- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- AN2-9-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00767-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos kariuomenė
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, A. S., tyrimo metu nenustatytu laiku, tarp 2018 m. spalio 27 d. 00.16 val. ir 2018 m. spalio 27 d. 19.40 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), vairavo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui priklausantį automobilį „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, apgadino minėtą automobilį, padarė Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui 160 eurų turtinę žalą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus po eismo įvykio pasilikti eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį informuoti nukentėjusįjį ar policiją. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 219.1, 222 punktus.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. skundžiamu nutarimu administracinę teiseną A. S. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukė. Nutarime apylinkės teismas nurodė, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad vairuodamas automobilį A. S. sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Skunde Institucija teigia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas bei teismų praktiką ir tai turėjo įtakos neteisėto teismo nutarimo priėmimui. Nurodo, kad A. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, įrodo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti duomenys (asmenų paaiškinimai, vaizdo medžiaga, transporto priemonės apžiūros protokolas ir kt.). Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog tuo metu, kai A. S. savavališkai iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) bataliono paėmė automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), jis nebuvo apgadintas, o po to iki 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. iki automobilio trūkumų (apgadinimų) užfiksavimo, juo niekas daugiau ir nesinaudojo. Be to, A. S. savavališkai paėmęs Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ne tik keliais, bet ir ne kelyje, sudarydamas papildomas rizikas automobilio apgadinimui įvykti.
3.2. Institucija skunde akcentuoja Saugaus eismo automobilių įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, kurių pagrindu mano, kad A. S., vairuojant automobilį ir jį apgadinus, pagrįstai buvo konstatuotinas eismo įvykio faktas.
3.3. Institucija pažymi, kad valstybinio numerio lentelės įlenkimas ar atšvaito įdaužimas didesnio pravažumo automobilį vairuojančiam asmeniui galėtų būti mažai juntami ar nejuntami prie tam tikrų aplinkybių (kelio nelygumai, blogas matomumas, triukšmingumas), tačiau tempimo kilpos, kuri yra viena iš sunkiausiai deformacijos veikiamų automobilio konstrukcijos dalių, įlenkimas negalėjo būti vairuotojui nejuntamas prie bet kokių galimų vairavimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo argumentais, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, kurioje konstatuota, jog: „<...> apygardos teismas nepagrįstai, kaip reikšmingą LR ANK 426 straipsnio 1 daliai taikyti aplinkybę, nurodė ir tai, kad V. P. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuriam pagal einamas pareigas buvo patikėta ir šios bendrovės materialaus turto apskaita, valdymas, naudojimas bei kitoks administravimas, t. y. kad V. P. manė, jog pagal einamas pareigas neprivalėjo ir neturėjo pranešti niekam, išskyrus sau pačiam. Tokia teismo išvada dėl juridinio asmens (UAB (duomenys neskelbtini) turto priklausomybės fiziniam asmeniui (V. P.) yra visiškai nepagrįsta ir teisiškai ydinga“. Todėl, institucijos nuomone, A. S., vairavęs savavališkai, be savininko žinios (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinęs, privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam – (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui, o jeigu tai nebuvo įmanoma, – policijai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos skundą A. S. prašo atmesti Institucijos skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą.
