- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- A-1175-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02334-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2015 m. lapkričio 4 d. Galutinę atrankos išvadą Nr. (15.3)-A4-12313 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė atrankos išvada) bei įpareigoti Agentūros Klaipėdos skyrių priimti naują Galutinę atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdo švelniakailių žvėrelių auginimo ūkinę – komercinę veiklą bei planuoja veiklos išplėtimą (duomenys neskelbtini). Agentūros Klaipėdos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. atrankos išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Tačiau 2015 m. liepos 27 d. įvykusiame 2015 m. gegužės 26 d. atrankos išvados persvarstymo susirinkime buvo nutarta, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) atrankos dokumentų rengėjas – UAB „Ekosistema“ privalo pateikti papildomą informaciją pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Klaipėdos VSC) Gargždų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. raštu bei suinteresuotos visuomenės 2015 m. liepos 2 d. raštu pateiktas bei susirinkimo metu išdėstytas pastabas, o Klaipėdos VSC ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ją įvertins ir pateiks išvadas, ar minėtai planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Papildoma informacija buvo pateikta 2015 m. spalio 21 d., todėl neaišku, kodėl Administracija 2015 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje nutarė, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Klaipėdos VSC 2015 m. spalio 27 d. raštu taip pat nurodė, jog nepakanka informacijos ir priėmė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nors papildomoje medžiagoje pateiktas atsakymas į Klaipėdos VSC 2015 m. birželio 5 d. raštą. Pareiškėjo teigimu, toks Administracijos sprendimas yra šališkas, nes atstovaujama tik visuomenės interesus ir yra nemotyvuotas jokiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose ir papildomai teiktoje medžiagoje trūksta informacijos apie galimą poveikį gretimybėje esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms. Teigia, kad esamose ir planuojamose gyvenamosiose teritorijose įvertinus triukšmo, kvapų, aplinkos oro taršos lygius, jie neviršija leidžiamų ribinių verčių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Galutinė atrankos išvada, priimta vadovaujantis minėtomis Administracijos ir Klaipėdos VSC išvadomis, yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, dėl to negali būti laikoma teisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Agentūra, kaip atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo procese, savo diskrecijos ribose ir atsižvelgdama į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, suinteresuotos visuomenės pateiktą informaciją ir kitą gautą papildomą informaciją, turėjo pagrindą nuspręsti, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Galutinės atrankos išvados 9 punkte nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais Agentūra rėmėsi ją priimdama, ir pateikiama informacija dėl Administracijos ir Klaipėdos VSC Gargždų skyriaus išvadų. Agentūra, kaip poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuojanti įstaiga, neturėjo pagrindo prieštarauti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms. Pažymėjo, kad Galutinė atrankos išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis, nes ji priimta išanalizavus ir įvertinus poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių išvadas, kuriose pateikta pakankamai informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir teritoriją, kurioje veikla bus vykdoma. Pažymėjo, kad Agentūra atliko poveikio aplinkai vertinimo atrankos persvarstymą remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) nuostatomis, gavusi papildomos informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, suinteresuotos visuomenės motyvais ir tuo, kad planuojama ūkinė veikla numatoma gyvenamosios paskirties sklypų gretimybėje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras, VSC) pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pagal pateiktą atrankos informaciją, papildomą informaciją bei suinteresuotos visuomenės poziciją negalėtų priimti pagrįstos išvados, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neturės jokio reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai, todėl poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas. Pareiškėjo planuojama ūkinė veikla yra švelniakailių žvėrelių – audinių auginimo veiklos išplėtimas nuo 300 individų iki 35 000 individų, t. y. planuojamos ūkinės veiklos mastas planuojamas didinti daugiau nei 100 kartų, o suinteresuota visuomenė reiškia nepasitenkinimą kvapais jau pagal esamus pajėgumus. Pastebi, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal savo mastą 175 kartus viršija PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte nurodytą minimalią ribą, kuri reiškia, jog dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos turėtų būti atlikta atranka, kurios metu gali būti pripažinta, jog ši veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Teigia, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla dėl teisės spragos nepateko į ūkinių veiklų, kurioms turėtų būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona, ratą, todėl mano, jog planuojamos ūkinės veiklos mastas rodo įprastai tipinį reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai. Nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus atrankai pateiktos pirminės ir papildomos informacijos ženkli nesutaptis bei kvapo sklaidos skaičiavimo metodika verčia abejoti pateiktos informacijos pagrįstumu. Paaiškina, kad taršos kvapais neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir privačiam gyvenimui yra pagrindžiamas moksle ir pripažįstamas teismų praktikoje, todėl netiesioginis kvapo poveikis taip pat turėtų būti vertinamas poveikio aplinkai vertinimo atrankos metu. Pažymėjo, kad Klaipėdos VSC ir atsakovas tinkamai identifikavo ir Galutinėje atrankos išvadoje nurodė kriterijus ir argumentus, lemiančius sprendimą, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas privalomas, pagrindė išvadą, kad negalima neabejotinai konstatuoti, jog planuojama veikla pagal pobūdį ir mąstą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos VSC naudai 1 204 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad Agentūros Klaipėdos skyrius 2015 m. gegužės 26 d. atrankos išvada Nr. (15.3)-A4-5795 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ nusprendė, kad švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – ir 2015 m. gegužės 26 d. išvada). Centro Gargždų skyrius 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (11.6.32.) GV4-279 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ bei suinteresuotos visuomenės atstovai Ž. V., K. Š. ir H. K. 2015 m. liepos 2 d. su prašymu „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. Atrankos išvados Nr. (15.3)-A4-5795 persvarstymo“ (b. l. 59-61a), šiuose prašymuose išdėstytais argumentais, prašė persvarstyti 2015 m. gegužės 26 d. išvadą. Pagal Agentūros Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. poveikio aplinkai vertinimo subjektų susirinkimo dėl A. A. planuojamos ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini)– poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo protokolą Nr. KLSP-13 (b. l. 13-14), 2015 m. liepos 27 d. buvo organizuotas susirinkimas atrankos išvadai persvarstyti, kurio metu, be kita ko, nutarta pavesti PAV dokumentų rengėjui, t. y. UAB „Ekosistema“, pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams papildomą informaciją. Administracija 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-4442 „Dėl nesutikimo su poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada“ informavo, kad Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta poveikio aplinkai vertinimo programų ir ataskaitų vertinimo komisija konstatavo, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. UAB „Ekosistema 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. 01-879 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo priimant galutinę poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą“ Agentūros Klaipėdos skyriui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ir Administracijai pateikė papildomą informaciją. Administracija 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-5856 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo“ pranešė, kad Administracijos poveikio aplinkai vertinimo komisijos 2015 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje nutarta, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir, kad pateiktoje papildomoje medžiagoje nepakanka informacijos apie galimą planuojamo ūkinės veiklos poveikį gretimybėse esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms. Klaipėdos VSC Gargždų skyrius 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. (11.6.32.)GV4-613 „Dėl galutinės atrankos išvados“ nurodė, kad atsižvelgiant į papildomoje medžiagoje pateiktus naujus planuojamos ūkinės veiklos įtakojamo kvapo sklaidos modeliavimo duomenis, kurie ženkliai skiriasi nuo pagrindinėje poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijoje pateiktų kvapo sklaidos duomenų, gretimose teritorijose, kuriose yra suplanuota gyvenamųjų pastatų statyba, bus jaučiamas kvapas, kuris gali daryti netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gretimybėse esamų ir planuojamų teritorijų gyventojams, todėl pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas.
Agentūros Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 4 d. Galutinėje atrankos išvadoje Nr. (15.3)-A4-12313 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ nusprendė, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Priimant Galutinę atrankos išvadą remtasi Klaipėdos VSC ir Administracijos išvadomis.
