Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-24Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
1-53-780/2014
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00402-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-780/2014;Proceso Nr. 1-72-1-00402-2013-3;Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiajam G. S., kaltinamajam V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­pub­­­­­likos baudžiamojo ko­dek­­­so (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.,

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, iš G. S. ir V. S. bendrosios nuosavybės teise priklausančio miško, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 14 pušų, kurias jo nurodymu nupjovė M. K. ir W. P. ir kurių bendras medienos tūris 25,19 m³, vieno m³ vertė 118,60 litų, bendros 2987,60 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems G. S. ir V. S. bendrą 2987,60 litų turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 4 d. apie 11 val. 30 min. medieną išvežti sutrukdė atvykęs nukentėjusysis G. S.,

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje susitarė, kad lenkui, kurį vadino Mareku, parduos miško. Jis savo miško neturi ir jokių leidimų kirsti miškui neturėjo. Miške parodė lenkams kurias pušis jie gali nusikirsti. Rodydamas pušis jis nebuvo įsitikinęs, kam jos priklauso, bet žinojo, kad ne jo . Lenkai iškirto jo parodytas 14 pušų. Kirto dvi dienas, o išsivežti atvažiavo dar vėliau. Sutinka su nukentėjusiojo ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.

Kaltinamojo kaltę ir jo prisipažinimą patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

G. S. protokolas – pareiškimas patvirtina, kad 2013-12-04 apie 11 val. 30 min., atvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį savo mišką pastebėjo, kad iškirsta 11 pušų, kurios buvo sukrautos į miškovežį, prie kurio buvo trys lenkiškai kalbantys vyrai, o jo pusbrolis V. S. pasakęs, kad lenkam parduoda savo medieną, dingo (b. l. 1).

Nukentėjusiojo G. S. parodymai patvirtina, kad 2013-12-04 apie 11 val. 30 min. atvykęs į (duomenys neskelbtini)k. esančią savo jis pamatė, kad prie miško stovi miškovežis, kuris krovėsi medieną. Eidamas link miškovežio sutiko pusbrolį V. S., kuris pasakė, kad kerta mišką ir parduoda lenkam. Prie miškovežio buvo trys lenkiškai kalbantys vyrai. Nuėjęs į savo miško sklypą pamatė, kad medžiai iškirsti iš jo sklypo. Iš lenkų sužinojo, kad V. S. jiems sakė, jog parduoda savo medieną. 2013-12-04 jis pamatė, jog nupjauta dešimt pušų, o kitą dieną pamatė dar keturis nupjautų pušų kelmus (b. l. 67-69, 73-74 ).

Nukentėjusiojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad jis savo miško sklype parodė kur buvo nupjauti medžiai ir tai atitinka įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis (b. l. 75-81).

Nukentėjusiosios V. S. parodymai ( b. l. 82-83, 89 ) ir Lazdijų rajono 2 notarų biuro pažyma (b. l. 88 ) patvirtina, kad mirus jos vyrui A. S. ji paveldėjo miško sklypą ir kartu su G. S. yra jo savininkė. Kad iš jai priklausančio miško išpjauta pušų, paskambinęs pasakė G. S.. Ji niekam nebuvo leidusi pjauti medžių.

Liudytojo M. K. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis Vytautas jam buvo sakęs, kad turi parduoti medienos ir prašė surasti pirkėją. Jis sužinojo, kad medienos reikia kaimynui W. P. ir jį supažindino su Vytautu. Lapkričio mėnesio antroje pusėje su W. P. atvyko į Lietuvą, pasiėmė Vytautą ir su juo nuvyko į mišką. Vytautas sakė, kad miško dokumentus ir leidimą kirsti mišką turi. Vytautas rodė vietą, kurioje galima pjauti medžius ir sakė, kad galima pjauti storiausias pušis. Maždaug po savaitės laiko kartu su W. vėl atvyko į Lietuvą ir pjovė medžius. 2013-12-04 W. P. su krovininio automobilio vairuotoju atvažiavo pasiimti nupjautų medžių, tačiau atvyko du nepažįstami vyrai ir pasakė, kad medžiai priklauso ne Vytautui. Tikrasis medžių savininkas nurodė iškrauti medieną jo nurodytoje vietoje, o tuo metu Vytautas kažkur dingo (b. l. 90-91)

Liudytojo W. P. parodymai patvirtina, kad jo draugas M. K. jį supažindino su lietuviu Vytautu, kuris siūlė parduoti medienos. 2013 m. lapkričio mėn. antroje pusėje kartu su M. K. atvyko į Lietuvą, pasiėmė Vytautą ir nuvyko į mišką. Vytautas sakė, kad turi miško dokumentus ir rodė kur jie gali pjauti medžius. Susitarė, kad už 1 m³ medienos mokės 150 litų. Maždaug po savaitės laiko kartu su Vytautu atvyko į mišką ir pjovė medžius su M. K.. Išsivežti nupjautų medžių į tą mišką atvyko 2013-12-04 su krovininio automobilio vairuotoju, tačiau pinigų Vytautui nesumokėjo, nes paaiškėjo, kad mediena ne Vytauto. Atvykęs tikrasis medžių savininkas nurodė iškrauti medieną jo nurodytoje vietoje (b. l. 92-93).

Liudytojo R. K. parodymai patvirtina, kad automobiliu ,,Scania“ kartu su W. P. atvažiavo į Lietuvą parvežti medienos. W. P. parodė kokius medžius reikia krauti ir jis sukrovė į puspriekabę apie 15 kubinių metrų pušinių rąstų. Atvykęs nepažįstamas vyriškis liepė jam rąstus iškrauti. Rąstų buvo apie 25 vienetai (b. l. 94-95).