4.1. A. S. atsiliepime teigia, kad automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti tik 2018 m. lapkričio 6 d., todėl automobilio apgadinimai galėjo atsirasti nuo 2018 m. spalio 26 d., kai jis buvo pastatytas į aikštelę užpylus kuro, iki pat 2018 m. lapkričio 6 d., kai jis buvo rastas apgadintas. Nurodo, kad surašytoje 2018 m. lapkričio 15 d. Veiklos ir karinio rengimosi patikrinimo ataskaitoje automobilio apgadinimai neužfiksuoti, be to, 2018 m. spalio 30 d. atlikus patikrinimą kariškiai nurodė, kad automobilio apgadinimų arba nepastebėję, arba kategoriškai tvirtino, jog jų nebuvo. Pirma, kariškis D. K., apklausiamas 2018 m. lapkričio 4 d., nurodė, jog 2018 m. spalio 30 d. matė automobilį be apgadinimų. Tos pačios apklausos metu jis nurodė, jog automobilio kilpa su diržo gabalu kabo nuo 2018 m. liepos ar rugpjūčio mėnesių, kadangi buvo tempiamas kitas automobilis. Antra, kariškis T. Z., apklausiamas 2018 m. lapkričio 21 d., paaiškino, kad 2018 m. spalio 31 d. tikrinant transporto priemones jokių apgadinimų nepastebėjo. Trečia, kariškis K. R., apklausiamas 2018 m. lapkričio 22 d., taip pat nurodė, jog 2018 m. lapkričio 3 d. apžiūrėdamas automobilius jokių pažeidimų nenustatė. Ketvirta, kariškis N. M., apklausiamas 2018 m. lapkričio 22 d., nurodė, kad 2018 m. spalio 20 d. ir 2018 m. lapkričio 1 d. apžiūrinėdamas automobilius jokių automobilio pažeidimų nepastebėjo. Todėl, A. S. nuomone, byloje nėra pagrindo kalbėti apie tai, jog jis 2018 m. spalio 27 d. vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, automobilį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6.1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.
6.2. ANK 426 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2017 m. gruodžio 1 d.) reglamentuota, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2017 m. spalio 3 d.) numatyta administracinė atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir tuo pačiu suformuluoti kaltinimą privalo institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo surašytas A. S. atžvilgiu, yra nurodyti tik tie KET pažeidimai, kurie išimtinai susiję su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos (KET 219.1, 222 punktai), ir nurodytas KET 9 punktas, kuriame įtvirtinta tik bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, nenurodyta konkreti teisės norma, kurią A. S. pagal blanketinę teisės normą (ANK 417 straipsnio 8 dalį) kaltinamas pažeidęs.
6.3. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenį norint patraukti atsakomybėn dėl ANK numatyto nusižengimo yra privaloma įrodyti jo kaltę. Apygardos teismas pažymi, jog Institucija pateiktame skunde nenurodo, kaip Institucijos vertinimu šiuo atveju pasireiškė A. S. kaltė. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra tikslių duomenų, kada automobilis „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, prie jos pridėtos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad, remiantis Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) bataliono pateiktu transporto priemonės „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), išdirbio lapu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 26 d., nustatyta, jog minėtą automobilį 2018 m. spalio 26 d. iki 14.15 val. naudojo A. Š., kuris 2018 m. spalio 1 d. paaiškinimu patvirtino, jog nurodytu laiku į transporto priemonę pripylė kuro, o kelionės lapą ir raktą grąžino (duomenys neskelbtini) autotechnikui (b. l. 16–18). Liudytojo D. K. 2018 m. lapkričio 6 d. paaiškinime nurodyta, kad vykdant transporto priemonių apžiūrą ir patikrinimą jis pamatė transporto priemonės „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus: „[...] įlenktą dešinės pusės valstybinio numerio kampą, dešinėje pusėje nuskeltą atšvaitą, sulankstytą variklio apsaugą ir šalia esančią kilpą“. Minėto liudytojo aiškinimu, transporto priemonės išorėje matėsi šakų, eglišakių, žemių (purvo) liekanų, automobilio viduje buvo matyti purvo ir netvarkos, nuo priekinio stiklo nuplėštas bataliono trumpinys, paskutinį kartą transporto priemonė buvo naudota 2018 m. spalio 26 d., pastatyta į technikos parką sutvarkyta, užpiltu pilnu baku kuro, nebuvo įtraukta į važiavimus (b. l. 19). 2018 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 22–36). 2019 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad žiedinėje sankryžoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kelyje (duomenys neskelbtini), įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini), ties kelio ženklais, žyminčiais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tarp kelio atitvarų, ant žolės rastas „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), raktas (b. l. 82–88). Administracinio nusižengimo byloje esančioje 2018 m. lapkričio 15 d. veiklos ir karinio rengimo patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Batalionui priklausančiose transporto priemonėse trūksta švaros, tačiau automobilių trūkumų ar apgadinimų nėra užfiksuota (b. l. 122–126).
