- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-38-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01712-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-04 nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-16 nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-04-17.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-04 nutartimi A. B. skirtas papildomas įpareigojimas – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas dvylika mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2018-10-12.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-07 nutartimi netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. B..
4. 2019-04-01 Klaipėdos apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. B., jame nurodoma, kad nuteistasis ir toliau daro pažeidimus, todėl yra pagrindas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti A. B. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-04 nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas – panaikintas nuteistajam A. B. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-16 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis neįvertino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir net po to, kai kartą jau buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. B. 3 kartus pažeidė probacijos sąlygas, be to, padarė 2 tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija du kartus kreipėsi į teismą dėl probacijos sąlygų nevykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-04 nutartimi probuojamajam buvo skirtas papildomas įpareigojimas – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tačiau ir po šio įpareigojimo skyrimo nuteistasis pažeidinėjo probacijos sąlygas: 2019-03-29 patikrinimo metu nustatyta, jog A. B. vartojo kanapes; 2019-03-27 A. B. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas ir asmuo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. A. B. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, tačiau pamokų lankomumas prastas, o praleistos pamokos nėra pateisintos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nuteistojo resocializacija be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo negalima, todėl pripažino, kad yra pagrindas tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiųsti nuteistąjį atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Skundu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – netenkinti Probacijos tarnybos 2019-04-01 teikimo Nr. 011K-72 „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“ arba pakeisti teismo nutartį, paskiriant nuteistajam A. B. papildomas baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumas pagrįstas vien Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, aiškiai pabloginančiomis nuteistojo A. B. teisinę padėtį, todėl yra abejotinas.
6.1. Skunde nurodoma, kad A. B. buvo teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, todėl visas pakartotinio teikimo tenkinimas tampa griežtesnis BK 75 straipsnio prasme ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų prasme, kai pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 71 straipsnis), o nuteistajam A. B. palikta teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, laikantis sąlygų, numatytų BVK 77–82 straipsniuose. Į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus buvo prašoma pirmosios instancijos teismo atkreipti dėmesį, nagrinėjant pakartotinį Probacijos tarnybos teikimą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs Probacijos tarnybos teikimą (probuojamojo asmens bylos Nr. 211 57–58 lapai) ir 2019-03-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-61-659/2019, kuri įsiteisėjo 2019-03-15, konstatavo: „Visgi, teismas, vertindamas Probacijos tarnybos pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamų veikų, kadangi jo atžvilgiu nėra priimtų naujų apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, po papildomo įpareigojimo skyrimo nepadarė naujų administracinių nusižengimų, dalyvavo elgesio pataisos programoje, jis nesigydo nuo priklausomybės reabilitacijos centre, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nepažeidė kitų jam skirtų įpareigojimų, todėl bando gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis neneigia praleidęs pamokas, tačiau manytina, kad nuteistasis nevisiškai įsisavino teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmes. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis.“ Todėl visiškai neaišku, kodėl po 2 savaičių pirmosios instancijos teismas, galiojant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, turinčiai res judicata galią, dėl aptartų A. B. administracinių nusižengimų nusprendė kitaip, t. y. kad nuteistojo asmenybė yra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų būti panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas.
6.3. Kita vertus, ši priemonė – pateiktas teismui teikimas – yra perteklinis veiksmas, žinant, kad įrodžius A. B. kaltę pradėtame ikiteisminiame tyrime, jo neišvengiamai laukia teisinės pasekmės, numatytos BK 64 straipsnio 1 dalyje. Be to, nuo 2019-03-15 (kai įsiteisėjo cituota teismo nutartis) iki 2019-04-01 (kai teismui buvo pateiktas antrasis teikimas su identiška apkalta A. B.) apkaltinamųjų teismo nuosprendžių A. B. nebuvo priimta. Taigi kyla klausimas, ko vertas toks teismo vertinimas, galiojant jo nekaltumo prezumpcijai (nesilaikant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų) bei taikant dvigubus standartus nagrinėjant identišką teikimą.
6.4. Probacijos įstatymo 16 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtos probuotojų teisės ir pareigos, t. y. aiškiai yra numatyta probuotojo kompetencija, kuri neapima asmens, įtraukto į probacijos tarnybos registrą, apsvaigimo akto surašymo galimybės. Nepaisant to, 2019-03-29 toks aktas Nr. 018K-547, kaip greitos tyrimo priemonės rezultatas, buvo surašytas be jokios tyrimo motyvuojamosios dalies, be jokio teisinio pagrindo ir duomenų apie asmens apsvaigimą. Svarbiausia, kad aktas surašytas bei pasirašytas asmens, neturinčio specialių žinių, ir tik vyresniajai probacijos specialistei V. S., atliekančiai nuteistojo probaciją, konstatuojant, kad A. B. vartojo jo psichiką veikiančias medžiagas (A. B. asmens bylos 104 lapas). Todėl nesuprantama, kodėl teismas vadovavosi šiuo nauju įrodymu, neturinčiu nagrinėjamoje situacijoje juridinės galios. Galbūt tokį teismo apsisprendimą lėmė ir tai, kad Probacijos tarnybos teikimą nagrinėjęs teismas A. B. 2018-03-16 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę su bausmės vykdymo atidėjimu. Tačiau įtarimas naujame ikiteisminiame tyrime negali būti vada visiškai tenkinti Probacijos tarnybos teikimą, kai egzistuoja ir kitos probuojamojo asmens sudrausminimo alternatyvos, numatytos tiek BK 92 straipsnio 3 dalies 2 punkte, tai yra bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimas vieneriems metams, tiek Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių taikymas, vadovaujantis BK IX skyriaus ir 82 straipsnio nuostatomis). Būtent toks teikimo tenkinimas iš dalies atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarautų probacijos tikslams ir principams, numatytiems Probacijos įstatymo 4 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
5. Skundas atmestinas.
6. Aukštesnysis teismas pažymi, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). BK 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Probacijos įstatymo nuostatomis ir pagrįstai panaikino A. B. bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiuntė jį atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad A. B. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2018-04-20, kai jis įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą (asmens b. l. 15). 2018-04-26 probuojamasis buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, jam paaiškintas bausmės atlikimo turinys, jis buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens b. l. 27). Atlikus keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės pakartotinio teistumo rizikos grupei (49 balai). 2018-09-27 atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta, kad rizika nepakito – išliko vidutinė, tačiau išryškėjo kriminogeninė sritis „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ – 2018-09-26 patikrinus administracinių nusižengimų registrą, buvo nustatyta, kad nuteistasis A. B. probacijos laikotarpiu du kartus buvo nubaustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, t. y. 2018-05-24 nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 7 dalį 80 Eur bauda už tai, kad 2018-05-11 21.06 val. vairavo transporto priemonę (dviratį) būdamas neblaivus (nustatytas 0,56 promilės neblaivumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus; 2018-08-11 A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 484¹ straipsnio 1 dalį ir 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-08-11 00.34 val. iš viešojo maitinimo įstaigos (baro) išsinešė alkoholinį gėrimą ir turėjo alkoholinių gėrimų būdamas jaunesnis nei dvidešimt metų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus (asmens b. l. 37–38). Atsižvelgdama į šiuos duomenis, Probacijos tarnyba 2018-10-01 kreipėsi su teikimu į Klaipėdos apylinkės teismą dėl papildomų poveikio priemonių ir (ar) pareigų probuojamajam A. B. paskyrimo (asmens b. l. 40). Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-04 nutartimi Probacijos tarnybos teikimą patenkino ir A. B. paskyrė papildomą įpareigojimą – draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (asmens b. l. 42–43). Tačiau ir po šio papildomo įpareigojimo paskyrimo nuteistasis pažeidinėjo probacijos sąlygas: kaip matyti iš 2019-03-29 Probacijos tarnybos registre esančio asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 018K-S47, jame konstatuota, kad 2019-03-29 14.59 val. patikrinimo metu nustatyta, kad A. B. vartojo kanapes (asmens b. l. 104). Su patikrinimo rezultatais A. B. sutiko, 2019-03-29 rašytiniame pasiaiškinime nurodydamas, kad 2019-03-27 vartojo psichiką veikiančias medžiagas – kanapes (asmens b. l. 105). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad 2019-03-27 A. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir 2019-03-28 jis pripažintas įtariamuoju (asmens b. l. 102). Asmens bylos duomenimis, A. B. nuo 2018-08-30 iki 2018-10-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 55), šiuo metu niekur nedirba, nuo 2019-02-01 registruojasi Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 60, 69), yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, tačiau, kaip matyti iš šios ugdymo įstaigos 2019-01-02 pateiktos A. B. charakteristikos, jo pamokų lankomumas yra ypač prastas: nuo 2018-11-01 jis praleido 126 pamokas, praleistos pamokos nėra pateisintos ir yra didelė tikimybė, kad bus braukiamas iš mokinių sąrašo (asmens b. l. 51).
8. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. probacijos laikotarpiu tris kartus pažeidė probacijos sąlygas: probacijos laikotarpiu jis du kartus – 2018-05-24 ir 2018-08-11 – buvo nubaustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ir nors po šių nusižengimų Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-04 nutartimi jis buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šio draudimo nepaisė ir, kaip pats pripažino, 2019-03-29 vartojo kanapes (asmens b. l. 104, 105). Be to, nors A. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau jo lankomumas yra labai prastas – nuo 2018-11-01 be pateisinamų priežasčių jis praleido net 126 pamokas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog aptarti duomenys, nustatyti nuteistajam teismo paskirtų įpareigojimų mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei probacijos laikotarpiu papildomai paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai, taip pat duomenys apie nuteistajam pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei tai, jog probacijos laikotarpiu A. B. padarė du administracinius nusižengimus, rodo, jog nuteistasis sąmoningai nesilaiko jam paskirtų įpareigojimų ir nededa pakankamai pastangų, jog jam paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus jos atlikimo. Toks nuteistojo elgesys, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas ir naujų pažeidimų darymas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nenori taisytis ir laikytis įstatymų.
