- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1528-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18044-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- V. T.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. (A. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui A. T. (A. T.) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių padavimo teismui dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi iš esmės išnagrinėjo ieškovės V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui A. T. (A. T.) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių padavimo teismui dienos. Teismas nusprendė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme2020 m. rugpjūčio 5 d. gautas atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą priteisiant atsakovui iš ieškovės patirtas 1 058,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, jog 2020 m. liepos 31 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo dienos taikymo buvo priimta atsakovui nepranešus apie posėdžio datą ir laiką, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsakovas bei jo atstovė nebuvo prijungti prie elektroninės bylos kortelės, o sukontaktavus su teismu, klaidingai nurodyta informacija, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimas bus nagrinėjamas kita data, nei priimta teismo nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
4. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovui negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jis iki klausimo išnagrinėjimo nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo atsakovas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo byloje. Priėmus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, atsakovui buvo išsiųstas pranešimas ir nustatytas 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteiktas 2020 m. liepos 11 d., terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020 m. liepos 27 d. Atsakovo atstovė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė 2020 m. liepos 28 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į prašymą pateikti, nutartis buvo priimta 2020 m. liepos 31 d.
Atsiliepimas
5. Teismo vertinimu, atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas prašė jį atmesti, formulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taigi turėjo suprasti ir suprato, jog tenkinus jo prašymą, byla būtų išnagrinėta, todėl turėjo pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymus. Nors, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo atstovės įstojimo į bylą data yra 2020 m. rugpjūčio 3 d., kas rodo, jog prieiga prie elektroninės bylos kortelės jai suteikta po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, pastebėtina, kad nei atsakovo, nei jo atstovės prašymas prijungti prie elektroninės bylos kortelės nei kartu su atsiliepimu, nei vėliau pateiktas nebuvo, todėl prieiga suteikta kitą darbo dieną po nutarties priėmimo - siunčiant nutartį atstovei. Kita vertus, tai, kad neturėjo prieigos prie elektroninės bylos kortelės, nesutrukdė atstovei per elektroninių paslaugų portalą įkelti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi negali būti laikoma ir aplinkybe ribojusia galimybę laiku pateikti įrodymus apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo teiginys, kad sukontaktavus su teismu buvo klaidingai nurodyta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo data, yra deklaratyvus, nenurodoma su kuo, kokiu būdu kontaktuota, kokia prašymo nagrinėjimo data buvo nurodyta. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, kuomet apie prašymo nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešama, jo nagrinėjimo data iš anksto nėra numatoma, prašymas išnagrinėjamas nedelsiant. Todėl net tuo atveju, jei atsakovas ar jo atstovė būtų kontaktavusi su teismu dėl prašymo nagrinėjimo datos, konkreti data negalėjo būti nurodyta, nes nebuvo numatyta, o teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, klausimą, atsižvelgiant į užimtumą kitose bylose, išnagrinėjo nedelsiant.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovui iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo nepateikus teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, o su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo nepateikus duomenų apie tai, kad neturėjo galimybės tai padaryti, atsakovo prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, išspręsti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės, bei priteisti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog atsakovo atstovė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė 2020 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Pateikus atsiliepimą, 2020 m. liepos 28 d., nedelsiant buvo kontaktuota su civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos sekretore/padėjėja S. J./K. P. dėl atsiliepimo priėmimo bei laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo datos. Sukontaktavus su teismo darbuotoja telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovei buvo nurodyta, jog atsiliepimas yra gautas ir perduotas civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai R. M., tačiau atsakovo pateikto atsiliepimo priėmimo klausimas bus sprendžiamas trečiadienį, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d.
9.2. Atsakovo atstovė taip pat ne kartą prašė, jog jai būtų suteikta prieiga prie elektroninės civilinės bylos kortelės, tačiau teismo darbuotojos (sekretorė/teisėjos) nurodė, jog teisėja spręsdama atsiliepimo priėmimo klausimą, tuo pačiu prijungs atsakovo atstovę ir prie elektroninės bylos. Taigi, atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimas teisme bus išspręstas ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 5 d.
9.3. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo atstovės įstojimo į bylą data yra 2020 m. rugpjūčio 3 d., kas rodo, jog prieiga prie elektroninės bylos kortelės jai suteikta po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, pastebėtina, kad nei atsakovo, nei jo atstovės prašymas prijungti prie elektroninės bylos kortelės nei kartu su atsiliepimu, nei vėliau pateiktas nebuvo, todėl prieiga suteikta kitą darbo dieną po nutarties priėmimo - siunčiant nutartį atstovei. Atsakovas bei jo atstovė teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, kad prie civilinės bylos eigą turės galimybę stebėti elektroninėje erdvėje, maža to, turės galimybę ir galės laiku pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi klausimas teisme taikyti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui bus sprendžiamas tik 2020 m. rugpjūčio 5 d.
Šalies argumentai
9.4. Atsakovas bei atsakovo atstovė turi teisę gauti teisingą ir tinkamą informaciją apie proceso eigą tam, kad tinkamai ir laiku galėtų įgyvendinti savo procesines teises bei pareigas, t. y. susiklosčiusioje situacijoje galėtų laiku pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pasyvioji teismo pareiga teikti informaciją išlieka).Susiklosčiusioje situacijoje būtent dėl teismo darbuotojų, teikiančių informaciją apie bylą klaidos, dėl klaidingai pateiktos ir nurodytos informacijos, delsimo suteikti prieigą atsakovo atstovei prie elektroninės civilinės bylos kortelės, atsakovas neteko galimybės pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nutarties priėmimo.
9.5. Civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos leistinais įrodymais (sąskaitos ir jos apmokėjimo data – 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo darbuotojų nurodytos prašymo nagrinėjimo datos. Tokios aplinkybės neabejotinai teismo turėjo būti vertinamos kaip reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas jų nevertino ir neanalizavo, teismo darbuotojų klaidos nepripažino. Dar kartą akcentuojame, kad atsakovas savo pateiktame atsiliepime buvo aiškiai išreiškęs valią pateikti bylinėjimosi išlaidas grindžiančius dokumentus, buvo pateikęs procesinį prašymą šias išlaidas priteisti, o esminė ir pagrindinė priežastis, lėmusi bylinėjimosi išlaidas grindžiančių dokumentų nepateikimą – teismo darbuotojų pateikta klaidinga, netiksli ir neteisinga informacija.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovo atstovei buvo teigiama, jog teisėja nagrinėjanti bylą dirba nuotoliniu būdu iš namų, todėl klausimas dėl prijungimo prie elektroninės sistemos bus išspręstas sprendžiant atsiliepimo priėmimo klausimą. Taip pat buvo nurodyta, kad atsakovui reikia paskambinti į teismą dėl prijungimo prie elektroninės bylos kortelės dar kartą 2020 m. rugpjūčio 3 d. Tokiu teismo darbuotojų klaidinamu elgesiu buvo pažeisti ne tik atsakovo teisėti lūkesčiai, tačiau ir atimta galimybė prisiteisti iš ieškovės atsakovo patirtas išlaidas civilinėje byloje.
10. V. T. atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.
11. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovo argumentas dėl to, jog ji susisiekė su teismu, yra ne daugiau kaip deklaratyvus teiginys nepagrįstas absoliučiai jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikia absoliučiai jokių duomenų apie skambutį (ar skambučius), kurie leistų įsitikinti, kad atsakovas iš tiesų būtų suklaidintas teismo. Savaime suprantama, nei ieškovei, nei teismui nėra aišku nei kas skambino, nei kam skambino, nei ką kalbėjo. Norime pabrėžti, kad netgi pačiame atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo atstovė skambino į teismą nurodytu telefono numeriu, bet nežino, su kuo kalbėjo. Taigi iš atskirojo skundo galime suprasti tik tai, kad turėtume pasitikėti atsakovo žodžiu, nes jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius nėra pateikta.
11.2. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi priimti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, todėl nesuprantama, kokios garantijos atsakovui leido tikėtis, kad teismas nesilaikys įstatymo nustatyto procesinio termino ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priims ne per tris darbo dienas, o per šešias darbo dienas (rugpjūčio 5 d.).
11.3. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteiktas 2020 m. liepos 11 d., atsiliepimas teismui pateiktas 2020 m. liepos 28 d., t. y. netgi praleidus terminą atsiliepimui pateikti. Per tokį ilgą laikotarpį atsakovo atstovė turėjo pakankamai laiko išrašyti sąskaitas už teisines paslaugas, tačiau atsakovui sąskaita išrašyta tik praėjus trims dienoms po atsiliepimo pateikimo teismui, t. y. tą pačią dieną, kai priimta nutartis), nors atsakovas šią sąskaitą apmokėti galėjo dar iki atsiliepimo pateikimo. Taigi, delsiant yra prisiimama rizika, kad bus pavėluota.
