Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus, atstovams Laimai Prudnikovienei ir Mindaugui Vaišvilai,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovėms advokatei Astai Bajorienei ir Aušrai Syminienei,

2016-03-30 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-5) prašo:

- panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2015-11-04 Galutinę atrankos išvadą Nr. (15.3)-A4-12313 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė atrankos išvada);

- įpareigoti Agentūros Klaipėdos skyrių priimti naują Galutinę atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, jog vykdo švelniakailių žvėrelių auginimo ūkinę – komercinę veiklą bei planuoja veiklos išplėtimą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Agentūros Klaipėdos skyriaus 2015-05-26 atrankos išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Tačiau 2015-07-27 įvykusiame 2015-05-26 atrankos išvados persvarstymo susirinkime buvo nutarta, kad PAV atrankos dokumentų rengėjas – UAB „Ekosistema“ privalo pateikti papildomą informaciją pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Klaipėdos VSC) Gargždų skyriaus 2015-06-05 raštu bei suinteresuotos visuomenės 2015-07-02 raštu pateiktas bei susirinkimo metu išdėstytas pastabas, o Klaipėdos VSC ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ją įvertins ir pateiks išvadas, ar minėtai planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teigia, kad papildoma informacija buvo pateikta 2015-10-21, tad neaišku, kodėl Administracija jau 2015-08-10 posėdyje nutarė, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Nurodo, kad Klaipėdos VSC 2015-10-27 raštu taip pat nurodė, jog nepakanka informacijos ir priėmė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nors papildomoje medžiagoje pateiktas atsakymas į Klaipėdos VSC 2015-06-05 raštą. Nurodo, kad toks Administracijos sprendimas yra šališkas, nes atstovaujama tik visuomenės interesus ir yra nemotyvuotas jokiais argumentais. Nesutinka, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose ir papildomai teiktoje medžiagoje trūksta informacijos apie galimą poveikį gretimybėje esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms. Teigia, kad esamose ir planuojamose gyvenamosiose teritorijose įvertinus triukšmo, kvapų, aplinkos oro taršos lygius, leidžiamos ribinių verčių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta. Nurodo, kad Galutinė atrankos išvada, priimta vadovaujantis minėtomis Administracijos ir Klaipėdos VSC išvadomis, yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, dėl to negali būti laikoma teisėta.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu (b. l. 41-45) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra teigia, kad ji, kaip atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo procese, savo diskrecijos ribose ir atsižvelgdama į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, suinteresuotos visuomenės pateiktą informaciją ir kitą gautą papildomą informaciją, turėjo pagrindą nuspręsti, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Paaiškina, jog Galutinės atrankos išvados 9 punkte nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais Agentūra rėmėsi ją priimdama, ir pateikiama informacija dėl Administracijos ir Klaipėdos VSC Gargždų skyriaus išvadų. Nurodo, jog Agentūra, kaip poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuojanti įstaiga, neturėjo pagrindo prieštarauti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms. Pažymi, kad Galutinė atrankos išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis, nes ji priimta išanalizavus ir įvertinus poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių išvadas, kuriose pateikta pakankamai informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir teritoriją, kurioje veikla bus vykdoma. Pabrėžia, kad Agentūra atliko poveikio aplinkai vertinimo atrankos persvarstymą remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) nuostatomis, gavus papildomos informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, suinteresuotos visuomenės motyvais ir tuo, kad planuojama ūkinė veikla numatoma gyvenamosios paskirties sklypų gretimybėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Klaipėdos VSC) atsiliepimu (b. l. 100-107) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos VSC teigia, kad pagal pateiktą atrankos informaciją, papildomą informaciją bei suinteresuotos visuomenės poziciją negalėtų priimti pagrįstos išvados, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neturės jokio reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai, todėl poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas. Nurodo, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla yra švelniakailių žvėrelių – audinių auginimo veiklos išplėtimas nuo 300 individų iki 35 000 individų, t. y. planuojamos ūkinės veiklos mastas planuojamas didinti daugiau nei 100 kartų, o suinteresuota visuomenė reiškia nepasitenkinimą kvapais jau pagal esamus pajėgumus. Pastebi, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal savo mastą 175 kartus viršija PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte nurodytą minimalią ribą, kuri reiškia, jog dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos turėtų būti atlikta atranka, kurios metu gali būti pripažinta, jog ši veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Teigia, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla dėl teisės spragos nepateko į ūkinių veiklų, kurioms turėtų būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona, ratą, todėl mano, jog planuojamos ūkinės veiklos mastas rodo įprastai tipinį reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai. Nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus atrankai pateiktos pirminės ir papildomos informacijos ženkli nesutaptis bei kvapo sklaidos skaičiavimo metodika verčia abejoti pateiktos informacijos pagrįstumu. Paaiškina, kad taršos kvapais neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir privačiam gyvenimui yra pagrindžiamas moksle ir pripažįstamas teismų praktikoje, todėl netiesioginis kvapo poveikis taip pat turėtų būti vertinamas poveikio aplinkai vertinimo atrankos metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu posėdyje dalyvavusių proceso šalių atstovai palaikė savo skunde ir atsiliepime pareikštus reikalavimus juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės be teismo posėdyje nedalyvavusių proceso šalių ir/ar jų atstovų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015-11-04 Galutinės atrankos išvados Nr. (15.3)-A4-12313 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (b. l. 7-9) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Agentūros Klaipėdos skyrių priimti naują galutinę atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo.