Teismas, cituodamas PAV įstatymo bei Metodinių nurodymų nuostatas, pažymėjo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant galimą poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas patenka į atsakingos institucijos, atliekančios aptariamą atranką ir priimančios atrankos išvadą, kompetenciją, būtent ši institucija yra atsakinga už tinkamą minėtų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, jai tenka pareiga argumentuoti atskirus vertinimo aspektus (Metodinių nurodymų 10 punktas) bei motyvuoti atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (ne)privalomumo. Pabrėžė, kad PAV subjektai nedalyvauja atsakingai institucijai priimant šią atrankos išvadą. Minėtos atsakingos institucijos kompetencijos ir pareigos vertinti PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes apimtis iš esmės nesikeičia ir priimant PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje nurodytą galutinę motyvuotą atrankos išvadą. Tokio vertinimo nepaneigia aplinkybė, kad dalyvauti persvarstant atrankos išvadą yra pakviečiami PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją teikia išvadą, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Iš tiesų iš PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies loginės ir lingvistinės konstrukcijos, šios nuostatos sisteminės analizės kitų šio įstatymo nuostatų kontekste bei Metodinių nurodymų 13 punkto yra matyti, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta PAV subjekto išvada nėra privaloma atsakingai institucijai.
Teismas pažymėjo, kad iš PAV įstatymo nuostatų matyti, jog aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Pabrėžė, kad įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir priešingai, atrankos išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, PAV įstatymo prasme. Galutinės atrankos išvados 3, 5 punktuose nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos (duomenys neskelbtini), kurios metu numatoma padidinti auginamų švelniakailių žvėrelių (audinių) skaičių nuo 300 individų iki 5000 patelių (vyresnių nei 10 mėnesių), 1000 patinėlių (jaunesnių nei 10 mėnesių) ir 29000 jauniklių (jaunesnių nei 10 mėnesių), kas iš viso sudarytų 35000 individų arba 125 sutartinių gyvulių. Įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PAV įstatymo 1 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“. PAV įstatymo 2 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ yra išvardinamos veiklos, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Viena tokių veiklų, numatytų šio priedo 1.2 punkte – „kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių)“. Pagal šio priedo 14 punktą viena tokių veiklų taip pat yra į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Galutinės atrankos išvados 3 punkte nurodoma, jog būtent vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atliekama atranka.
Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jo planuojamai ūkinei veiklai apskritai turėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, nors teigia, jog PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte dėl įstatymo leidėjo apsirikimo nenurodyta, jog turima omenyje daugiau kaip 200 sutartinių gyvulių. Nurodo, kad vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342, priedu „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ planuojamų auginti švelniakailių žvėrelių (audinių) skaičius, t. y. 5 000 patelių (vyresnių nei 10 mėnesių), 1 000 patinėlių (jaunesnių nei 10 mėnesių) ir 29 000 jauniklių (jaunesnių nei 10 mėnesių) sudaro tik 125 sutartinius gyvulius. Šiame priede nurodyta, jog 1 sutartinį gyvulį sudaro 40 audinių ir tik vyresnių nei 10 mėnesių. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas ir liudytojas T. A. paaiškino, kad 1 000 patinėlių (jaunesnių nei 10 mėnesių) ir 29 000 jauniklių (jaunesnių nei 10 mėnesių) bus auginami iki 8 mėnesių amžiaus. Nei minėtas tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai jaunesnių nei 10 mėnesių amžiaus audinių perskaičiavimo į sutartinius gyvulius nenumato. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijais, sprendė, kad audinių, kurių amžius iki 8 mėnesių, auginimas taip pat gali daryti poveikį aplinkai.
Aplinkybė, kad dėl teisės spragos pareiškėjo planuojamai ūkinei veikla taikomas netinkamas sutartinių gyvulių vienetų skaičiavimas, nereiškia, kad šioji veikla neturėtų būti išsamiai įvertinta poveikio aplinkai vertinimo aspektu. Darė prielaidą, kad 30 000 individų 8 mėnesių amžiaus prilygintini aštuntadaliui tokio pat kiekio 10 mėnesių amžiaus individų, t. y. 24 000 individų (10 mėnesių amžiaus), bei vadovaujantis minėtu reikalavimų aprašu apskaičiavus sutartinį gyvulių skaičių būtų gaunama 600 sutartinių gyvulių. Atsižvelgiant į tai, visų planuojamų auginti švelniakailių žvėrelių (audinių) skaičius iš viso sudarytų 725 sutartinius gyvulius, t. y. planuojama ūkinė veikla, pagal savo mastą taip pat 3,625 karto viršytų PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte įstatymų leidėjo nurodytą minimalią ribą. Taigi net jei būtų vertinamas tik sutartinių gyvulių skaičius, nagrinėjamu atveju jaunesnių nei 10 mėnesių individų auginimas irgi yra svarbi ir reikšminga aplinkybė, reikalaujanti atskiro ir papildomo atsakingos institucijos vertinimo priimant tiek atrankos išvadą, tiek galutinę atrankos išvadą, ar privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Pagal Galutinės atrankos išvados 4 punktą planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2,3700 ha. Ši teritorija iš šiaurės pusės ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuriame, vadovaujantis Teritorijų planavimo duomenų banko išrašu, numatomos mažaaukščių statinių teritorijos. Šioje teritorijoje yra parengtas detalusis planas, kuriuo buvo pakeista žemės sklypo paskirtis į kitą - gyvenamąją teritoriją, suformuotas sklypų kvartalas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, tačiau sklypai VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruoti kaip kitos paskirties žemė. Iš rytų pusės planuojamas sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, už kurios tęsiasi susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorija, o už jos – gyvenamosios teritorijos. Iš pietinės ir vakarinės pusės žemės sklypas ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Artimiausias esamas gyvenamas pastatas yra už 250 m į šiaurės vakarų pusę nuo planuojamo sklypo. Artimiausios esamos gyvenamosios teritorijos nuo planuojamo žemės sklypo nutolusios 20 m atstumu į rytų pusę. Artimiausios planuojamos gyvenamosios teritorijos iš šiaurinės pusės ribojasi su planuojamo objekto žemės sklypu.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad dėl minėtos teisės spragos Klaipėdos VSC kreipėsi į suinteresuotas institucijas, kurios ją pripažino ir patvirtino teisės aktų keitimo poreikį. Sutiko su Klaipėdos VSC atsiliepime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos mastas sanitarinių apsaugos zonų nustatymo kontekste rodo galimai reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai. Jei ne minėta teisės spraga pareiškėjo veiklai galimai būtų taikoma normatyvinė 300 m. sanitarinė apsaugos zona, tai reiškia, jog šiose ribose dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos skleidžiama tarša gali kelti pavojų gyvenamajai aplinkai ir asmenų sveikatai, t. y. ši veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.
Žemesnės instancijos teismas
Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus atrankai pateiktoje pradinėje informacijoje nurodoma, kad kvapo maksimali valandos koncentracija sieks 0,0076 OUE ir nesieks 1 OUE (užuodžiamumo slenkstinės vertės), o planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktoje papildomoje informacijoje nurodoma, kad kvapo maksimali valandos koncentracija neviršys 3,2 OUE. Šiuos skirtumus pareiškėjas aiškina tuo, kad pradinėje informacijoje kvapo sklaida išskaičiuota teoriškai pagal kvapus galinčių sukelti teršalų kiekio sklaidos skaičiavimus, o papildomoje informacijoje kvapų sklaidos skaičiavimai atlikti pagal faktinius iš vieno šedo paimto kvapo matavimus ir perskaičiuota bei sumodeliuota pagal prognozuojamas apimtis. Sutiko su Klaipėdos VSC atsiliepime išdėstytais argumentais, kad tokia metodika kelia daug klausimų rezultatų patikimumo prasme. Be to, Klaipėdos VSC tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuota visuomenė (šalia pareiškėjo sklypo suplanuotas gyvenamąsias teritorijas valdantys asmenys) reiškia nepasitenkinimą kvapais jau pagal esamus pajėgumus, kurių apimtis planuojama ženkliai didinti.
Teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad pagal jo pateiktus kvapo sklaidos skaičiavimus gyvenamojoje aplinkoje planuojant 3,2 OUE, t. y. dydį neviršijantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nustatytų 8 OUE kvapo vienetų, netiesioginis poveikis negali būti vertinamas, nes to nenumato teisės aktai, nepagrįstas.
Teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad UAB „Ekosistema“ pateiktoje papildomoje medžiagoje nepakanka informacijos apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį gretimybėse esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms. Apibendrindamas teismas sprendė, kad negalima neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mastą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai veiklai nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas.
Įvertinęs Galutinės atrankos išvados, Administracijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. (5.1.42)-A5-4442 „Dėl nesutikimo su poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada“, 2015 m. spalio 28 d. rašto Nr. (5.1.42)-A5-5856 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo“ ir Klaipėdos VSC Gargždų skyriaus 2015 m. spalio 27 d. rašto Nr. (11.6.32.)GV4-613 „Dėl galutinės atrankos išvados“ turinį bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, kaip matyti iš skundo turinio, suprato Galutinės atrankos išvados esmę ir turinį, realizavo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, teismas konstatavo, jog Galutinė atrankos išvada tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Atsakovas tinkamai identifikavo ir Galutinėje atrankos išvadoje nurodė kriterijus ir argumentus, lemiančius sprendimą, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas privalomas. Teismas nenustatė, jog priimant Galutinę atrankos išvadą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Agentūra būtų viršijusi kompetenciją, ar kad ši išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Agentūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas sprendė, kad teisinio pagrindo panaikinti Galutinę atrankos išvadą bei tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo 1 204 Eur bylinėjimosi išlaidų Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui.
III.
Pareiškėjas A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad institucijos yra šališkos ir cituoja tik tas įstatymų spragas, kurios joms yra palankios. Pareiškėjo atveju 200 vnt. audinių atitinka 5 SD. Šiuo atveju yra nesuformuota teisės norma ir jos taikymo taisyklė. Atranka daryta dėl 125 SG, kuris savo dydžiu niekaip nepažeidžia esamo teisinio reguliavimo. Vaikai išskiriami tik dideliems gyvūnams, o mažiems žvėreliams vaikai net nevertinami. Teismas, atlikęs įvertinimą, nustatė tam tikrą skaičių žvėrelių, tačiau tai išimtinai vertinamasis kriterijus, kurio atitikties teisės aktams vertinti neįmanoma dėl subjektiškumo. Taikytiname teisės akte nurodyta, kad į SG skaičiavimą įtraukiami tik vyresni kaip 10 mėn. gyvūnai, todėl jaunesnio amžiaus gyvūnai neturėtų būti skaičiuojami. Tam tikra tarša gyvūnų jauniklių jau yra įskaičiuota prie suaugusiųjų individų taršos. Teismas nepagrįstai jauniklius perskaičiavo į suaugusius, kadangi tokios perskaičiavimo metodikos nėra, todėl bet kokie perskaičiavimai ir vertinimai yra subjektyvūs, jais negali būti grindžiamas teismo sprendimas.
Pažymi, kad UAB „Ekosistema“ skaičiavimuose naudota prielaida, kad visi 35 000 žvėrelių yra suaugę, gyvenantys visus metus, todėl apskaičiuota tarša yra maksimaliai galima, nors prieštarauja gyvūnų fiziologijai bei veiklos cikliškumui. Netgi jei ir būtų ištaisytos įstatymų spragos, pareiškėjo atlikti paskaičiavimai būtų tokie patys. Centras suklaidino teismą neteisingu SG apskaičiavimo principu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš teismo argumentų nėra aišku, kaip hipotetinis sanitarinės zonos nustatymo būtinumas gali patvirtinti reikšmingą poveikį ir kodėl šiuo atveju buvo nurodyta 300 m riba, kai sanitarinės zonos nustatymo tvarkoje yra galimybė sumažinti šią zoną iki sklypo ribos.
Pareiškėjo veikla buvo daug kartų tikrinta ir nei viename akte nėra užfiksuota informacija apie sklindančius kvapus. Be to, visi aplink esantys laukai naudojami žemės ūkiui (yra ariami). Pabrėžia, kad Higienos normoje 121:2010 nustatyta ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje yra 8 kvapo vienetai, todėl tokia norma ir reikėtų vadovautis.
Akcentuoja, kad Galutinė atrankos išvada priimta įvertinus pirminės atrankos išvadas. Atsakovas, gavęs poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymus, turėjo įvertinti, ar juose nurodyti argumentai yra pagrįsti. Galutinėje atrankos išvadoje nepakanka konstatuoti, kad yra gautos tam tikros pastabos, jas būtina įvertinti ir nurodyti aplinkybes, kurios paneigia keliamas abejones dėl to, ar šiuo atveju privalo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Iš Galutinės atrankos išvados turi būti aišku, kokios aplinkybės lemia poveikio aplinkai vertinimo būtinumą. Šiuo atveju Galutinė atrankos išvada nėra pakankamai motyvuota.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad Agentūra nėra įgaliota aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų taikymo aspektų. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl sutartinio gyvulio sąvokos koreliacijos su PAV įstatymo 2 priede nurodytais gyvulių skaičiais. Pareiškėjo planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 1.2 papunktyje nurodytą veiklą – kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 vnt.), todėl tokiai veiklai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pabrėžia, kad būtent gyvulių skaičius, o ne sutartinių gyvulių skaičius, yra kriterijus vertinant planuojamos ūkinės veiklos atitikimą PAV įstatymo nuostatoms. Agentūra nurodė, kad naudojant sutartinio gyvulio sąvoką įvertinamas tik susidarantis mėšlo ir jame esančio azoto kiekis bei reikalingas žemės plotas susidariusiam mėšlui paskleisti, kad nebūtų teršiama aplinka, tačiau kiti aspektai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios gyvulių grupės ir vietos ypatumų, kurių reikšmingumas turi būti įvertintas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu.
Agentūra pažymi, kad visi argumentai, susiję su Galutinės atrankos išvados priėmimu, yra nurodyti Agentūros 2016 m. sausio 8 d. rašte Nr. (16)-A4-199. Galutinė atrankos išvada priimta vadovaujantis PAV įstatymo nuostatomis, kuriose nustatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai kriterijus. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra poveikio aplinkai vertinimo subjekto, atsakingo už visuomenės sveikatą, kompetencija, todėl Klaipėdos VSC pagal kompetenciją pateikė išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo. Akcentuoja, kad Galutinės atrankos išvados 9 punkte yra nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis Agentūra priėmė Galutinę atrankos išvadą. Agentūra, kaip atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo procese, savo diskrecijos ribose atsižvelgdama į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, suinteresuotos visuomenės pateiktą informaciją ir kitą gautą papildomą informaciją, turėjo pagrindą nuspręsti, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas subjektyvių faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu, tenkinti jį nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (po reorganizavimo perėmęs Klaipėdos VSC teises ir pareigas) pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog institucijos, dalyvavusios atrankoje dėl poveikio aplinkai vertinimo buvo šališkos, kadangi atrankos metu buvo vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis ir atstovaujama visuomenės interesams. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad atliekant skaičiavimus būtina vertinti tik vyresnius nei 10 mėn. gyvulius, kadangi ir jaunesnės nei 10 mėn. audinės išskiria mėšlą ir sukelia atitinkamą taršą, todėl turi įtakos sutartinių gyvulių skaičiui, kuris yra tiesiogiai siejamas su poreikiu nustatyti sanitarinę apsaugos zoną kaip apsaugos nuo visuomenės sveikatai kenksmingo ūkinės veiklos poveikio priemonę. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu esant mažesniam gyvūnų kiekiui, visuomenė skundžiasi dėl neigiamo kvapo, todėl būtina įvertinti visą planuojamą laikyti jų skaičių ir realiai išskiriamo azoto kiekį. Pareiškėjo planuojama ūkinė veikla tik dėl teisės spragos nepateko į ūkinių veiklų, kurioms turėtų būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona ratą, Centro manymu, kad galima pagrįstai teigti, kad ūkinės veiklos mastas rodo pareiškėjo vykdomos veiklos reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai.
Pažymi, kad pareiškėjo veikla pagal savo mastą, įvertinus tai, kad ir jaunesni nei 10 mėn. amžiaus gyvūnai išskiria mėšlą ir sukelia taršą, todėl būtina vertinti visą planuojamos ūkinės veiklos mastą, t. y. 35 000 audinių, tokiu būdu pareiškėjo planuojama ūkinė veikla 175 kartus viršija įstatyme nustatytą minimalią ribą, kurią įstatymų leidėjas nustato, kad dėl atitinkamos veiklos turėtų būti atlikta atranka, kurios metu gali būti pripažinta, jog ši veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, kuris turi būti išanalizuotas atliekant tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą. PAV įstatyme nustatytas faktinis, o ne sutartinis gyvulių skaičius, todėl pareiškėjo argumentas, kad atranka daryta dėl 125 SG, kuris yra mažesnis negu PAV įstatymo nustatytas 200 gyvulių skaičius, nepagrįstas.
Dėl kvapų koncentracijos nurodo, kad ženkli kvapo sklaidos prognozavimo nesutaptis rodo, kad pats organizatorius į atrankai teikiamos informacijos teisingumą žiūri atsainiai, nesiekia iš tiesų įvertinti planuojamos veiklos poveikį aplinkai ir aplinkinių žmonių sveikatai, tačiau formaliai siekia išvengti poveikio aplinkai vertinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, palaiko teismo sprendime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. galutinės atrankos išvados Nr. (15.3)-A4-12313, kuria nuspręsta, kad A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimui (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo priimti naują galutinę atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. XII-2399 redakcija). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Agentūros Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 4 d. Galutinę atrankos išvadą Nr. (15.3)-A4-12313 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė atrankos išvada) bei įpareigoti Agentūros Klaipėdos skyrių priimti naują Galutinę atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo, kadangi Galutinė atrankos išvada priimta vadovaujantis Administracijos ir Klaipėdos VSC išvadomis, yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, pareiškėjo teigimu, esamose ir planuojamose gyvenamosiose teritorijose triukšmo, kvapų, aplinkos oro taršos lygiai neviršija leidžiamų ribinių verčių, nustatytų teisės aktuose.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad UAB „Ekosistema“ pateiktoje papildomoje medžiagoje nepakanka informacijos apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį gretimybėse esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad neabejotinai negalima konstatuoti, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mąstą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl nesant pagrindo konstatuoti, jog šiai veiklai nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes bei suskaičiavo žvėrelių skaičių, kadangi tai yra vertinamasis kriterijus, kurio atitikties teisės aktams vertinti neįmanoma dėl subjektiškumo, be to, Galutinė atrankos išvada yra nemotyvuota.
Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiu atliktų faktinių aplinkybių vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir faktus būtų pagrindas vertinti kitaip. Agentūros Klaipėdos skyrius Galutinėje atrankos išvadoje nurodė pagrindinius motyvus, kuriais remdamasis priėmė išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, t. y. Galutinės atrankos išvados 9 punkte yra nurodyta, kad Administracija 2015 m. spalio 28 d. rašte pareikė išvadą, kad atsižvelgiant į PAV dokumentų rengėjo pateiktą papildomą informaciją, gautus suinteresuotos visuomenės atstovų argumentus, į tai, kad planuojama ūkinė veikla numatoma gyvenamųjų namų ir detaliaisiais planais suformuotų gyvenamosios paskirties sklypų gretimybėse, taip pat Klaipėdos VSC 2015 m. spalio 27 d. rašte pateikė išvadą, kad papildomoje informacijoje pateikus naujus planuojamos ūkinės veiklos įtakojamo kvapo sklaidos modeliavimo duomenis (kurie skiriasi nuo pagrindinėje PAV atrankos informacijoje pateiktų kvapo sklaidos duomenų) gretimose teritorijose, kuriose suplanuota gyvenamųjų namų statyba, bus jaučiamas kvapas, tai gali daryti netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gretimybėse esamų ir planuojamų gyvenamųjų teritorijų gyventojams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiama Galutinės atrankos išvada yra nemotyvuota. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą išvadą priėmusio atsakovo atliktu, be kita ko, papildomai gautos informacijos vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti nemotyvuotu ar nepagrįstu.
Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai negalima konstatuoti, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mąstą neturės reikšmingo poveikio aplinkai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.