Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal 2021 m. spalio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkintas civilinės ieškovės UAB „E.“ pareikštas civilinis ieškinys ir priteista civilinei ieškovei iš A. J. 2 407,45 Eur žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš A. J. 168,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2023-12-02 iki 2023-12-31, dirbdamas UAB „E.“ vairuotoju, UAB „Neste“ degalinėse, esančiose Minijos g., Smiltelės g., Šilutės pl., Baltijos pr., Klaipėdos m., turėdamas tikslą padaryti vagystę ir iš UAB „Neste Lietuva“ tinklo degalinių įsipilti kuro, pasinaudodamas UAB „E.“ išduota elektronine mokėjimo priemone UAB „Neste Lietuva“ kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė ne darbo reikmėms 2 059,41 l dyzelinio kuro, kurio bendra vertė 2 407,45 Eur. Taigi jis pagrobė UAB „E“ priklausantį 2 407,45 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. J. paskyrė teisingą bausmę.

6. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., nurodė, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už nusikaltimą nuteistajam paskirta artima minimaliam sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui bausmė, kuri teisingai subendrinta su 2021-10-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis jas sudedant. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju mažesnės bausmės skyrimas nebūtų pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams įgyvendinti.

8. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto akcentuotas aplinkybes, o būtent tai, kad A. J. prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, davė dėl jo parodymus, gailėjosi. Tai vertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visgi šios aplinkybės pagrįstai vertintos kitų padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

9. Byloje yra nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent tai, kad inkriminuotą nusikaltimą A. J. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. J. vėl nusikalto, kai 2021-10-28 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, kurios vykdymas buvo atidėtas. Taigi, nei baudžiamasis persekiojimas, nei teismo paskirta bausmė nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinių nusikalstamų veiksmų nuosavybei. Apeliantas skunde nurodo, kad susirastų darbą, tačiau jau minėtu nuosprendžiu A. J. buvo paskirti ir įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei tam tikru metu būti savo gyvenamojoje vietoje, tačiau šios priemonės prevencinių tikslų nepasiekė ir nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

10. Nuteistąjį A. J. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Administraciniai nužengimai taip pat padaryti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Aptartų aplinkybių visetas pagrįstai leidžia nuspręsti, kad A. J. taikomos bausmės ir nuobaudos nepadarė reikšmingos įtakos jo elgesiui, savo gyvenimo būdo jis nekeičia, tad už nagrinėjamą nusikalstamą veiką paskyrus mažesnės trukmės ar švelnesnę bausmę nebūtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

11. Nors A. J. skunde teigia, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios savo turtinės padėties, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje situacija, kurią būtų galima vertinti kaip beviltišką, kurioje nuteistasis nematė kitos išeities, kaip tik ją spręsti darant nusikalstamą veiką, nėra nustatyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. J. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir savanaudiška. Be to, A. J., be ankstesnių į nuosavybę nukreiptų teistumų, taip pat teistas ir už smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) bei už nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 132 straipsnio 3 dalis). Šie duomenys rodo, kad A. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad A. J. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį jo psichinį santykį su padaryta veika. Vien tai, kad iš nuteistajam mokamos algos atliekamos išskaitos už skolas, negali būti vertinama kaip išskirtinai sudėtinga situacija, nulėmusia nusikalstamos veikos padarymą.

12. Įvertinusi paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad A. J. paskirta bausmė ją atitinka, nėra per griežta, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Ji yra tinkamai individualizuota, ją pakeisti teisinio pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. Apeliaciniame procese Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. J. yra 100 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

14. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto A. J. valios. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla pagal apeliacinį skundą išnagrinėtas per vieną teismo posėdį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo A. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo A. J. gynybos apeliacinės instancijos teisme.