Agentūros Klaipėdos skyrius 2015-05-26 atrankos išvada Nr. (15.3)-A4-5795 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (b. l. 10-12) nusprendė, kad švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – ir 2015-05-26 išvada).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrius 2015-06-05 raštu Nr. (11.6.32.) GV4-279 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ (b. l. 110) bei suinteresuotos visuomenės atstovai Žydrūnas Varatinskas, Kazimieras Šlekonis ir Henrikas Kotenkovas 2015-07-02 prašymu „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. Atrankos išvados Nr. (15.3)-A4-5795 persvarstymo“ (b. l. 59-61a), šiuose prašymuose išdėstytais argumentais, prašė persvarstyti 2015-05-26 išvadą.

Pagal Agentūros Klaipėdos skyriaus 2015-07-30 poveikio aplinkai vertinimo subjektų susirinkimo dėl A. A. planuojamos ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo protokolą Nr. KLSP-13 (b. l. 13-14) matyti, jog 2015-07-27 buvo organizuotas susirinkimas atrankos išvadai persvarstyti, kurio metu, be kita ko, nutarta pavesti PAV dokumentų rengėjui, t. y. UAB „Ekosistema“, pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams papildomą informaciją.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015-08-12 raštu Nr. (5.1.42)-A5-4442 „Dėl nesutikimo su poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada“ (b. l. 62) informavo, kad Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta poveikio aplinkai vertinimo programų ir ataskaitų vertinimo komisija konstatavo, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

UAB „Ekosistema 2015-10-21 raštu Nr. 01-879 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo priimant galutinę poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą“ (b. l. 15) Agentūros Klaipėdos skyriui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ir Administracijai pateikė papildomą informaciją.

Administracija 2015-10-28 raštu Nr. (5.1.42)-A5-5856 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo“ (b. l. 64) pranešė, kad Administracijos poveikio aplinkai vertinimo komisijos 2015-08-10 posėdyje nutarta, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir kad pateiktoje papildomoje medžiagoje nepakanka informacijos apie galimą planuojamo ūkinės veiklos poveikį gretimybėse esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms.

Klaipėdos VSC Gargždų skyrius 2015-10-27 d. raštu Nr. (11.6.32.)GV4-613 „Dėl galutinės atrankos išvados“ (b. l. 62a) nurodė, kad atsižvelgiant į papildomoje medžiagoje pateiktus naujus planuojamos ūkinės veiklos įtakojamo kvapo sklaidos modeliavimo duomenis, kurie ženkliai skiriasi nuo pagrindinėje poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijoje pateiktų kvapo sklaidos duomenų, gretimose teritorijose, kuriose yra suplanuota gyvenamųjų pastatų statyba, bus jaučiamas kvapas, kuris gali daryti netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gretimybėse esamų ir planuojamų teritorijų gyventojams, todėl pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

Agentūros Klaipėdos skyrius 2015-11-04 Galutinėje atrankos išvadoje Nr. (15.3)-A4-12313 „Dėl švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ nusprendė, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Priimant Galutinę atrankos išvadą remtasi Klaipėdos VSC ir Administracijos išvadomis.

Dėl Galutinės atrankos išvados ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės argumentuoja tuo, kad Galutinė išvada yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, dėl ko negali būti laikoma teisėta.

Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, atsakinga institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra), „<...> gavusi <...> poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą“. Persvarstant atrankos išvadą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai (toliau – ir PAV subjektai); (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos VSC, Administracija) „<...> per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ (PAV įstatymo 7 straipsnio 12 dalis). Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų PAV subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalis), o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (PAV įstatymo 7 straipsnio 14 dalis).

Cituotos nuostatos reglamentuoja atrankos išvados persvarstymą, t. y. administracinę procedūrą, kuri pradedama (inicijuojama) PAV įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje numatyto motyvuoto prašymo ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymo persvarstyti atrankos išvadą įteikimu atsakingai institucijai ir baigiama šiai institucijai priėmus galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad atranką, kurios tikslas nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), atlieka atsakinga institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra), vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais (PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), kurie buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665 (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija), bei atsižvelgusi į: „1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį“. Atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada galioja 3 metus nuo jos viešo paskelbimo dienos (PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalis).

Iš šių ir jas detalizuojančių Metodinių nurodymų 7–11 punktų nuostatų matyti, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant galimą poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas patenka į atsakingos institucijos, atliekančios aptariamą atranką ir priimančios atrankos išvadą, kompetenciją, būtent ši institucija yra atsakinga už tinkamą minėtų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, jai tenka pareiga argumentuoti atskirus vertinimo aspektus (Metodinių nurodymų 10 punktas) bei motyvuoti atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (ne)privalomumo (PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalis, Metodinių nurodymų 10 punktas). Pabrėžtina, kad PAV subjektai nedalyvauja atsakingai institucijai priimant šią atrankos išvadą.

Minėtos atsakingos institucijos kompetencijos ir pareigos vertinti PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes apimtis iš esmės nesikeičia ir priimant PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje nurodytą galutinę motyvuotą atrankos išvadą. Tokio vertinimo nepaneigia aplinkybė, kad dalyvauti persvarstant atrankos išvadą yra pakviečiami PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją teikia išvadą, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Iš tiesų iš PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies loginės ir lingvistinės konstrukcijos, šios nuostatos sisteminės analizės kitų šio įstatymo nuostatų kontekste bei Metodinių nurodymų 13 punkto yra matyti, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta PAV subjekto išvada nėra privaloma atsakingai institucijai.

PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje numatytoje galutinėje atrankos išvadoje pateikta nuorodą į PAV subjekto išvadą, kuri tampa galutinės atrankos išvados (jos motyvų) dalimi tiek, kiek tai susiję su atsakingos institucijos pareiga (priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo) atsižvelgti į PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2102-14).

Kaip jau minėta, PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimas priimant (galutinę) atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, priklauso būtent atsakingai institucijai (tai eksplicitiškai nurodyta pačioje nuostatoje). Atitinkamai PAV subjekto išvados motyvacijos trūkumai, jei šia išvada remiamasi priimant galutinę atrankos išvadą, turėtų būti vertinami per atsakingos institucijos įstatyme įtvirtintos pareigos priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą prizmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2102-14). Nagrinėjamu atveju tai reiškia teismo pareigą įvertinti, ar priimdamas Galutinę atrankos išvadą atsakovas Agentūra atsižvelgė į (įvertino) ginčo planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai.

Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Poveikis aplinkai įstatymo leidėjo yra apibrėžtas, kaip „<...> numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla“, o reikšmingas poveikis aplinkai – „<...> numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones“ (PAV įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalys). Taip pat minėta, kad, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, „atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“.

Iš paminėtų PAV įstatymo nuostatų yra aiškiai matyti, kad aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir priešingai, atrankos išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, PAV įstatymo prasme.