Liudytojo N. S. parodymai patvirtina, kad 2013-12- su tėčiu G. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) k. esančią tėvo tėviškę ir pamatė V. S., kuris pasakė, kad kertasi savo mišką. Nuėjus į tėvo mišką pastebėjo, kad iš jo išpjauta 11 pušų, kurios išvežtos iš miško ir sukrautos į miškovežį. Jis suprato, kad ne savo mišką leido kirsti V. S. (b. l. 96-97).

Liudytojo R. K., kuris yra Alytaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas, parodymai patvirtina, kad iš 2013-12-04 jam paskambino G. S., kuris pasakė, kad jo miške, esančiame (duomenys neskelbtini) k. savavališkai iškirsti medžiai ir pakrauti į miškovežį. Atvykęs į mišką jis pastebėjo ant keliuko stovintį miškovežį, kuriame buvo sukrauti pušiniai rąstai. Lenkijos Respublikos piliečiai jam paaiškino, kad jiems medžius pardavė V. S.. Medžiai buvo pjauti tik G. S. priklausančioje miško valdoje, kitose valdose savavališko miško kirtimo jis nepastebėjo (b. l. 98-99).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), rastas automobilis ,,Scania“ G 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pakrauti 22 įvairaus diametro, žalios pušies rąstai, o miške rasta 10 pušų kelmų (b. l. 4-20).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu įvykio vietoje rasta dar 4 pušų kelmai (b. l. 21-29 ).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), esančioje nukentėjusiojo G. S. sodyboje yra 22 pušiniai rastai (b. l. 30-31 ).

VĮ ,,Veisiejų miškų urėdija“ 2014-01-08 pažyma patvirtina, kad apskaičiuotas 14 nupjautų žalių pušų medžių padarinės medienos bendras tūris yra 25,19 m³, o šios medienos bendra vertė 2987,60 litų (b. l. 38-39 ).

Išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. S. ir A. S. ( b. l. 47-48 ).

VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. S. žemės ir miško nuosavybės teise neturi (b. l. 133).

Aptartų įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamojo prisipažinimą ir jo kaltę dėl pasikėsinimo pavogti svetimus medžius, nes liudytojais apklausti Lenkijos Respublikos piliečiai patvirtino, kad medieną kaltinamasis jiems pardavinėjo kaip nuosavą ir tvirtino turįs tai patvirtinančius dokumentus, nors pagal VĮ Registrų centro duomenis kaltinamais jokio nekilnojamojo turto kaltinamasis neturi. Be, to visi liudytojai ir nukentėjusysis G. S. patvirtino, kad kaltinamais pasišalino iš įvykio vietos kai į ją atvyko ir vagystei kelią užkirto miško savininkas. Įvertinus šių įrodymų visumą pripažintina, kad kaltinamasis žinojo parduodantis svetimą mišką ir pasikėsino pavogti jam nepriklausančius medžius, kuriais neteisėtai disponavo kaip savais. Nupjautų medžių kiekis yra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokoluose, o jų vertę nustatė miškų urėdija. Todėl pasikėsinto pavogti turto dydis ir jo vertė taip pat yra įrodyti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamais žinojo, jog parduoda ir leidžia nusipjauti bei išvežti iš miško svetimus medžius, jo veiksmai, atsižvelgiant į medienos vertę ir į tai, kad vagystė nebuvo pabaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. kaip pasikėsinimas pavogti svetimą turtą.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, todėl remiantis BK 55 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba ir neturi pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudą, į tai kad yra baustas už administracinės teisės pažeidimus, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo posėdžio metu atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pasikėsintos padaryti žalos dydį ir tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, paskiriant kelis įpareigojimus, kurie efektyviausiai padės siekti bausmės tikslų ir nukentėjusiojo interesų gynimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kadangi turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, o su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo kaltinamasis sutinka visiškai, tai nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 415,10 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Taip pat pripažintina, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis patyrė nepatogumų. Nukentėjusysis nurodo, kad jam kelis kartus teko važinėti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir į įvykio vietą miške, dėl ko jis buvo priverstas gaišti savo laiką, dėl iškirstų medžių jis bus priverstas tvarkyti ir išvalyti savo mišką. Šie nukentėjusiojo nurodyti nepatogumai, įvertinti pinigais, pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. pripažintini neturtine žala, o Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau nukentėjusiojo prašoma 3000 Lt neturinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė, nes ji viršija nusikaltimu pasikėsintą padaryti turtinę žalą ir teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžius. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje 3000 Lt ir panašaus dydžio žala paprastai priteisiama už sunkesniais smurtiniais nusikaltimais nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą jų sveikatai, todėl tokios sumos priteisimas už pasikėsinimą pavogti medžius neatitiktų nei teismų praktikos, nei teisingumo ir protingumo principų. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo reikalaujamo dydžio neturtinės žalos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai didesnės turtinės žalos nepadarė, ypatingų sunkumų ir didelių išgyvenimų nukentėjusiajam nesukėlė, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bei įvertinus kaltinamojo turinę padėtį, nukentėjusiajam priteistina 500 Lt neturtinės žalos suma, kuriu bus pakankama ir teisinga, siekiant kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį:

1) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. S. nusikalstama veika padarytą 415,10 Lt (keturių šimtų penkiolikos litų, 10 centų) turtinę žalą, ir

2) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 64¹ str. 1d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį:

1) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. S. nusikalstama veika padarytą 415,10 Lt (keturių šimtų penkiolikos litų, 10 centų) turtinę žalą, ir

2) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d., dvi sulaikyme išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti G. S. iš kaltinamojo V. S. 415,10 Lt (keturis šimtus penkiolika litų, 10 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka