Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį – 210 MGL dydžio bauda,

pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – 180 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos baudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 210 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 140 MGL (5 272,40 Eur) bauda, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš nuteistojo išieškoti automobilio „BMW X5“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 9780 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d. apie 06.50 val. (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo angare, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inspektoriui G. T. ir vyriausiajam inspektoriui A. S. atliekant transporto priemonės, priklausančios V. B., - automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), vykstančios iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apžiūrą, (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inspektoriui G. T. apžiūrint minėtą automobilį, o būtent, G. T. atsukant automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), dešinės pusės slenksčio išorinę apsaugą, o (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inspektoriui A. S. tikrinant minėto automobilio dugną (esant automobilių apžiūros duobėje ir prilaikant minėto automobilio dešinės pusės slenksčio išorinę apsaugą), V. B. įsėdo į automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai) ir neteisėtai atidaręs (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo angaro, esančio (duomenys neskelbtini), išvažiavimo vartus bei užvedęs automobilio variklį ir įjungęs pavarą pradėjo iš (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo angaro, (duomenys neskelbtini), važiuoti. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis inspektorius G. T., reaguodamas į V. B. neteisėtus veiksmus, įlipo pro minėto automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles į automobilio saloną ir kaire ranka sugriebęs už pavarų svirties ją įjungė į parkavimo režimą, po ko automobilis sustojo. (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inspektoriui pareikalavus, jog V. B. nutrauktų neteisėtu veiksmus, V. B. aktyviais veiksmais, siekdamas rankomis nustumti G. T. ranką nuo bėgių perjungimo svirties, panaudodamas fizinį smurtą, - vieną kartą suduodamas smūgį G. T. į kairį petį, ko pasėkoje G. T. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kairio peties sąnario traumą, G. T. rankomis išstūmė iš automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), salono, ir iš posto automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savavališkai pasišalino (išvažiavo) į (duomenys neskelbtini) teritoriją, t. y. pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inspektoriui G. T..Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėjo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, o būtent, 2016 m. gruodžio 11 d. apie 06.51 val., (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo angare, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inspektoriui G. T. ir vyriausiajam inspektoriui A. S. atliekant transporto priemonės, priklausančios V. B., - automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), vykstančios iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), apžiūrą, po panaudoto (duomenys neskelbtini)vyriausiojo inspektoriaus G. T. atžvilgiu fizinio smurto bei jį rankomis išstūmus iš automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), salono, neteisėtai, be Lietuvos Respublikos muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų (pareigūnų) leidimo, savavališkai, atidaręs (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo angaro, esančio (duomenys neskelbtini), išvažiavimo vartus, vairuojamu automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), išvažiavo iš minėto (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo angaro bei, neteisėtai automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), pravažiavęs (duomenys neskelbtini) posto, esančio (duomenys neskelbtini), užtvarus, nuvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. 2016 m. gruodžio 11 d. apie 06 val. 51 min. (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai) neteisėtai kirto (perėjo) Lietuvos Respublikos valstybės sieną važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus baudą. Taip pat teismas konstatavo, kad nuskalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje padarymui buvo panaudota transporto priemonė, todėl sprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš nuteistojo išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti paskirtą baudą bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria valstybei iš jo priteista automobilio „BMW X5“ vertę atitinkanti pinigų suma – 9 720 Eur. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo paskirta bauda yra aiškiai per griežta. Teismas neteisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad visos proceso metu jis savo kaltę pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu atlygino žalą. Yra vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, nuolatinio darbo neturi. Dėl sunkios materialinės padėties buvo priverstas parduoti ir savo automobilį. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos pasieniečiai jam buvo davę leidimą vykti į Lietuvos Respubliką. Muitinės pareigūnai patikrino automobilį, nieko neradę nutarė patikrinti detaliau. Pradėjo ardyti automobilį, gąsdindami, jog vis tiek sulaikys automobilį. Pergyvendamas dėl to ir dėl savo šeimos, pasielgė neapgalvotai, išstūmęs muitininką iš automobilio nuvažiavo. Skundo autoriaus teigimu, teismas neįvertino visų aplinkybių, todėl paskyrė aiškiai per didelę baudą.Taip pat skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu taikytis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes šiuo atveju automobilis nebuvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Be to, automobilio vertė, atsižvelgus į nusikaltimu padarytą žalą, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta, į šeiminę ir materialinę padėtį yra neproporcinga ir prieštaraujanti teisingumo principui.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas advokatas Egidijus Blažys prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis). Taigi, esant minėtoms sąlygoms, teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas.Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas; apeliacinės instancijos teisme atitinkamai pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą abiem išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais).Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog V. B. padarė BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes be Lietuvos Respublikos muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų leidimo automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)neteisėtai kirto (perėjo) Lietuvos Respublikos valstybės sieną važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta.Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nuteistasis V. B. su savo šeima, automobiliu, 2016 m. gruodžio 11 d. apie 06.50 val. iš (duomenys neskelbtini) vyko į Lenkiją per Lietuvos Respubliką. Jį patikrinus Baltarusijos pasienio ir muitinės pareigūnams, jis atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą. Muitinės pareigūnams detaliai tikrinant jo vairuojamą automobilį, V. B. atidaręs detalaus patikrinimo angaro išvažiavimo vartus bei užvedęs automobilio variklį ir įjungęs pavarą pradėjo iš jo važiuoti. Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius G. T., reaguodamas į V. B. neteisėtus veiksmus, įlipo pro minėto automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles į automobilio saloną ir kaire ranka sugriebęs už pavarų svirties ją įjungė į parkavimo režimą, po ko automobilis sustojo. Tačiau inspektoriui pareikalavus, jog V. B. nutrauktų neteisėtu veiksmus, V. B. aktyviais veiksmais, siekdamas rankomis nustumti G. T. ranką nuo bėgių perjungimo svirties, panaudodamas fizinį smurtą, - vieną kartą suduodamas smūgį G. T. į kairį petį, ko pasėkoje G. T. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kairio peties sąnario traumą, G. T. rankomis išstūmė iš automobilio „BMW X5“ salono, ir iš posto automobiliu „BMW X5“, savavališkai pasišalino (išvažiavo) į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės patvirtina, kad V. B. pasipriešino valstybės tarnautojui, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu pagal BK 286 straipsnį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog minėtais veiksmais V. B. neteisėtai perėjo (pervažiavo) Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Objektyviai šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais, kuriais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo režimas. Veika gali būti padaroma kertant sausumos, vandens ar oro sieną bet kuriomis priemonėmis ir būdais, neturint atitinkamo dokumento arba nors ir turint dokumentus, bet sieną pereinant nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, tiek iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką. Valstybės sienos kirtimas – tai asmenų perėjimas, transporto priemonių vykimas, prekių ir kitų vertybių gabenimas per valstybės sieną. Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio prasme Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas laikomas neteisėtu, kai siena kertama: 1) neturint reikalingų dokumentų; 2) pasinaudojant svetimu ar padirbtu dokumentu; 3) nors ir turint dokumentus, tačiau be atitinkamo leidimo, kai jis yra būtinas; 4) išvengiant pasienio kontrolės; 5) kertant valstybės sieną nenustatytoje vietoje, t. y. ne per sienos perėjimo punktus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. neteisėtas valstybės sienos perėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai valstybės siena pereinama neturint reikalingų dokumentų ar ne per nustatytą valstybės sienos perėjimo punktą. Nusikaltimo, numatyto BK 291 straipsnio 1 dalyje, subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia – kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, t. y. neturėdamas reikalingų dokumentų ar ne nustatytoje vietoje, pereina valstybės sieną ir siekia tai daryti.Baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad nuteistasis V. B. neturėjo reikiamų dokumentų, kurie suteikia teisę vykti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, iš byloje esančių duomenų bei paties nuteistojo V. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, bei liudytojo R. R. parodymų matyti, kad V. B. ir jo šeimos narius jau buvo patikrinę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir jiems kelionės dokumentai buvo grąžinti. Byloje nebuvo apklaustas nei vienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kuris paneigtų šias aplinkybes. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo R. R. parodymai, kad jis dirbdamas taksi vairuotoju, iš Druskininkų miesto vežė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus į Raigardo kelio postą, kuriuos atidavė pasieniečiams. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pasienio pareigūnai buvo atlikęs visus patikrinimus ir aplinkybių dėl kurių V. B. negalėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką nenustatė. Kolegija pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nedavė leidimo tęsti kelionės. Kaip jau buvo minėta, atlikus pasienio pareigūnų patikrinimą, automobilis buvo nukreiptas muitinės pareigūnų patikrinimui. Iš pradžių automobilį muitinės pareigūnai apžiūrėjo vizualiai, o po to jis buvo nukreiptas į detalaus patikrinimo angarą. Detalaus patikrinimo angare muitinės pareigūnai G. T. ir A. S. pradėjo detalų V. B. automobilio patikrinimą. V. B. aiškino pareigūnams, kad automobilis rentgenu buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tačiau jie tęsė jo apžiūrą. V. B. prašė pareigūnų nesugadinti ir nesubraižyti automobilio. Anot nuteistojo V. B. į angarą buvo atėję ir kiti muitinės pareigūnai, kurie sakė, jog jo automobilis bus vis tiek sulaikytas. Dėl to, bijodamas dėl automobilio apgadinimo ir sulaikymo, V. B. pasipriešino muitinės pareigūnams ir iš detalaus patikrinimo angaro savavališkai išvažiavo į Lietuvos RespublikąTeisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus konstatuoja, kad V. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo objektyviosios pusės bei neįrodyta, kad pastarasis turėjo tyčią padaryti šį nusikaltimą, t. y. kad jis suvokė, jog neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir norėjo taip veikti. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad V. B. neturėjo reikalingų dokumentų, ar pasinaudojo svetimu ar padirbtu dokumentu, nors ir turėjo dokumentus, tačiau neturėjo atitinkamo leidimo, kai jis yra būtinas, bandė išvengiant pasienio kontrolės ar kirto valstybės sieną nenustatytoje vietoje, t. y. ne per sienos perėjimo punktus. Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas abejonių nekeliančiais įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę. Baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje tai reiškia, kad teismo diskrecija įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą nėra absoliuti ta prasme, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, pagrįstą visų bylos duomenų nešališku patikrinimu, objektyvių prieštaravimų pašalinimu ir motyvuotų išvadų pateikimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2012 ir kt.). Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. B. veikoje nėra BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaudamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 291 straipsnio 1 dalies naikinama ir V. B. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – pagal BK 291 straipsnio 1 dalį jis išteisinamas (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad V. B. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį išteisinamas, naikinama nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

Dėl paskirtos bausmės

Atsižvelgiant į tai, kad V. B. dėl vienos nusikalstamo veikos padarymo šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas bei, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtu bausmė – baudos dydžiu, apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio dalį ir dėl bausmės dydžio. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. B. bus pasiekti tik jam paskyrus baudą, o ne kurią nors kitą iš BK 286 straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Tačiau kolegijos nuomone, įvertinus byloje esančias aplinkybes, nuteistojo V. B. asmenybę, paskyrė per griežtą baudos dydį. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta iki 500 MGL dydžio (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2016-04-01, redakcija), o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija).Nuteistasis V. B. padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžia gailisi, dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino padarytą žalą, tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsni 1 dalies 2 punkte, 3 punkte. V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Turi šeimą, du vaikus. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. pats prisistatė į teisėsaugos institucijas. Teismas sprendžia, jog V. B. skiriama 120 MGL dydžio bauda, tokio dydžio bausmė yra tinkama bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnio 2 punktas,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. (V. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. B. pagal BK 291straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. B. valstybės naudai automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris 6409KP-4, vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 780 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų), taip pat dalį dėl bausmių subendrinimo ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir V. B. už nuskalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymą paskirti 120 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. galutinę bausmę – 80 MGL (3 012,80 Eur) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.