasakė, kad šito garažo nekibinat. Kaltinamasis, jos nuomone, turėjo tai girdėti. Tie asmenys prastai su jais bendravo, jautėsi ten šeimininkais, bet kaip ir suprato juos.
Liudytojas V. K. apklaustas teisme parodė, kad pažįsta E. V.. Atsimena garažų ardymą Plento gatvėje. Nupirko garažą, o jie važiavo jam padėti išardyti ir šiukšles išnešti. Su E. V. yra kaimynai. E. V. paklausė jo, ar jis nori uždirbti. Sakė, kad reikės šiukšles iš garažo išnešti. Garažas- žmogaus, kuris gyvena sode. Jis ėjo padėti E. V.. E. V. pirko tą garažą- rodė dokumentus ir sakė, kad pirko garažą, tačiau dokumentų jis neskaitė. Atvažiavo , iškrovė šiukšles iš to garažo ir laužė po truputį. Po to pakrovė į mašiną tas skardas ir nuvežė priduoti metalą. Už tą darbą E. V. jam sumokėjo 50 Lt. Tą pačią dieną, vakare, tas žmogus, kur ten gyvena, sakė, kad yra dar vienas garažas, todėl buvo nuspręsta imti ir jį. Buvo karšta, atvažiavo pusę aštuonių, pradėjo išnešinėti šiukšles. Atvyko policija. Tas vietinis žmogus sakė, kad galima ardyti tą antrą garažą. Jis tai pasakė E.. Tada E. pasakė, kad ardysim šitą. Nesidomėjo, kieno tie garažai. Tie garažai- tai tik pavadinimas, kad garažai. Nematė, ar tie garažai buvo sunumeruoti. Turėjo laužtuvą, montiruotę, metalo pjaustymo stakles. Ten buvo ir tokio nesupuvusio metalo- apačioje kampuočiai. E. V. prašė kitą dieną važiuoti ardyti kitą garažą. Tas garažas atrodė kaip šiukšlių konteineris. Ten nei vieno garažo nebuvo užrakinto. Viename iš jų buvo malkos. Jie ten atvažiavo, o ten visokių padangų, matracų. Jie buvo garažo viduje. Atvyko visi kartu, ir į garažą kartu įėjo. Neskaičiavo tų garažų. Vienas garažas ten buvo naujas, tai labai gražiai atrodė. Niekas iš ryto nedirbo su ta įranga, kurią atsivežė. Balionai net nebuvo išimti. Niekas ten nepjovė spynos. Nepastebėjo, ar, kai ardė pirmą garažą, buvo atvažiavęs nukentėjusysis su žmona. Ten buvo daug vietinių žmonių. Pokalbio su nukentėjusiu nebuvo. Visi garažai buvo apleisti. Į tą garažą galima buvo patekti ir ne pro duris, nes ten davus iš kojos į skardą, tą skardą būtų galima kaip tualetinį popierių pramušti. Speciali įranga buvo E. V..
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinti jo parašu, kad surašyta teisingai, kuriuose jis parodė, kad 2013-06-17 E. V. jo ir jo draugo A. J. papašė nuardyti metalinį garažą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Garažą jie nuardė ir pardavė į metalo supirktuvę. Kitą dieną, tai yra 2013-06-18 E. V. jo ir V. K. vėl parašė (duomenys neskelbtini) gatvėje ardyti metalinį garažą. E. V. pasakė, kad garažai yra jo, nes jis juos perka pardavimui. 2013-06-18 (duomenys neskelbtini) gatvėje iš garažo nešant metalinius daiktus, atėjo vyras, kuris pasakė, kad metalinis garažas ir daiktai yra jo. Po to juos sulaikė policijos pareigūnai (1t., b.l. 54).
Liudytojas V. K. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
Iš 2013-16-18 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b.l. 6-15).
Iš į bylą pateikto raštelio matyti, kad, V. H. parduoda savo metalinį garažą R. A. (1 t., b.l. 20).
Iš į bylą pateikto raštelio matyti, kad R. A. parduoda E. V. 7-tą garažą (1 t., b.l. 21).
Iš Panemunės seniūnijos 2013-11-21 rašto Nr. 11-2-459 matyti, kad Panemunės seniūnija neturi informacijos apie metalinių garažų, esančių prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkus (1 t., b.l. 32).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 matyti, kad kaltinamojo E. V. intelektiniai gebėjimai vertinant pagal Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalę (WAIS-III), atitinka že,ą normą. BIQ-79, konvencines elgesio normas tiriamasis supranta pilnai, yra socialiai adaptuotas, ekspertizės metu – adekvataus elgesio, pakitimų mąstyme, valioje nekonstatuota, psichikos sutrikimas nekonstatuotas. E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (1 t., b.l. 99-100).
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimas turtas nėra ir tie daiktai, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip atsisakydamas nuosavybės teisių, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė (2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).
Motyvuojamoji dalis
Remiantis byloje nustatytais duomenimis turtas, į kurį kėsinosi kaltinamasis E. V. priklausė nukentėjusiajam V. K., ką patvirtina pačio nukentėjusiojo, liudytojų A. S., V. K. parodymai, taip pat į bylą pateiktas raštelis, jog R. A. E. V. pardavė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sudėti nukentėjusiojo V. K. daiktai. Kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė, nes į įvykio vietą atvyko nukentėjusysis, vėliau buvo iškviesta policija.
Kaltinamojo E. V. parodymus, kad jis nesuprato, jog kėsinasi pagrobti jam nepriklausantį turtą-nukentėjusiojo V. K. garažą bei jame esančius daiktus, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).
Teismo nuomone, tiesioginė tyčia E. V. veikoje visiškai įrodyta, kadangi kaltinamasis, neįsitikinęs, kam konkrečiai priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), nebendravęs su garažo savininku (naudotoju), savavališkai pradėjo ardyti nukentėjusiojo V. K. naudojamą garažą, matė, kad jame yra sudėti įvairūs daiktai ir šiuos daiktus išnešė iš garažo, planuodamas juos pakrauti į savo automobilį ir išsivežti, t.y. panaudoti savo nuožiūra.
Nukentėjusysis V. K. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad, paskambinus A. S., buvo nuvykęs prie garažo ir tuomet, kai buvo pjaustomas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuomet, kai buvo pasikėsinta pavogti jo garažą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai rodo, kad jam rūpėjo jo turtas ir jis juo rūpinosi, nepaisant to, kad liudytojai A. J. ir V. K. nurodė, jog garažas buvo apleistas. Jis matė kaltinamąjį E. V. pjaustant garažą, įspėjo jį, kad neliestų jam priklausančio garažo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir V. K.. Nei kaltinamasis E. V., nei nukentėjusysis V. K. anksčiau pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie santykiai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs.
Tuo tarpu paties kaltinamojo parodymus dėl to, kad jis laikė turtą (garažą) bešeimininkiu, teismas vertina kritiškai, nes pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje E. V. kaltu prisipažino, tačiau vėliau pradėjo kaltę neigti. Kritiškai vertintini ir liudytojo R. A. teisme duoti parodymai, kurie nesutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, t.y. skirtingai nurodoma, kuriuos garažus kaip bešeimininkius leidęs ardyti miręs garažų bendrijos pirmininkas, ikiteisminio tyrimo metu teigta, kad buvo tartasi tik dėl vieno garažo, o teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad dėl trijų, nors teisme atsakinėdamas į klausimus teigė nesakęs E. V., kad nusipirko garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad nėra aišku kokį garažą įsigijo R. A., nes liudytojas V. C. parodė, kad tik ketino parduoti garažą, tačiau jo nepardavė, su juo nebuvo atsiskaityta. Tai rodo, kad R. A. nebuvo įgijęs jokių nuosavybės teisių į minėtą garažą. Liudytojas R. A. tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė, nes jam buvo grasinama kalėjimu, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina liudytojos D. J. parodymai. Liudytojos D. J. parodymai nepatvirtina ir liudytojo R. A. nurodyto fakto, kad tyrėjai jis pateikė iki įvykio darytas garažo nuotraukas. Liudytojų A. J. ir V. K. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes šie asmenys kartu su E. V. kėsinosi į svetimą turtą, nors ir nežinojo pastarosios aplinkybės.