6.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pridėtos policijos pažymos (ataskaitos) ar kito dokumento, kurio pagrindu būtų galima teigti, jog minima transporto priemonė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. 00.16 val. iki 2018 m. spalio 27 d. 19.40 val. būtų patekusi į eismo įvykį ir jo metu būtų apgadintas automobilis „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodoma, jog A. S. padarė eismo įvykį, nors byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kada ir kur įvyko Institucijos minimas eismo įvykis. Taigi, Institucijai nesuformulavus tikslaus kaltinimo, kokia kaltės forma pasireiškė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, kada ir kur įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui priklausantis automobilis „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
6.5. Apygardos teismo vertinimu, sutiktina su apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytais argumentais, kad paties eismo įvykio, kurio metu būtų apgadinta transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis surinktais duomenimis, niekas nematė, įvykio faktą patvirtinančio dokumento byloje taip pat nėra. Liudytoju byloje apklaustas I. L. parodė, kad matė, kaip iš Bataliono teritorijos 23.00 – 24.00 val. išvažiavo automobilis „Mercedes Benz GD 290“, tačiau nei valstybinio numerio, nei kas vairavo transporto priemonę, nematė ir žurnale to neužfiksavo (b. l. 66–68). Liudytoju byloje apklaustas D. K. nurodė, kad 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo metu nepastebėjo automobilio trūkumų (apgadinimų), detaliai neapžiūrinėjo automobilių, detaliau tikrino transporto priemonių dokumentaciją, o minėtus trūkumus jis pastebėjo tik 2018 m. lapkričio 6 d. (b. l. 57–60). Liudytojai D. U. ir A. J. parodė, kad A. S. jiems buvo sakęs, jog buvo girtas pasiėmęs „(duomenys neskelbtini)“ – automobilį „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su juo „raižė“, tačiau jiems A. S. neminėjo, kad automobiliu būtų sukėlęs eismo įvykį ir jo metu būtų apgadinęs transporto priemonę (išskyrus kuro užpylimo dangtelį ir kuro vagystę) (b. l. 51–53, 75–77, 80–81). Liudytojas G. J. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog vienu raktu galima atrakinti ir kitų tokio paties modelio automobilių dureles, užvedimo spyneles (b. l. 54–56). Liudytojai A. Š., D. K. nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 26 d. paskutinis minėtą automobilį vairavęs asmuo buvo A. Š., Batalione nesant minėto automobilio rakto, ši transporto priemonė iš vis negalėjo būti naudojama ir iš automobilio kelionės lapų taip pat matyti, kad minėtu automobiliu nuo 2018 m. spalio 26 d. nebuvo naudotasi. Taigi, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad būtent A. S. apgadino automobilį „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pats A. S., apklausiamas ikiteisminiame tyrime, taip pat neigė apgadinęs minėtą automobilį ar jį vairavęs, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija liko nepaneigta, jokių kitų tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui priklausančio automobilio „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo aplinkybes, atlikta nebuvo.
6.6. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl neliko objektyvios galimybės atlikti papildomus tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti kaltininką bei įvertinti, ar įvyko kaltinime nurodytas eismo įvykis ir (ar) jo metu būtent A. S. apgadino automobilį „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, esant šioms aplinkybėms, vien remiantis prielaidomis nėra pagrindo daryti išvados, kad Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) brigados „(duomenys neskelbtini)“ Brigados (duomenys neskelbtini) batalionui priklausantį automobilį „Mercedes Benz GD 290“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laikotarpiu apgadino būtent A. S., sukeldamas eismo įvykį, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį neinformuodamas nukentėjusiojo ar nepranešdamas policijai, todėl nėra teisinio pagrindo A. S. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
6.7. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.