Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-11 · Civilinė byla Nr. 2-2050-853/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
2-2050-853/2018
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00437-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2050-853/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00437-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei L. Ž., atsakovui A. G., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. B. ieškiniu prašė priteisti nepilnametės dukters A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš tėvo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur nuo 2018 m. kovo 6 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad jos mėnesines pajamas sudaro mėnesinis darbo užmokestis – 353 Eur bei 30,40 Eur Socialinės paramos skyriaus skiriama išmoka vaikui. Dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga 250-300 Eur suma, tačiau ieškovė galinti skirti 150 Eur, o likusią sumą – 150 Eur turėtų skirti dukters tėvas. Taip pat, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, skirti ją nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise, nustatyti bendravimo tvarką ieškovo su nepilnamečiu vaiku ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. B. ir jos atstovė advokatė L. Ž. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad A. G. yra dukros A. G. tėvas. Gyvena vieno kambario bute, kuris perdarytas į dviejų kambarių butą, kad vaikams būtų patogiau. Dukra A. G. gyvena viename kambaryje su broliu. Nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri moka 353 eurų dydžio atlyginimą. Taip pat, pragyventi padeda mama su močiute. Įsipareigoja vaiką atvežti į įkalinimo įstaigą.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. nurodė, kad su ieškiniu sutinka – sutinka dėl vaikui mokamų periodinių išmokų dydžio, lėšų administratore paskiriant ieškovę bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vaiko išlaikymui 300 Eur suma yra pakankama. Su dukra nebendrauja, kadangi yra įkalinimo įstaigoje, tačiau atlikus bausmę norėtų bendrauti su dukra kiekvieną dieną.

Išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti A. G. gyvenamąją vietą su mama D. B., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas. A. G. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, todėl prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo A. G. bendravimo tvarką, abejoms proceso šalims iš anksto sutartus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 300 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 300 Eur suma mažamečiui vaikui yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro 383,40 Eur (30,40 Eur išmoka vaikui ir 353,00 Eur ieškovės gaunamas darbo užmokestis) per mėnesį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei padeda jos mama ir močiutė. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuosavybės teise ieškovei priklauso vieno kambario butas, kuriame gyvena su dukra A. G. ir sūnumi. Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgijęs neturi, šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau šie duomenys negali būti laikomi tokiais, dėl kurių atsakovas negalėtų išlaikyti savo vaiko. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neprieštaravo dėl išlaikymo dydžio bei nurodė, kad stengsis kaip galėdamas padėti išlaikyti vaiką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistinas 150 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 6 d. iki pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. B..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Nustačius mažametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo A. G. bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime klausimas. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016) yra pasisakęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti apgalvota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens <...>. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visiškai nutrūkęs. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo A. G. bendravimo tvarką, abejoms proceso šalims iš anksto sutartus. Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakyta pozicija. Pažymėtina, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi bendravimas su vaiko tėvu nenutrūks. Juo labiau, kad ieškovė įsipareigojo dukrą A. G. atvežti pas atsakovą į įkalinimo įstaigą, kad vaikas ir tėvas galėtų bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad taip bus išsaugotas vaiko ryšys su tėvu, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2018 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 54 Eur žyminio mokesčio (54 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – (200 Eur x 12 mėn. = 2 400 Eur x 3 proc.), bei 227,50 Eur advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-2546 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko – A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. G. tvarką, kad atsakovas A. G., bendrauja su nepilnamete dukra A. G., šalims, t. y. vaiko tėvams, iš anksto (nors prieš savaitę ir pagal galimybes) sutarus bei suderinus nepilnamečio vaiko lankymo, pasimatymų, susitikimų vietą, datą ir laiką.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018 m. sausio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. G. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. B..

Priteisti iš atsakovo A. G. bylinėjimosi išlaidas – 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 227,50 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė