Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-490-374/2011 pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. R., A. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims V. N., R. A., V. P. M., A. B. J., J. Ž., A. S., A. A., V. A., Marijampolės 5-ojo notaro biuro notarei B. R., valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui dėl administracinio akto, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir įregistravimo duomenų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. ŽM-777, kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naudojamas valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 301 BRM-6866, dalį, kuria Lietuvos Respublika pardavė, o A. K. ir J. R. (buvusi J. K.) nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. spalio 23 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo akto dalį dėl šio sklypo perdavimo A. K. ir J. R., taikyti restituciją ir 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti į valstybinės žemės fondą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigoti grąžinti pirkėjams A. K. ir J. R. už šį sklypą įmokėtą sumą, pripažinti negaliojančia J. R. nuosavybės teisių registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Nepagrįstai spręsta, kad ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti. Nors valstybinės žemės pardavimas reiškia viešą interesą, tačiau iš esmės šioje byloje ginčas kyla dėl žemės sklypo formavimo tretiesiems asmenims prie jiems nuosavybės teise priklausančio statinio. Ieškiniu siekiama tenkinti trečiųjų asmenų interesus, o ne apginti viešąjį interesą. Vien tik motyvas dėl pareigūnų tinkamo teisės aktų laikymosi nėra pakankamas pagrindas nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Nėra duomenų, įrodančių neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai, kurias sukėlė ginčijamas Marijampolės apskrities viršininko įsakymas ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.

Neatsižvelgta, kad ieškovo, ginančio viešąjį interesą, ieškinyje pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Nepagrįstai prašyta panaikinti viso 1,06 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Tretiesiems asmenims gali būti suformuotas tik pastato eksploatacijai būtinas žemės sklypas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastato užstatymo plotas yra 274 kv. m, todėl visas 1,06 ha žemės sklypas nėra būtinas trečiųjų asmenų statinio eksploatavimui. Marijampolės rajono Liubavo apylinkės tarybos sprendimai, kuriais skirta asmeninio ūkio žemė, nenuginčyti, todėl atsakovai J. R. ir A. K. trečiųjų asmenų pastato eksploatavimui nereikalingą žemę turi teisę naudoti ir pirkti iš valstybės kaip naudojamą asmeninio ūkio žemę. Ginčo žemės sklype taip pat yra atsakovei J. R. priklausančių statinių – ūkinis pastatas ir mėšlidė. Nors pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės buvo uždrausta atsakovei J. R. registruoti ginčo žemės sklype statinius, tačiau jie pastatyti teisėtai. Šias aplinkybes patvirtina 2011 m. sausio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. SD-914, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. birželio 10 d. raštas Nr. 2D-7317 (17.29). Dėl to atsakovė turi teisę į dalį žemės sklypo, reikalingą jos ūkinių pastatų eksploatacijai. Tai reiškia, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas ir sandorio pripažinimas negaliojančiu viso 1,06 ha žemės sklypo atžvilgiu nesukels realių teisinių pasekmių viešojo intereso gynimui, ir ieškinyje keliamų reikalavimų apimtimi viešasis interesas realiai negali būti apgintas, nes tretiesiems asmenims statinio eksploatacijai negali būti suformuotas 1,06 ha dydžio žemės sklypas, o atsakovei išlieka teisė naudoti ir įsigyti tą pačią ginčo žemę. Toks aiškinimas apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą, jo gynimo būdus išplėtotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1327/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1490/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-862/2009).

Nevertinta, kad pirmą kartą pastato – arklidės teisinė registracija atlikta ir savininkai išviešinti tik 2009 m. liepos 8 d. Parduodant atsakovams J. R. ir A. K. 1,06 ha valstybinės žemės sklypą 2003 m. spalio 23 d., Marijampolės apskrities viršininko administracijai negalėjo būti žinoma apie trečiųjų asmenų nuosavybės teises. Pastatą – arklidę 1992 m. gegužės 18 d. įvykusiame aukcione įsigiję asmenys niekada nesikreipė į žemėtvarkos institucijas, kad jiems būtų formuojamas žemės sklypas statinio eksploatacijai. Tretieji asmenys pastatu nesinaudojo, jo neprižiūrėjo, neremontavo. Pastatu naudojęsi atsakovai J. R. ir A. K. buvo įsitikinę, kad jie yra teisėti pastato valdytojai, pastatą sąžiningai įgiję mainų būdu, už pastatą perdavę reikalaujamas statybines medžiagas. Atsakovai visą laiką pastatą valdė atvirai, nesislapstydami, jiems nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl neteisėtai užvaldyto pastato, pažeidžiamų kieno nors nuosavybės teisių. Kaimynystėje gyvenantiems tretiesiems asmenims nuo 2003 metų pabaigos buvo žinoma, kad atsakovams J. R. ir A. K. priklauso 1,06 ha žemės sklypas, tačiau jie nereiškė atsakovams pretenzijų. Tokiu būdu tretieji asmenys patys nesielgė atidžiai ir rūpestingai, o dabar naudojasi viešojo intereso gynimo institutu spręsti privataus pobūdžio ginčui, ginti interesus, kurie nėra svarbūs, reikšmingi, reikalingi ir vertingi visuomenei.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys V. N., R. A., V. P. M., A. A., J. Ž., A. S. prašo sprendimo nekeisti.

Ieškovas nurodo, kad teisingas teisės aktų reikalavimų laikymasis, vykdant žemes reformą ir perleidžiant valstybinę žemę privačion nuosavybėn, yra viešasis interesas. Ginčijamu administraciniu aktu ir pirkimo–pardavimo sandoriu buvo suformuotas ir perleistas vientisas žemės sklypas. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8, 15 ir 19 straipsnių nuostatomis, asmeninio ūkio žemės sklypai ir žemės sklypai, reikalingi pastatams eksploatuoti, formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektais ar kitais teritorijų planavimo dokumentais. Teismas savo sprendimu tokios funkcijos negali atlikti. Tam, kad būtų suformuoti žemės sklypai prie ginčo sklype esančių statinių, kompetentingos institucijos turi atlikti įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas procedūras. Tam, kad būtų galima atlikti šias procedūras, būtina išformuoti neteisėtai suformuotą žemės sklypą. Dėl to tik visa apimtimi panaikinus administracinį aktą ir pripažinus negaliojančia pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 1,06 ha žemės sklypo pardavimo ir pritaikius restituciją natūra, bus pasiektas ieškinio tikslas – atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamų neteisėtų administracinio akto ir sandorio priėmimo bei sudaryti sąlygas teisėtam valstybinio turto disponavimui.

Tretieji asmenys V. N., R. A., V. P. M., A. A., J. Ž., A. S. nurodo, kad šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti trečiųjų asmenų pastato eksploatacijai reikalingo žemės ploto, nėra galimybės suformuoti pastato eksploatacijai reikalingą žemės sklypą, nes teisme nagrinėjama ne tik ši byla, bet ir byla dėl ieškovės savavališkai pastatytos mėšlidės nugriovimo (šiuo metu byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla). Asmenims, vykdantiems žemės reformos darbus, taip pat Marijampolės apskrities viršininko administracijai buvo žinoma, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas formuojamas po pastatu, kad privaloma pastato eksploatacijai suformuoti ir palikti valstybinės žemės sklypą. Arklidėje savininkų sutikimu nuo 1992 m. kelis metus iš eilės žiemą gyvulius laikė R. A. A. R., O. A. Sudegus V. A. ūkiniam pastatui, pastato – arklidės bendrasavininkiai neprieštaravo, kad V. A. jame laikytų gyvulius. V. A. be kitų bendrasavininkų sutikimo leido šiame pastate laikyti gyvulius ir A. K. A. K. ir J. R. pastatu – arklide naudojosi laikinai, nuosavybės teisė į pastatą nepasikeitė. Mainų sutartis su pastato – arklidės savininkais nebuvo sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Atmestinas apeliantės argumentas dėl prokuroro reikalavimo teisės, t.y. viešojo intereso, nebuvimo.

Pasisakydamas dėl šios prokuroro teisės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-279/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Lietuvos Respublikai, kaip ir jos piliečiams, gali priklausyti žemė (Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai ( Konstitucijos 23 str. 2 dalis). Vadovaujantis šiomis aukščiausiosios galios įstatymo nuostatomis bei ankstesnėje pastraipoje išdėstytu viešojo intereso aiškinimu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisingas teisės aktų reikalavimų laikymasis, vykdant žemes reformą ir perleidžiant valstybinę žemę privačion nuosavybėn, yra viešasis interesas

Nesutiktina, jog pareikštuoju ieškinio reikalavimu viešąjį interesą nebuvo galima tinkamai apginti, nes visas 1,06 ha žemės sklypas nėra būtinas trečiųjų asmenų statinio eksploatavimui.

Atsakovams parduotas 10600 kvadratinių metrų ploto valstybinės žemės sklypas nekilnojamojo turto kadastre ( nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinyje) buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nuo kitų nekilnojamųjų daiktų atskiriamas pagal žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius ir techninius parametrus, apskaičiuotą žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotą ir kitus šį daiktą apibūdinančius faktiškus kadastro duomenis. Jam identifikuoti nekilnojamojo turto registre suteiktas unikalus numeris ir kadastrinis adresas ( Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d., ginčo sandorio sudarymo metu galiojusios LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai tvarkos 9.1, 9.2, 9.5, 11.2 punktai). Suderinus pirkėjo ir pardavėjo pozicijas dėl perkamos valstybinės žemės ir atlikus atitinkamus veiksmus pagal minimu nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai tvarkos 14-16 punktus, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas ir sutartis buvo patvirtinta notariškai. Kartu su pasirašyta sutartimi žemės sklypo pirkėjui įteiktas šio žemės sklypo planas ( valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto 1 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai tvarkos 17 punktas). Pagal šį sandorį įgytos pirkėjų nuosavybės teisės įregistravimą rodo nekilnojamojo registro įrašas t. 1 b.l. 20-22. Taigi, ginčo sandorio pirkėjai įsigijo konkrečiais nekilnojamojo turto kadastro parametrais apibrėžtą žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalį žemės sklypai formuojami, kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus; kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Jei ir būtų galima laikyti, jog dalis šio žemės sklypo buvo parduota teisėtai, tokia dalis nurodytų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir nėra suformuota, kaip atskiras turtinis vienetas privačion nuosavybėn neperleista, todėl ir viešasis interesas negalėjo būti apgintas kitu, nei nurodytasis prokuroro ieškinyje, būdu – atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ( CK 1.138 str. 1 d. 2 p.). Ši išvada neprieštarauja apeliantės nurodomai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant apie viešojo intereso buvimą ( pažymėtina, jog skunde minimose bylose nebuvo sprendžiami valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn klausimai). Klausimas, kokio dydžio žemės sklypus bus galima suformuoti, sprendžiant valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn klausimą ateityje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Aplinkybę, jog žemės reformos darbus vykdžiusiems ( formavusiems žemės sklypą) asmenims buvo žinoma, jog žemės ūkio paskirties sklypas formuojamas po pastatu, pagrindžia žemės sklypo ribų paženklinimo abrisas ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos pripažintas pastato, nepriklausančio J. R., tačiau įstatymų nustatyta tvarka nepripažinto bešeimininkiu, buvimo žemės sklype faktas valstybinės žemės perleidimo metu ( t. 1 b.l. 27, 35). Pirkėjų nuosavybės teisės į pastatą nebuvimas tuometiniam valstybės atstovui buvo žinomas taip pat ir iš viešojo registro duomenų. Nors tretieji asmenys (arklidės savininkai), nuosavybės teisę į arklidę įgiję 1992 m. pagal nuosavybės teisės liudijimą, pastato teisinę registraciją atliko tik 2009 m. liepos 8 d. ( privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ nenumatė termino nuosavybės teisės, įgytos žemės ūkio įmonių turtą pirkus aukcione, įregistravimui viešajame registre, 1992 m. galiojusi 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. redakcija 3 mėnesių nuosavybės teisių įregistravimo terminą taikė tik gyvenamiesiems namams), tai neatleido žemės pardavėjo atstovų nuo LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 35.4 punkto reikalavimo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti statinius, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui. Skunde nurodomos apeliantės naudojimosi pastatu-arklide pasekmės yra įvertintos ir ginčas dėl nuosavybės išspręstas įsiteisėjusiu 2010 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-720-91/2010 pagal J. R. ieškinį V. N., V. A., R. A., V.P. M., Č.J. J., A.S. A., J. Ž., A. S. dėl teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, todėl nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų trečiųjų asmenų teisių aplaidaus įgyvendinimo klausimu ( CPK 182 str. 2 p.).

Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį patenkinti. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19d. sprendimą palikti nepakeistą.