Galutinės atrankos išvados 3, 5 punktuose nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos išplėtimas (duomenys neskelbtini), kurios metu numatoma padidinti auginamų švelniakailių žvėrelių (audinių) skaičių nuo 300 individų iki 5000 patelių (vyresnių nei 10 mėnesių), 1000 patinėlių (jaunesnių nei 10 mėnesių) ir 29000 jauniklių (jaunesnių nei 10 mėnesių), kas iš viso sudarytų 35000 individų arba 125 sutartinių gyvulių.

Įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PAV įstatymo 1 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“. PAV įstatymo 2 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ yra išvardinamos veiklos, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Viena tokių veiklų, numatytų šio priedo 1.2 punkte – „kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių)“. Pagal šio priedo 14 punktą viena tokių veiklų taip pat yra į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Galutinės atrankos išvados 3 punkte nurodoma, jog būtent vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atliekama atranka.

Pastebėtina, kad planuojama ūkinė veikla, vertinant tik individų skaičių, pagal savo mastą 175 kartus viršija PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte įstatymų leidėjo nurodytą minimalią ribą, t. y. tą ribą, kada įstatymų leidėjas nustato, kad dėl atitinkamos veiklos turėtų būti atlikta atranka, kurios metu gali būti pripažinta, jog ši veikla gali daryti reikšminga poveikį aplinkai, kuris turi būti išanalizuotas atliekant tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jo planuojamai ūkinei veiklai apskritai turėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, nors teigia, jog PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte dėl įstatymo leidėjo apsirikimo nenurodyta, jog turima omenyje daugiau kaip 200 sutartinių gyvulių. Nurodo, kad vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342, priedu „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ planuojamų auginti švelniakailių žvėrelių (audinių) skaičius, t. y. 5 000 patelių (vyresnių nei 10 mėnesių), 1 000 patinėlių (jaunesnių nei 10 mėnesių) ir 29 000 jauniklių (jaunesnių nei 10 mėnesių) sudaro tik 125 sutartinius gyvulius. Šiame priede nurodyta, jog 1 sutartinį gyvulį sudaro 40 audinių ir tik vyresnių nei 10 mėnesių. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas ir liudytojas T. A. paaiškino, kad 1 000 patinėlių (jaunesnių nei 10 mėnesių) ir 29 000 jauniklių (jaunesnių nei 10 mėnesių) bus auginami iki 8 mėnesių amžiaus. Nei minėtas tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai jaunesnių nei 10 mėnesių amžiaus audinių perskaičiavimo į sutartinius gyvulius nenumato. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis protingumo kriterijais, darytina išvada, kad audinių, kurių amžius iki 8 mėnesių, auginimas taip pat gali daryti poveikį aplinkai.

Tai, kad dėl teisės spragos pareiškėjo planuojamai ūkinei veikla taikomas netinkamas sutartinių gyvulių vienetų skaičiavimas, nereiškia, kad šioji veikla neturėtų būti išsamiai įvertinta poveikio aplinkai vertinimo aspektu. Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad 30 000 individų 8 mėnesių amžiaus prilygintini aštuntadaliui tokio pat kiekio 10 mėnesių amžiaus individų, t. y. 24 000 individų (10 mėnesių amžiaus), bei vadovaujantis minėtu reikalavimų aprašu apskaičiavus sutartinį gyvulių skaičių būtų gaunama 600 sutartinių gyvulių. Atsižvelgiant į tai, visų planuojamų auginti švelniakailių žvėrelių (audinių) skaičius iš viso sudarytų 725 sutartinius gyvulius, t. y. planuojama ūkinė veikla, pagal savo mastą taip pat 3,625 karto viršytų PAV įstatymo 2 priedo 1.2 punkte įstatymų leidėjo nurodytą minimalią ribą. Taigi, net jei būtų vertinamas tik sutartinių gyvulių skaičius, nagrinėjamu atveju jaunesnių nei 10 mėnesių individų auginimas irgi yra svarbi ir reikšminga aplinkybė, reikalaujanti atskiro ir papildomo atsakingos institucijos vertinimo priimant tiek atrankos išvadą, tiek galutinę atrankos išvadą, ar privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Pagal Galutinės atrankos išvados 4 punktą planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2,3700 ha. Nagrinėjama teritorija iš šiaurės pusės ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuriame, vadovaujantis Teritorijų planavimo duomenų banko išrašu, numatomos mažaaukščių statinių teritorijos. Šioje teritorijoje yra parengtas detalusis planas, kuriuo buvo pakeista žemės sklypo paskirtis į kitą - gyvenamąją teritoriją, suformuotas sklypų kvartalas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, tačiau sklypai VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruoti kaip kitos paskirties žemė. Iš rytų pusės planuojamas sklypas ribojasi su Stalupėnų gatve, už kurios tęsiasi susisiekimo ir inžinerinių tinkle teritorija, o už jos – gyvenamosios teritorijos. Iš pietinės ir vakarinės pusės žemės sklypas ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Artimiausias esamas gyvenamas pastatas yra už 250 m į šiaurės vakarų pusę nuo planuojamo sklypo. Artimiausios esamos gyvenamosios teritorijos nuo planuojamo žemės sklypo nutolusios 20 m atstumu į rytų pusę. Artimiausios planuojamos gyvenamosios teritorijos iš šiaurinės pusės ribojasi su planuojamo objekto žemės sklypu.

Pažymėtina, kad dėl minėtos teisės spragos Klaipėdos VSC kreipėsi į suinteresuotas institucijas, kurios ją pripažino ir patvirtino teisės aktų keitimo poreikį. Sutiktina su Klaipėdos VSC atsiliepime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos mastas sanitarinių apsaugos zonų nustatymo kontekste rodo galimai reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai. Jei ne minėta teisės spraga pareiškėjo veiklai galimai būtų taikoma normatyvinė 300 m. sanitarinė apsaugos zona (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 73 punktas), kas reiškia, jog šiose ribose dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos skleidžiama tarša gali kelti pavojų gyvenamajai aplinkai ir asmenų sveikatai, t. y. ši veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus atrankai pateiktoje pradinėje informacijoje nurodoma, kad kvapo maksimali valandos koncentracija sieks 0,0076 OUE ir nesieks 1 OUE (užuodžiamumo slenkstinės vertės), o planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktoje papildomoje informacijoje nurodoma, kad kvapo maksimali valandos koncentracija neviršys 3,2 OUE. Šiuos skirtumus pareiškėjas aiškina tuo, kad pradinėje informacijoje kvapo s klaida išskaičiuota teoriškai pagal kvapus galinčių sukelti teršalų kiekio sklaidos skaičiavimus, o papildomoje informacijoje kvapų sklaidos skaičiavimai atlikti pagal faktinius iš vieno šedo paimto kvapo matavimus ir perskaičiuota bei sumodeliuota pagal prognozuojamas apimtis. Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos VSC atsiliepime išdėstytais argumentais, kad tokia metodika kelia daug klausimų rezultatų patikimumo prasme: 1) neaišku, koks mėšlo kiekis kvapo mėginio paėmimo metu buvo susikaupęs šede, ar tas kiekis gali reprezentuoti maksimaliai didžiausią kvapo išsiskyrimą (maksimalų mastą); 2) ar teisingai paskaičiuota kvapo emisija iš plotinio šaltinio, t. y. kvapo vienetų kiekis išsiskiriantis per sekundę iš mėšlo saugojimo vietos vieno kvadratinio metro (OUE/m2/s); 3) valant šedus bus kvapo suintensyvėjimas, todėl jei kvapo matavimas ir jo sklaidos skaičiavimas atliktas „ramioje“ mėšlo būsenoje šede, jis galimai neatspindi kvapo intensyvumo šedų valymo metu; 4) neaišku kaip įtakos kvapo susidarymo ir sklaidos situaciją mėšlo šalinimo iš mėšlo kaupimo rietuvės darbai. Atsižvelgiant tiek į atrankos, tiek į poveikio aplinkai vertinimo tikslus, akivaizdu, jog vykdant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos ir sprendžiant, ar tokia veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, turi būti atsižvelgiama į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2102-14). Be to, Klaipėdos VSC tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuota visuomenė (šalia pareiškėjo sklypo suplanuotas gyvenamąsias teritorijas valdantys asmenys) reiškia nepasitenkinimą kvapais jau pagal esamus pajėgumus, kurių apimtis planuojama ženkliai didinti.

Metodinių nurodymų 28 punkte numatyta, kad yra galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams, atsižvelgiant į dydį ir erdvinį mastą; pobūdį (pvz., teigiamas ar neigiamas, iesioginis ar netiesioginis, sąveikaujantis, trumpalaikis, vidutinės trukmės, ilgalaikis); poveikio intensyvumą ir sudėtingumą; poveikio tikimybę; tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą; bendrą poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose; galimybę veiksmingai sumažinti poveikį. Metodinių nurodymų 2 priedas reikalauja nurodyti motyvus, ar kriterijus (pvz., kvapas) sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą, įvertinant tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą poveikį aplinkos veiksniams. Taigi pareiškėjo argumentas, kad pagal jo pateiktus kvapo sklaidos skaičiavimus gyvenamojoje aplinkoje planuojant 3,2 OUE, t. y. dydį neviršijantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nustatytų 8 OUE kvapo vienetų, netiesioginis poveikis negali būti vertinamas, nes to nenumato teisės aktai, nepagrįstas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat sutiktina su Administracijos pozicija, kad UAB „Ekosistema“ pateiktoje papildomoje medžiagoje nepakanka informacijos apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį gretimybėse esančioms ir suplanuotoms gyvenamosioms teritorijoms.

Apibendrinant darytina išvada, jog negalima neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pagal pobūdį ir mastą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai veiklai nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės t eisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Įvertinus Galutinės atrankos išvados, Administracijos 2015-08-12 rašto Nr. (5.1.42)-A5-4442 „Dėl nesutikimo su poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada“, 2015-10-28 rašto Nr. (5.1.42)-A5-5856 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo“ ir Klaipėdos VSC Gargždų skyriaus 2015-10-27 d. rašto Nr. (11.6.32.)GV4-613 „Dėl galutinės atrankos išvados“ turinį bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip matyti iš skundo turinio, suprato Galutinės atrankos išvados esmę ir turinį, realizavo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, konstatuojama, jog Galutinė atrankos išvada tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Atsakovas tinkamai identifikavo ir Galutinėje atrankos išvadoje nurodė kriterijus ir argumentus, lemiančius sprendimą, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas privalomas. Teismas nenustatė, jog priimant Galutinę atrankos išvadą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Agentūra būtų viršijusi kompetenciją, ar kad ši išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Agentūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Remiantis tuo ir vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu nėra teisinio pagrindo panaikinti Galutinę atrankos išvadą bei tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nurodytų teisnių ir faktinių bylos aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo A. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos VSC 2016-03-22 prašymu prašo iš pareiškėjo priteisti 1204 € bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau šios sumos nedetalizuoja. Jog Klaipėdos VSC patyrė šias išlaidas, patvirtina išrašas ir byloje pateikti dokumentai: išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, 2016-03-04 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 26/2016 ir AB SEB banko 2016-03-16 vietinio mokėjimo nurodymas. Pagal 2016-03-30 informacinę pažymą teismo posėdis, kuriame dalyvavo Klaipėdos VSC atstovė advokatė Asta Bajorienė, truko 79 min.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos VSC atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, o pareiškėjo skundas šiuo sprendimu atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog sprendimas priimtas taip pat ir Klaipėdos VSC naudai.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinės paslaugos suteiktos 2016 m. I ketvirtį, taigi pagrindu turi būti imamas 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 735,10 €.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais už 79 min. atstovavimo teismo posėdyje gali būti priteista ne didesnė nei 73,51 € dydžio atlyginimas (735,10 € x 0,1). Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalaus nustatytas dydis už atsiliepimo parengimą yra 1837,75 € (735,1 € x 2,5). Klaipėdos VSC prašomas priteisti atlyginimas už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą neviršija minėto maksimalaus dydžio.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos VSC prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas ir iš pareiškėjo Klaipėdos VSC priteistina 1204 €.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš pareiškėjo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 1204 € (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui (j. a. k. 191349450).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.