- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-564-238-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00402-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- V. S., G. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Regina Atkoča
Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-238-2014;
Teisėjas: Ramūnas Šarka Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00402-2013-3;
2014 m. birželio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistojo V. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. S. nusikalstama veika padarytą 415,10 Lt (keturių šimtų penkiolikos litų 10 ct) turtinę žalą ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. S. nusikalstama veika padarytą 415,10 Lt (keturių šimtų penkiolikos litų 10 ct) turtinę žalą ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista iš kaltinamojo V. S. 415,10 Lt (keturi šimtai penkiolika litų 10 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti. G. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, iš G. S. ir V. S. bendrosios nuosavybės teise priklausančio miško, sklypo unikalus Nr. 5958-0003-0063, esančio Lazdijų r., Veisiejų sen., Juškonių k., pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 14 pušų, kurias jo nurodymu nupjovė M. K. ir W. P. ir kurių bendras medienos tūris 25,19 m³, vieno m³ vertė 118,60 litų, bendros 2987,60 litų vertės. Taip padarė nukentėjusiesiems G. S. ir V. S. bendrą 2987,60 litų turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 4 d., apie 11 val. 30 min., medieną išvežti sutrukdė atvykęs nukentėjusysis G. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. S. prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir priteisti jai iš V. S. 415,10 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ji, kaip ir nukentėjusysis G. S., patyrė tokią pačią turtinę ir neturtinę žalą, kadangi miškas, kuriame buvo iškirsti medžiai, jai su nukentėjusiuoju G. S. priklauso bendrosios nuosavybės teise, be to, dėl V. S. nusikalstamų veiksmų ji patyrė nepatogumų, kadangi teko vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir į įvykio vietą miške, dėl ko buvo priversta gaišti savo laiką.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu V. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, neginčijama.
Apeliaciniu skundu keliamas žalos priteisimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu V. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 84), tačiau šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei prokurorui, nei teismui. Apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą Lazdijų rajono apylinkės teisme nukentėjusioji V. S. buvo informuota Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. pranešimu (t. 1, b. l. 157), tačiau į teisiamąjį posėdį neatvyko, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios civilinio ieškinio nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji V. S. laiku civilinio ieškinio nepareiškė, todėl apylinkės teismas neturėjo įstatyminio pagrindo iš kalto asmens (šiuo atveju V. S.) priteisti jai patirtos turtinės ar neturtinės žalos. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas taip pat negali tenkinti apeliantės prašymo priteisti jai žalos atlyginimą, nes civilinis ieškinys nepareikštas ir šiuo metu.
Nukentėjusiajai išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės teismas sprendžia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl nukentėjusiosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.
Kauno apygardos teisme 2014-06-25 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir joje nurodyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje teisinę pagalbą nuteistajam V. S. teikė advokatė Regina Atkočaitienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-06-25 sudaro advokato užmokestis 90 litų. Pažymoje nurodyta, kad ši suma priteistina valstybei.
Kolegija daro išvadą, kad pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą nėra įstatyminio pagrindo priteisti valstybei 90 litų iš nuteistojo V. S.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- LR BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad minėta norma (BPK 106 straipsnio 2 dalis) numato išieškojimą išlaidų, kai jos susidaro. Šiuo atveju pateiktas tik apskaičiuotas advokato darbo užmokestis, kuris dar nėra jam sumokėtas ir bus sumokėtas tik ateityje, todėl tai negalima traktuoti kaip „susidariusias išlaidas“, apie kurias kalbama BPK 106 straipsnio 2 dalyje. Susidariusias išlaidas ir apmokėjimą advokatui už darbą gali patvirtinti tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtintų faktą, kad pinigai advokatui tikrai sumokėti. Pažymėtina, kad išlaidos tai įmonės padarytos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį piniginės išlaidos, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat atsiradusios skolos, susijusios su įmonės ūkine veikla. Tai reiškia išleidžiamos lėšos. Sąvoka „išlaidos“ yra išleisti arba išleidžiami pinigai (arba kitos gėrybės), kurias keičiame į kokį nors kitą turtą (pavyzdžiui, perkame prekes, apmokame paslaugas). Arba trumpiau apibrėžiant, išlaidomis galima vadinti pinigus ar kitą turtą, išleistą neuždirbant pajamų. „Sąnaudos“ - ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą“ (Buhalterinės apskaitos įstatymas), kitais žodžiais tariant, sąnaudos tai bet kokio turto sumažėjimo arba skolų padidėjimo dalis, kuri buvo sunaudota, ataskaitinio laikotarpio metu parduotai produkcijai pagaminti arba paslaugoms suteikti.
Konstatuojama, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie tai, kad advokato darbo užmokestis sudaro 90 litų. Tačiau nepateikė duomenų, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už antrinę teisinę pagalbą V. S. byloje advokatei R. Atkočaitienei apmokėjo 90 litų ar šią sumą pervedė jai ir dėl to jau susidarė išlaidos. Taip daroma išvada, kad valstybė dar neturėjo išlaidų ir valstybei neatsirado nuostolių, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl priteisimo ar nepriteisimo išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Esant šioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma nesudaro pagrindo spręsti išlaidų išieškojimo klausimą, todėl valstybei minėta suma iš nuteistojo nepriteisiama, minėtas klausimas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nukentėjusiosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.