Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-441-620/2014 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui K. Š., išvadą duodanti institucija Rokiškio VTAS, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės , turto padalijimo, vaiko išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo bei išlaikymo šalių mažametei dukrai priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. iki jos pilnametystės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą dukrai, nes atsakovas neteikia jokio išlaikymo (b. l. 1-6). Teismas prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 44-45).

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi ir mano, kad teismas priteisė per didelį laikiną išlaikymą vaikui, nes jis šiuo metu yra bedarbis, gauna invalidumo pensiją, nuomojasi butą, todėl negali skirti didelio išlaikymo. Atsakovas atskirajame skunde neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau dėl savo sunkios finansinės padėties prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Lt.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Rokiškio rajono apylinkės teismas, priteisdamas iš atsakovo laikinam nepilnamečio vaiko išlaikymui 250 Lt, nesprendė šalių ginčo ir nuolatinio išlaikymo vaikui, o tik taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 250 Lt išlaikymas šalių dukrai K. skirtas tik laikinai, kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės ir teismas priims sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t.y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.).

Atsakovo argumentai, kad teismas neturėjo pakankamai duomenų apie jo turtinę padėtį, todėl neteisingai taikė materialines teisės normas, neatsižvelgė į jo nedarbingumą bei gaunamas pajamas nepagrįsti. Teismas netyrė šalių nurodytų aplinkybių iš esmės, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir duomenis apie tėvų turtinę padėtį, darbo užmokesčius) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).

Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog priteistas išlaikymas yra per didelis. Priteistas laikinas išlaikymas 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti nėra per didelis, taip pat jis yra pakankamas laikinai užtikrinti būtiniausias šalių nepilnametės dukters, gyvenančios kartu su ieškove, sąlygas vystymuisi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 1 000 Lt. Apeliantas K. Š. atskirajame skunde nurodo, jog jo finansinė padėtis yra prasta, jis gauna 775,05 Lt netekto darbingumo pensiją, turi nuomotis butą, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės išlaikyti vaiką ir 250 Lt priteisto laikino išlaikymo dydis nėra beveik 11 metų vaikui per didelis.

Teismas pastebi, jog atsakovo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra kildinama iš įstatymo, o jo nurodomos būsto nuomos ir jo išlaikymo išlaidos yra kilusios iš sutarties. Teismo vertinimu, atsakovo pareiga apmokėti sutartines būsto išlaidas negali turėti prioriteto prieš vaiko išlaikymą. Taip pat pastebima, jog teismo priteisto laikino išlaikymo dydis neviršija CPK 736 str. 1 d.1 p. nustatyto galimo išieškojimo iš asmens pajamų dydžio apribojimo- 50 proc. vyriausybės nustatytos MMA.

Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.