Nors tiek kaltinamasis E. V., tiek liudytojai A. J. ir V. K. nurodė, kad garažas atrodė apleistas ir buvo atrakintas, todėl laikė jį bešeimininkiu, tačiau šiuos jų parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos V. K. parodymai, kad garažas buvo užrakintas. Iš atliktos kaltinamojo E. V. teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis konvencines elgesio normas tiriamasis supranta pilnai, yra socialiai adaptuotas, adekvataus elgesio, pakitimų mąstyme, valioje nekonstatuota, psichikos sutrikimas nekonstatuotas, todėl laikytina, kad E. V., prieš pjaustydamas garažus, galėjo ir turėjo įsitikinti garažų nuosavybės faktu pats, o ne remtis abejotinais R. A. parodymais. Be to, nukentėjusysis V. K. parodė, kad buvo atvykęs tuo metu, kai jis su A. J. ir V. K. ardė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tokios aplinkybės kaltinamajam E. V. turėjo pagrįstai sukelti įtarimų, kad garažas gali turėtu savininką ar bent jau naudotoją. Be to, jis žinojo, kad R. A. dėl garažų ėjo aiškintis į seniūniją, todėl laikytina, kad kaltinamasis E. V. suprato, kad garažai nėra be šeimininkų.
Pagal BK 190 str. turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje nustatytais duomenimis, turtas kurį kėsintasi pagrobti, neviršija šio dydžio, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo E. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. kaip, pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį (pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (nusikaltimas padarytas, veikiant tiesiogine tyčia), nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkiančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis E. V. neteistas (b.l. 104), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi, konsultacijų kabinete lankėsi (b.l. 83), 2014-04-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus teiktas ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2014, nurodoma, kad E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu, psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. E. V. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (b.l. 99-100), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 84), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 105-106).
Vadovaujantis BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam E. V. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.).
Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina (b.l. 80-81).
Dėl nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio
LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227/ 2011).
Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 122-123, 187). Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos jam buvo padaryta 2000 Lt (579,24 EUR) turtinė žala dėl sulaužytų garažo vartų, sulaužytos spynos, dingusių automobilio detalių, skardos lakštų ir kitų daiktų, kurių dalis dingo tuo metu, kol policijoje buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės ir garažas buvo likęs nesutvarkytas. Taip pat buvo pareikštas prašymas atlyginti ir neturtinę žalą 2000 Lt (579,24 EUR). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė moralinę nuoskaudą, stresą.
Teismo nuomone, nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas neginčija aplinkybių, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus ir išgyvenimus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kad teismų praktikoje nusikaltimų, kurie padaromi kėsinantis į nuosavybę, atveju neturtinė žala priteisiama iki 1000 Lt (289,62 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-178/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1-53-780/2014), todėl 2000 Lt (579,24 EUR) sumos priteisimas už pasikėsinimą pavogti nukentėjusiajam priklausantį garažą ir jame esančius daiktus neatitiktų nei teismų praktikos, nei teisingumo ir protingumo principų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis su patikslintu civiliniu ieškiniu teismui nepateikė, kokiu nors dokumentų įrodančių, kad jo patirti išgyvenimai kaip nors ypatingai pakenkė jo emocinei sveikatai ar itin reikšmingai sutrikdė kasdieninę veiklą dėl to, kad pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės asmeninėje ir profesinėje veikloje ir pan. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiojo civilinės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir jam priteistina 100 € neturtinei žalai atlyginti
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 103 str. 6 p., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V. 579,24 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 euro centus) (2000 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 100 (vieną šimtą) € neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. K. naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.