- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-102-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41144-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Idestus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2177-872/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „SA Logistic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idestus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „SA Logistic“ kreipėsi į teismą (e. b. l. 1–3), prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Idestus“ 5 258,51 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-04 su atsakove sudarė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį. Pažymėjo, jog atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2017-01-20 iki 2017-09-29.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-15 preliminariu sprendimu (e. b. l. 27–28) ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 258,51 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59 Eur žyminio mokesčio.
3. Atsakovė UAB „Idestus“ pateikė prieštaravimus (e. b. l. 33–36) dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė nesutinkanti su ieškovės reikalavimu ir prašė teismo panaikinti priimtą preliminarų sprendimą bei ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovei perduotas saugojimui krovinys – konservuotos alyvuogės, nebuvo tinkamai saugomos. Paaiškėjo, jog dalis krovinio yra išvogta, jo kiekis mažesnis nei buvo perduota ieškovei saugoti, apsauginės plėvelės, apsaugančios krovinį nuo dulkių ir kitų nešvarumų – suplėšytos, dėl ko krovinys prarado savo prekinę išvaizdą, o dėl netinkamų saugojimo sąlygų – metalo indeliai apnešti purvu, dulkėmis, nešvarumais, surūdiję dėl sandėlyje esančios drėgmės. Ieškovei ne kartą teikė pastabas dėl netinkamo krovinio saugojimo, ne kartą buvo prašoma nuplauti ar nuvalyti krovinį. Teigė, jog atsakovė siekė krovinį atsiimti, tačiau ieškovė jį sulaikė, reikalaudama apmokėti už saugojimo paslaugas. Nurodė, kad ieškovė PVM sąskaitose-faktūrose buvo padariusi nuolaidą atsakovei, tačiau padaryta nuolaida yra per maža ir nepadengianti atsakovės patirtų realių nuostolių. Be to, mokestį už krovinio saugojimą ieškovė skaičiuoja už 52 paletes po 0,13 Eur, nors paletės yra sukrautos viena ant kitos ir užima dvigubai mažiau ploto. Taigi, mokestis turėtų būti per pus mažesnis, nes mokama už sandėliavimą pagal krovinio užimamą plotą, o ne krovinio užimamą tūrį.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus (e. b. l. 46–48), kuriuose su atsakovės argumentais nesutiko, teigdama, jog jie neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog krovinys buvo saugomas nuo 2013 m. vasario mėnesio. Atsakovės atstovas Ž. M. ne kartą buvo atvykęs ir paimdavo po kelis pavyzdžius metalinių indelių su konservuotomis alyvuogėmis, paaiškindamas, jog pavyzdžius veža parodyti galimiems krovinio pirkėjams. Būtent pats krovinio savininkas ir įplėšė polietileninę plėvelę ir išsivežė dalį krovinio. Atsakovė nepateikė ieškovei nei vienos pretenzijos nei žodžiu, nei raštu, niekada neprašė nuplauti ar nuvalyti krovinį, nes krovinys visada buvo švarus. Tikroji problema – atsakovė neturėjo kur ir kam realizuoti krovinio. Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Dar 2017-02-20 ir 2017-03-06 raštais ieškovė prašė atsakovę informuoti apie priimtą sprendimą dėl tolimesnio krovinio saugojimo, bet atsakovė atsakymo nepateikė. Akcentavo, jog konservuotų alyvuogių galiojimas baigėsi dar 2014 m. rugsėjo – 2015 m. kovo mėnesiais, todėl šiuo metu visiškai nebesvarbu kaip jis atrodo, nes yra bevertis, be to, reikalaujantis papildomai didelių išlaidų utilizavimui, todėl atsakovė ir neatsiima šio krovinio. Pažymėjo, jog niekada nebuvo sulaikiusi krovinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-13 galutiniu sprendimu (e. b. l. 113–115) ieškinį tenkino ir preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Idestus“ ieškovei UAB „SA logistic“ 5 258,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 459 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog ieškovė (vykdytoja) ir atsakovė (užsakovė) 2013-02-04 sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 13-02/04. Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras bendrai 5 258,51 Eur sumai.
7. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl netinkamo konservuotų alyvuogių saugojimo, nurodė, kad 2017-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole įrašyta, jog „dalis saugomų palečių su konservuotomis alyvuogėmis yra nepilnos“. <...> „Apžiūros metu plėvelė yra purvina, apdulkėjusi, konservuotų alyvuogių skardinės yra pasidengusios rūdimis“. 2018-01-16 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole įrašyta: „buvo apžiūrėtos ir suskaičiuotos ant palečių esančios konservuotos alyvuogės“. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovei ne kartą buvo reikštos pretenzijos dėl netinkamo krovinio saugojimo. Priešingai, ieškovės atstovas įmonės vadovas teismo posėdyje patvirtino, jog krovinys buvo priimtas saugoti dar 2013 m. vasario mėn., tačiau pretenzijos dėl netinkamo krovinio saugojimo buvo pradėtos reikšti tik šalių ginčui atsidūrus teisme. Akcentavo, jog ieškovė ne kartą prašė atsakovės pasiimti krovinį, nes jo galiojimas pasibaigęs, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, su saugomo krovinio kiekiu sutiko ir dalį PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjo. 2018-01-17 priėmimo-perdavimo akto turinys patvirtina, jog atsakovė ginčo krovinį pasiėmė ir įsipareigojo padengti visą susidariusią skolą už prekių sandėliavimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 imtinai bei aiškiai nurodė, jog neturės pretenzijų dėl krovinio sandėliavimo.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nustatė, jog tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Nurodė, jog ieškovės pareikšto reikalavimą pagrįstumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai, todėl darė išvadą, jog atsakovės nurodomų aplinkybių kontekste keisti ar naikinti byloje priimtą preliminarų sprendimą pagrindo nėra. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovės prašomos išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino advokato išlaidų dydžio, priteisė ieškovei iš atsakovės 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 59 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) UAB „Idestus“ apeliaciniu skundu (e. b. l. 118–121) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei teisės aktus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdyje, tokius paaiškinimus privalėjo vertinti kaip tarp šalių kilusį ginčą dar iki bylos iškėlimo ir atsakovės nesutikimą su reikalavimu apmokėti už saugojimo paslaugas, nors jokių rašytinių pretenzijų atsakovė ieškovei ir neteikė. Atsakovė nemokėjo tik už konservuotų alyvuogių saugojimą, tačiau už visų kitų krovinių saugojimą ieškovė mokėjo tinkamai. Atsakovės pretenzijos buvo reikštos žodžiu.
11. Dėl teismo argumentų, susijusių su 2017-02-20 prašymu atsiimti saugomas prekes, pažymėjo, kad šiame pranešime buvo aiškiai nurodoma, jog sandėlis nuo 2017-03-06 yra uždaromas, dėl ko ir prašoma atsiimti prekes. Vien tai, kad prekės buvo saugomos toliau, patvirtina, jog sandėlis uždarytas nebuvo, apie tai atsakovė buvo informuota, todėl krovinys ir toliau buvo ieškovės naudojamuose sandėliuose bei už krovinio saugojimą ieškovė išrašinėjo sąskaitas atsakovei. Ieškovė žodžiu reikalavo už saugojimą susimokėti prekes atsiimant, dėl ko šalims geruoju susitarti nepavyko.
12. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl saugomo krovinio kiekio atsakovė pretenzijų nereiškė, kadangi iš šalių elgesio matyti, jog nuo 2017 m. nemokėjimai už išskirtinai vieno krovinio saugojimą pagrindžia, jog atsakovė nelaikė, jog saugojimo paslauga suteikta tinkamai. Be to, ieškovė, būdama profesionalė, krovinio apskaitos nevedė ir teismo įpareigojimo neįvykdė. Teismas negalėjo vadovautis vien tik ieškovės žodiniais paaiškinimais, jog atsakovės vadovas vis pasiimdavo po keletą alyvuogių skardinių, kadangi būtent ieškovė tai turėjo įrodyti dokumentais.
13. Teismas nevertino ir to, jog ieškovė, kaip saugotoja, pagal įstatymą privalėjo grąžinti davėjai ar kitam jo įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti. Kadangi jokių nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvo įvykę, ieškovė turi atsakyti dėl netinkamai suteiktos paslaugos. Atsakovė pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog saugojimo paslauga buvo suteikta netinkamai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, nei kokį kiekį krovinio saugoti priėmė, nei ar jis kito saugojimo laikotarpiu ir dėl kokių priežasčių.
14. Paletės yra sukrautos viena ant kitos ir užima dvigubai mažiau ploto. Sutartyje jokie saugojimo įkainiai nenumatyti. Iš 2018-01-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieškovė perpakavo krovinį bei jį išdėstė sandėlyje po vieną paletę, ne viena ant kitos, kaip buvo visą saugojimo laikotarpį. Teismas, vertindamas 2018-01-17 priėmimo-perdavimo aktą, nevertino šio akto sudarymo aplinkybių. Šiuo aktu atsakovė patvirtino, jog pretenzijų dėl saugojimo neturi ne ieškovei, o UAB „Armo“.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „SA Logistic“ atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. l. 124–126) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai taikė įstatymą ir priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Priešingai, negu nurodo atsakovė, ginčas dėl konservuotų alyvuogių saugojimo kilo tik iškėlus bylą teisme, kadangi atsakovė ne tik kad nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, bet ir iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo buvo apmokėjusi 2017-05-31 ir 2017-06-21 išrašytas sąskaitas–faktūras už saugojimo paslaugas. Ieškovei neaišku, kokią aplinkybę patvirtina tai, kad sandėlis nebuvo uždarytas ir prekės buvo saugomos toliau. Tai tik patvirtina atsakovės nenorą atsiimti krovinį pagal raginimą ir išreikštą valią tęsti saugojimo paslaugų teikimą.
Šalies argumentai
17. Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas šalių ginčas, kilęs dėl apmokėjimo už atsakovo krovinio, sudarančio 52 paletes, saugojimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-09-29. Visą šį saugojimo laikotarpį atsakovės krovinys (konservuotos alyvuogės) sudarė 52 paletes, ir tai patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos–faktūros. Su saugomo krovinio kiekiu atsakovė sutiko, jokių pretenzijų nereiškė, ir dalį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo. Dar daugiau, kaip matyti iš 2018-01-17 priėmimo–perdavimo aktų, kuriais ieškovė perdavė atsakovei visą jai priklausantį krovinį – 52 paletes konservuotų alyvuogių, aiškiai nurodyta, kad atsakovė neturės pretenzijų dėl krovinio, taip pat atsakovė įsipareigojo padengti visą įsiskolinimo sumą. Saugojimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir atsakovė neįrodė priešingai.
18. Pažymėjo, kad kaip sukomplektuotas krovinys atsakovė žinojo nuo pat saugojimo pradžios ir nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl kainos, saugojimo išlaidas apmokėdavo. Prieš kelias dienas iki atvykstant antstoliui (2017-11-30), atsakovės atstovas paprašė krovinį apvynioti plėvele ir dėl šių darbų laikinai dalis palečių buvo užkrautos viena ant kitos, tačiau tai buvo tik laikinai, nes visą saugojimo laikotarpį paletės buvo išdėstytos kiekviena atskirai. Kita vertus, kaip patalpoje išdėstomos paletės, kainai neturi jokios įtakos, nes teikiama paletės (krovinio) saugojimo paslauga, o ne patalpų nuoma, todėl ir šiuo atveju atsakovės teiginys dėl kainos sumažinimo perpus visiškai nepagrįstas. Priėmimo–perdavimo aktuose aiškiai nurodyta, kad atsakovė neturės pretenzijų dėl krovinio, taip pat atsakovė įsipareigojo padengti visą įsiskolinimo sumą. Pažymėjo, kad šių aktų atsakovė neginčijo, todėl jie laikytini teisėtais, ir teismas turėjo teisę jais vadovautis priimant teismo sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
19. Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant ar ieškovas tinkamai suteikė atsakovui prekių saugojimo paslaugas už kurias reikalauja apmokėjimo. Šalys neginčija fakto, kad jų sutartiniai santykiai atsirado 2013-02-04 muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. 13-02/04 pagrindu.
22. Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovo paaiškinimais, jog iki šios bylos iškėlimo atsakovas nereiškė jam pretenzijų dėl paslaugų kokybės. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių tokių pretenzijų pareiškimo faktą, byloje nėra. Vien tai, kad atsakovas nuo 2017 m. nustojo mokėti ieškovui už paslaugas, savaime nereiškia, jog piniginės prievolės nevykdymas buvo sąlygotas atsakovo pretenzijomis dėl paslaugų kokybės. Kita vertus, bylos duomenimis atsakovas iki ieškinio pateikimo buvo apmokėjęs ieškovo išrašytas sąskaitas 2017-05-31 ir 2017-06-21 už saugojimo paslaugas; duomenų, patvirtinančių, kad tokiais mokėjimas atsakovas nemokėjo būtent už ginčo konservuotų alyvuogių saugojimą, byloje taip pat nėra. Taigi, ieškovo paaiškinimai neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, grįsdamas išvadas vadovaujantis ieškovo paaiškinimais.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių susiklostę ilgalaikiai sutartinai santykiai, todėl, tuo atveju, jei atsakovas būtų buvęs nepatenkintas saugojimo paslaugų kokybe, akivaizdu, kad jis būtų nedelsiant atsiėmęs jo saugomas prekes. Tuo tarpu, net ir po ieškovo 2017-02-20 raginimo atsiimti prekes, atsakovas nepageidavo nutraukti sutartinių santykių su ieškovu. Tai, kad minėtame ieškovo raginime buvo nurodyta, jog sandėlis nuo 2017-03-06 yra uždaromas, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, nes, kaip buvo minėta, atsakovas jokių veiksmų dėl prekių atsiėmimo nesiėmė. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys atsiimti prekes, byloje nėra.
24. Iš byloje esančių sąskaitų – faktūrų matyti, jog ieškovas prisiėmė saugoti atsakovo krovinį - 52 paletes su konservuotomis alyvuogėmis (dėl palečių kiekio ginčo tarp šalių nėra). Kiek konkrečiai alyvuogių skardinių buvo sukrauta paletėje ir perduota saugoti ieškovui, šalys nesitarė. Kita vertus, 2018-01-17 priėmimo -perdavimo aktuose atsakovas nenurodė jokių pastabų dėl trūkstamos krovinio dalies, dėl netinkamos perduodamo krovinio kokybės. Svarbu akcentuoti, jog šiuose aktuose būtent ieškovas ir atsakovas susitarė dėl krovinio priėmimo - perdavimo, todėl tai, jog atsakovas nurodė, jog pretenzijų dėl krovinio sandėliavimo neturi UAB „Armo“, nereiškia, kad jis tokių pretenzijų turėjo ieškovui, nes, kaip minėta, jokių pretenzijų ar pastabų šiuose aktuose nurodyta nebuvo. Priešingai, priėmimo-perdavimo aktuose atsakovas įsipareigojo padengti visą įsiskolinimą už prekių sandėliavimą iki 2018-01-01. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus – priėmimo-perdavimo aktus.
25. Šioje byloje atsakovas neginčijo, jog ieškovo saugomų prekių galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Tą aplinkybę įrodo ir šalių pasirašyti 2018-01-17 priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių matyti, jog saugojimo terminas nebegaliojo jau 2013 m. lapkričio mėn., vėliausiai galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2016 sausio mėn. Taigi, atsakovo atsikirtimai dėl jam perduotų prekių (kurias atsiimti atsakovas nepageidavo ir kurios jau nebegali būti naudojamos pagal paskirtį) netinkamos kokybės nėra pakankamai susiję su ieškovo suteiktų saugojimo paslaugų kokybe.
26. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog mokesčio dydis už krovinio, pakrauto ant palečių, saugojimą priklausė nuo šių palečių išdėstymo sandėlyje, todėl jo nurodytos aplinkybės, jog paletės yra sukrautos viena ant kitos ir užima dvigubai mažiau ploto, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui.
27. Ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas. CPK 56 str. nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą, t. y. CPK nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.). Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, išlaidos, kurias ieškovas sumokėjo VšĮ Nacionaliniam teisės centrui už teisines paslaugas, negali būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), nes atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p., todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 str. 1 d. 9 p. netaikytinas. Pažymėtina, kad pateikta sutartis dėl teisinių paslaugų, sudaryta tarp VšĮ Nacionalinio teisės centro ir advokato dėl paslaugų teikimo, neįrodo, kad tarp ieškovo ir šio advokato buvo sudaryta atstovavimo sutartis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.