11.4. Visi advokatai žino, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikti ir neturint prieigos, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikti ir neturint prieigos prie konkrečios bylos, neturint prieigos prie konkrečios bylos negali matyti bylos eigos EPP, tačiau bet kokius dokumentus teismui pateikti galima. Kita vertus, iki teismo posėdžio nebuvo ir ką pateikti, nes sąskaita atsakovui išrašyta tik 2020 m. liepos 31 d., o apmokėjimas atliktas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d., kai jau buvo žinoma apie skundžiamos nutarties turinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi atmetė ieškovės V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui A. T. pareiškimo. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą. Apeliantas (atsakovas) nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo minėtą nutartį panaikini ir išspręsti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės, o taip pat, priteisti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantas iš esmės teigia, kad teismas jį suklaidino nurodydamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bus sprendžiamas ne anksčiau, nei 2020 m. rugpjūčio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo motyvu, jog toks argumentas yra deklaratyvus.
16. Pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
17. Nagrinėjamu atveju, atsakovas buvo informuotas apie galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pranešimas atsakovui įteiktas 2020 m. liepos 11 d., terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020 m. liepos 27 d., o atsakovas atsiliepimą pateikė 2020 m. liepos 28 d. Tuo tarpu, nutartis, kuria klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas iš esmės priimta 2020 m. liepos 31 d. Byloje nėra ginčo dėl to, jog iki 2020 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
18. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Siemens Osakeyhtio v. UAB „Urbico“, bylos Nr. 3K-3-408/2010).
19. Atsakovas atskirajame skunde pats remiasi CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas nedelsiant, todėl darytina išvada, kad žinojo ar galėjo žinoti, jog jis bus išspręstas rašytinio proceso tvarka ir apie nagrinėjimą dalyvaujantiems asmenims nepranešus.
20. Nors apeliantas teigia, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus priimta tik 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir iki to laiko dar bus galimybė pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau nei prašydamas priimti papildomą sprendimą, nei atskirajame skunde nepateikė jokių tokį argumentą pagrindžiančių duomenų.
21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra pasakęs, kad turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017, 29 punktas, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).
22. Konkrečiu atveju, duomenų pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovas neturėjo galimybės iki 2020 m. liepos 31 d. pateikti bylinėjimosi išlaidų įrodymų, byloje nėra. Pastebėtina, kad nors atsakovo atstovei nebuvo suteikta elektroninė prieiga prie bylos, tačiau ji apie bylos procesą buvo informuota tinkamai ir byloje dokumentus/prašymus galėjo teikti nepaisant to, kad tokios prieigos neturi. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovė įstojo į bylą 2020 m. rugpjūčio 3 d., kas rodo, jog prieiga prie elektroninės bylos kortelės jai suteikta po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, tačiau nei atsakovas, nei jo atstovė prašymo prijungti prie elektroninės bylos kortelės nei kartu su atsiliepimu, nei vėliau nepateikė. Taip pat, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (rašytinių, garso ir kt.) pagrindžiančių, jog teismas jį suklaidino, t. y. konkrečiai nurodė, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus sprendžiamas ne anksčiau nei 2020 m. rugpjūčio 5 d. Tuo tarp, teisėja dirbama nuotoliniu būdų (iš namų) gali atlikti visas darbines funkcijas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl nėra pagrindo manyti, kad teisėja planavo tik nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti teiginiai apie suklaidinimą ir neprijungimo prie elektroninės bylos kortelės laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis), todėl konkrečiu atveju nenustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad atsakovas neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų.
23. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. priimta nutartimi buvo išspręstas, t. y. bylinėjimosi išlaidos priteistos nebuvo, nes atsakovas iki klausimo nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių duomenų. Kadangi nenustatytos jokios reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad atsakovas neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą byloje, pagrįstai nustatė, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl nutartis paliktina galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje – 660,00 Eur susipažinimą su atskiruoju skundu, teisinę konsultaciją ir atsiliepimo parengimą. Nustatyta, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų išlaidų dydžio, todėl galėtų būti priteista. Kita vertus, apeliacinėje instancijoje nagrinėjama byla nėra didelės apimties, joje sprendžiamas klausimas nėra laikytinas sudėtingu, kompleksiniu ar daug advokato pastangų reikalaujančiu. Taip pat jis nėra naujas ar nesureguliuotas įstatymų, t. y. yra suformuota aiški teismų praktika, o pačio atsiliepimo apimtis nėra didelė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prašomą priteisti 660,00 Eur sumą sumažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
28. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašė priteisti ir apeliantas (atsakovas), tačiau jo skundas atmestas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti ieškovės V. T. naudai iš atsakovo A. T. 315, 00 eurų (trys šimtai penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.