9. Nors skunde teigiama, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019-03-07 nutartimi, atmesdamas Probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, be kita ko, įvertino tai, kad po papildomo įpareigojimo skyrimo jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų, todėl visiškai neaišku, kodėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas dėl aptartų A. B. administracinių nusižengimų, praėjus vos dviem savaitėms po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo, nusprendė kitaip, t. y. kad nuteistojo asmenybė yra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų būti panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, A. B. net ir po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas 2019-03-07 nutartimi atmetė Probacijos tarnybos teikimą, kuriuo nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija siūlė panaikinti A. B. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, nesilaikė teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2019-03-29 patikrinimo metu nustatyta, kad A. B. vartojo kanapes (asmens b. l. 104). Nors skunde pažymima, kad probuotojo kompetenciją reglamentuojantis Probacijos įstatymo 16 straipsnis neapima asmens, įtraukto į probacijos tarnybos registrą, apsvaigimo akto surašymo galimybės ir, gynėjo teigimu, šis įrodymas neturi juridinės galios, todėl neaišku, kodėl teismas juo vadovavosi, tačiau pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad probuojamojo elgesio kontrolė – priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų laikymąsi, visuma, o šio įstatymo 16 straipsnyje, reglamentuojančiame probuotojų teises ir pareigas vykdant probaciją, be kita ko, nustatyta, kad probuotojai turi teisę tikrinti, kaip probuojamasis vykdo probacijos sąlygas (Probacijos įstatymo16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, priešingai gynėjo tvirtinimui, Probacijos tarnyba, vykdydama probuojamojo A. B., kuriam Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-04 nutartimi buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, priežiūrą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti, ar probuojamasis laikosi šio įpareigojimo, ir 2019-03-29 patikrinimo metu nustačius, kad A. B. vartojo kanapes, pagrįstai buvo surašytas 2019-03-29 Probacijos tarnybos registre esančio asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatyto aktas Nr. 018K-S47 (asmens b. l. 104), kuriame užfiksuoti patikrinimo rezultatai, patvirtinantys A. B. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-04 nutartimi paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimą. Kaip minėta, šių patikrinimo rezultatų A. B. neginčija, priešingai, su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais pasirašytinai sutiko, tiek šiame akte, tiek savo 2019-03-29 rašytiniame paaiškinime patvirtindamas kanapių vartojimo faktą (asmens b. l. 105). Todėl skundo argumentai, kad šiais duomenimis skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai vadovavosi, atmestini kaip nepagrįsti.
10. Aptarti duomenys patvirtina, kad A. B. net ir po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-04 nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo, kuriuo nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija siūlė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis, nepaisydamas teismo dar kartą jam parodyto pasitikėjimo ir įspėjimo, kad likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turi elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (asmens b. l. 67–68), nevykdė teismo papildomai paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, kaip minėta, 2019-03-27 A. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis 2019-03-28 pripažintas įtariamuoju pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (asmens b. l. 102).
11. Įvertinęs aptartus duomenis visų A. B. probacijos laikotarpiu padarytų pažeidimų kontekste, skundžiamą nutartį priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir net po to, kai kartą jau buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Šie duomenys paneigia skundo argumentą dėl neva dvigubų standartų taikymo nagrinėjant identišką teikimą.
12. Nors įtarimas naujame ikiteisminiame tyrime, kaip akcentuojama skunde, pats savaime negali būti savarankiška vada tenkinti Probacijos tarnybos teikimą, nes įrodžius A. B. kaltę pradėtame ikiteisminiame tyrime, jo neišvengiamai laukia BK numatytos teisinės pasekmės, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo nusikalstamus polinkius, todėl jie pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertinti kartu su kitais A. B. charakterizuojančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad probacijos laikotarpiu jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl išvada, kad bausmės tikslai ir toliau gali būti pasiekiami be realaus laisvės atėmimo, negalima.
13. Tokią išvadą dar labiau sustiprina Probacijos tarnybos 2018-04-18 Klaipėdos apygardos teismui pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog A. B. ir toliau netinkamai vykdo probacijos sąlygas – 2019-04-16 patikrinimo metu nustatyta, kad A. B. vartojo marihuaną (tai užfiksuota 2019-04-16 Probacijos tarnybos registre esančio asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 018K-647 (su šio tyrimo testo rezultatais A. B. pasirašytinai sutiko, tačiau pasiaiškinime nurodė, kad „narkotinė medžiaga išliko nuo 2019-03-27 vartojimo“ (b. l. 21–22).
14. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų duomenų visumą, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam A. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, kadangi jam ir toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą, kaip prašoma skunde, papildomai paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, būtų pažeistas teisingumo principas, be to, nebūtų užtikrinta ir bausmės paskirtis.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nutarė A. B. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos namus atlikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-16 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-04 nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.