Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl be pagrindo įgyto, disponuojamo turto ir nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovo atstovai prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais motyvais.

4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį informuotas tinkamai, procesinius dokumentus įteikiant jam asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Minimo straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: t. y., pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

6. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas B. G. 2017 m. gegužės 24 d. apie 16.30 val., prie kavinės „Achtamar“, esančios Šventoniškio k., Kėdainių r., pardavė ieškovui M. G. automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur. Ieškovo teigimu, automobilio pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Automobilis buvo grąžintas teisėtam automobilio savininkui - Švedijos bendrovei. Ieškovo nuomone, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia esant visas atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sąlygas.

7. Šioje byloje 2021 m. lapkričio 9 d. parengiamajame posėdyje teismas netenkino prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, motyvuodamas tuo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovą ir atsakovą galimai siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl turi būti išnagrinėtas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas dėl jo subsidiaraus pobūdžio. 2021 m. lapkričio 9 d. parengiamajame posėdyje ieškovas taip pat apsibrėžė, kokias įrodinėjimo priemones naudos šioje byloje – baudžiamosios bylos Nr. 1-53-948/2019 medžiagą ir ieškovo paaiškinimus. 2021 m. lapkričio 9 d. parengiamajame posėdyje, ieškovo atstovė teigė neprašanti pripažinti atsakovo B. G. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

8. Remiantis rašytine šios civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-53-948/2019 medžiaga bei ieškovo atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. 14.45 val. Radviliškio mieste Kelyje Panevėžys - Šiauliai buvo sustabdytas G. P. vairuojamas automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Šengeno šalių duomenų bazėje Polis2 esančius duomenis yra ieškomas Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų nuo 2017 m. sausio 9 d. (ikiteisminio tyrimo byla 01-1-25648-17, tomas Nr. 4, b. l.100). Iš VĮ Regitra duomenų (ikiteisminio tyrimo byla 01-1-25648-17, tomas Nr. 1, b. l. 61-62, 66) matyti, kad UAB „“ 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė VĮ Regitrai prašymą įregistruoti Automobilį, kartu su prašymu pateikdama 2016 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad Automobilis parduodamas pardavėjo A. A. H. pirkėjui UAB „“ už 10 000 Eur. Baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo byla 01-1-25648-17, tomas Nr. 1, b. l. 82) yra 2016 m. spalio 10 d. pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta kad pardavėjas A. A. H. parduoda pirkėjui B. G. Automobilį už 400 000 E. R. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. TR/3679/16/LT/17 pateiktais duomenimis, Automobilis priklausantis DNB Bank ASA buvo ieškomas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. kaip pasisavintas sukčiavimo būdu Stokholme. Minėtame rašte nurodyta, kad A. A. H. įsigijęs Automobilį už DNB BANK suteiktą kreditą, tačiau kredito bankui nepadengė (ikiteisminio tyrimo byla 01-1-25648-17, tomas Nr. 1, b. l. 102). Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-875/2021 B. G. buvo pripažintas kaltu, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2016 m. lapkričio 11 d., Švedijos Karalystėje, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens didelės vertės, t. y. didesnės nei 9 500 Eur vertės, automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr., žinodamas, jog šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. gegužės 24 d. apie 16.30 val., prie kavinės „Achtamar“, esančios Šventoniškio k., Kėdainių r., realizavo automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr., parduodamas jį M. G. už 8 000 Eur. M. G. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2017 m. gegužės 24 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai nurodė L. B. ir UAB „“ atstovui T. J., kad Automobiliui nėra taikomi jokie apribojimai bei susitarė ir automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Serbentų g. 220, Šiaulių m., įvykdė mainų sandorį su L. B. ir UAB „“ – M. G. perdavė L. B. ir UAB „“ Automobilį bei mainais gavo 25 800 Eur vertės turtą – 12 800 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini) VIN Nr., priklausantį UAB „“, ir 13 000 Eur vertės automobilį „BMW 1er Reihe”, VIN Nr., ir priklausantį L. B. bei tiksliai nenustatytą pinigų sumą, tačiau ne didesnę nei 1 000 Eur. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-948/2019 buvo nustatyta, kad automobilis AUDI Q7, VIN Nr., priklauso Švedijos bendrovei „DNB Bank ASA“, 2018 m. vasario 12 d. šiai įmonei buvo grąžintas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Nr. 1A-118-875/2021 Automobilis buvo paliktas neribotai teisėto savininko Švedijos bendrovės „DNB Bank ASA“ nuosavybei.

9. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

10. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovas yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, yra nustatyta, jog ieškovas M. G., įsigydamas turtą – automobilį, žinojo, kad turtas yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatytomis aplinkybėmis buvo neginčytinai patvirtintas sandorio neteisėtumo egzistavimas, nurodant, kad gyvenimiškoje situacijoje nerealu būtų, kad asmuo savo automobilį, dar vertinant jo vertę, parduotų visai nepažįstamam kitam asmeniui neįforminant jokių dokumentų ir atvirkščiai, asmuo mokėtų pinigus už automobilį svetimam žmogui, nepasirašant jokių dokumentų. M. G., net ir gavęs iš VĮ Regitra neigiamą atsakymą dėl automobilio registracijos galimumo, automobilį vis tiek nupirko be jokių tai įforminančių įrodymų ir iškart, sukčiavimo būdu, bandė jį iškeisti kitiems asmenims, taip pat be jokių automobilio įsigijimą patvirtinančių duomenų, o sandoriui įvykus, pirkimo pardavimo sutartį ketino sudaryti kito asmens vardu. Aukštesnysis teismas baudžiamojoje byloje padarė išvadą, kad tai buvo vieningas B. G. ir M. G. neteisėtas sandoris, tiek B. G. suvokė parduodantis neteisėtai įgytą automobilį, tiek M. G. suvokė perkantis iš nusikalstamos veikos gautą automobilį. Nuosprendyje teismas taip pat pabrėžė esminį faktą, kad nei B. G., sužinojęs, kad automobilio negalima registruoti Lietuvoje, nei M. G., sužinojęs, kad automobilis ieškomas Švedijoje, į teisėsaugos institucijas nesikreipė, suvokdami, kad automobilį įgijo nusikalstamu būdu ir dėl to niekam negali reikšti pretenzijų. Taigi vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu laikytina, kad šioje byloje nustatyta aplinkybė, jog M. G. suvokė perkantis iš nusikalstamos veikos gautą automobilį.

11. Ieškovo atstovas adv. R. D. teismo posėdyje nesutiko, kad ieškovas suvokė perkantis iš nusikalstamos veikos gautą automobilį, teigė, kad ieškovas iš pradžių ieškovas nežinojo, kad yra vykdoma nusikalstame veika ir tik vėliau įsigijus Automobilį, jį realizuojant jam atsirado nusikalstami ketinimai. Šią aplinkybę ieškovo atstovo teigimu patvirtina baudžiamojoje byloje esantys du garso įrašai, kuriuose yra telefoniniai pokalbiai su VĮ Regitra darbuotojais, patvirtinantys, kad ieškovas du kartus (prieš ir po Automobilio įsigijimo) kreipėsi į VĮ Regitrą. Ieškovo atstovo teigimu, ieškovas prieš įsigydamas Automobilį paskambino į VĮ Regitrą ir įsitikino, kad Automobilį bus galima registruoti.

12. Teismas teismo posėdyje įrodymų tyrimų stadijoje buvo išklausytas baudžiamojoje byloje esantis garso įrašą (baudžiamosios bylos t. 5, b. l. 61). Remiantis protokolo duomenis (baudžiamosios bylos t. 5, b. l. 47-48), ir išklausius garso įrašą šioje byloje nustatyta, kad M. G. 2017 m. gegužės 24 d. 17.12 val. skambino į VĮ Regitrą, o skambučio metu VĮ Regitra darbuotojas paaiškino, kad gavus prašymą įregistruoti automobilį iš Švedijos institucijų buvo gautas neigiamas atsakymas.

13. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-875/2021 (nuosprendžio 18.5 punktas) konstatuota, kad M. G., dar prieš nuperkant automobilį, t. y., 2017 m. gegužės 24 d. 12.25 val., skambino į VĮ Regitra ir teiravosi, kodėl byloje aptariamo automobilio negali įregistruoti Lietuvoje. VĮ Regitra darbuotojas paaiškino, jog gavę prašymą įregistruoti minimą automobilį užklausė Švedijos institucijas ir gavo neigiamą atsakymą. Net ir gavęs neigiamą atsakymą dėl automobilio registracijos, jis nuperka automobilį AUDI Q7, kaip ir nustatyta be jokių tai įforminančių dokumentų, bei siūlant jį iškeisti L. B. ir T. J..

14. Ieškovo atstovas adv. R. D. teismo posėdyje teigė, kad nuosprendis netinkamai surašytas, ginčijo jame nurodytas aplinkybes, teigė, kad ieškovas iš pradžių neturėjo nusikalstamų ketinimų, tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to ieškovas turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Ieškovo atstovas teigė, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti nustatytas bendrininkavimo faktas tam, kad būtų galima nustatyti, jog M. G. suvokė perkantis iš nusikalstamos veikos gautą automobilį. Šiuo atveju, ieškovo atstovo teigimu, tarp ieškovo ir atsakovo bendrininkavimo nebuvo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos ieškovo atstovo argumentus, kadangi bendrininkavimo nustatymas baudžiamojoje byloje nėra būtina sąlyga tam, kad civilinėje byloje būtų galima nustatyti aplinkybę jog ieškovas suvokė perkantis iš nusikalstamos veikos gautą automobilį. Šioje byloje ištirti įrodymai (baudžiamojoje byloje esantis garso įrašas, protokolas (baudžiamosios bylos t. 5, b. l. 47-48, 50)), bei įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad ieškovas gavęs neigiamą atsakymą dėl Automobilio registracijos, nupirko Automobilį be jokių tai įforminančių dokumentų, bei siūlė jį iškeisti L. B. ir T. J.. Šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo atstovo paaiškinimus.

15. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti nepagrįstą praturtėjimą, turi būti nustatyta, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.

16. Ieškovo atstovas adv. R. D. teismo posėdyje patvirtino, kad: 1) ieškovas mokėdamas pinigus atsakovui už Automobilį suvokė, kad moka mažą pinigų sumą palyginus kiek vertas Automobilis; 2) ieškovas įsigydamas Automobilį nesiaiškino, iš kur atsakovas B. G. gavo Automobilį, neįsitikino, kad atsakovas įgaliotas parduoti Automobilį; 3) ieškovas nepastebėjo, kad trūksta pažymos dėl Automobilio išregistravimo; 4) ieškovas sumokėdamas pinigus atsakovui už Automobilį nesudarė rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties. Šias aplinkybes taip pat patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga - 2017 m. gegužės 25 d. M. G. paaiškinimas (t. 2, b. l. 15), 2017 m. rugpjūčio 4 d. akistatos protokolas (t. 4, b. l. 24-27), kaltinamasis aktas (t. 4, b. l. 96-104). Įvertinus visumą surinktų rašytinių įrodymų bei faktų pripažinimą (CPK 187 straipsnio 2 dalis) šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

17. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nors baudžiamojoje byloje B. G. ir neginčijo, kad gavo už automobilį 8000 Eur, tačiau ieškovas, mokėdamas pinigus už automobilį ir žinodamas, kad tas automobilis yra įgytas neteisėtai, nusikalstamu būdu, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti nepagrįsto praturtėjimo egzistavimo.

18. Be to, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas yra subsidiarus būdas apginti teises. Tam, kad jį būtų galima taikyti, turi būti nustatyta, jog ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

19. Ieškovo atstovas adv. R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sandorio grindžia tuo, kad: 1) B. G. nebuvo Automobilio savininkas, todėl negalėjo perleisti Automobilio; 2) B. G. neturėjo UAB „“ įgaliojimo parduoti Automobilį; 3) principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“.

20. Baudžiamojoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad 2017 m. gegužės 24 d. atsakovas perdavė ieškovui automobilį „AUDI Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas už šį automobilį perdavė atsakovui 8000,00 Eur pinigų sumą (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo ieškovo atstovai teismo posėdyje.

21. Sutarties sudarymui ir galiojimui pakanka, kad šalys susitartų dėl jos esminių sąlygų. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas perdavė Automobilį, o ieškovas perdavė atsakovui pinigų sumą už automobilį, kurių neginčijo ieškovo atstovai, patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris.

22. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės sutarties, kad atsakovas nebuvo Automobilio savininkas, ar nebuvo įgaliotas parduoti Automobilį, šiuo atveju negali paneigti sandorio sudarymo fakto, kadangi pagal CK nuostatas (CK 6.307 straipsnį, 6.311 straipsnį, 2.133 straipsnį) šios aplinkybės šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant, ar sandoris buvo sudarytas. Ieškovo atstovas prašo taikyti subsidiarų civilinės teisės institutą taip pat remdamasis principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“. Tačiau tai, kad sandoris prieštarauja teisės aktams, neturi reikšmės jo sudarymo fakto konstatavimui. Tokie sandoriai yra numatyti CK 1.81 straipsnyje.

23. Įvertinus visumą bylojė surinktų įrodymų, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas pirkimo pardavimo sandoris. Teismo vertinimu, dėl šios priežasties šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas dėl jo subsidiaraus pobūdžio yra negalimas.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, t.y. nenustatyta, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, bei nenustatyta, kad ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (kadangi buvo sudarytas sandoris). Nenustačius visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas, todėl ieškovas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teismui nepareiškė, duomenų apie savo patirtas išlaidas nepateikė.

27. Šioje byloje susidarė 15,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškovo M. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl be pagrindo įgyto, disponuojamo turto ir nepagrįsto praturtėjimo atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. G., gimusio , 15,47 Eur (penkiolikos eurų 47 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 1-53-948/2019.