- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- 1-666-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- L. P.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2019 m. liepos 26 d. apie 13.30 val. L. P., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Algimanto Petro Kavoliuko gatve, Vilniuje, pirma eismo juosta Igno Šimulionio gatvės, Vilniuje, link, ties Laisvės prospekto viaduku esant kliūčiai, kurią jis galėjo iš anksto pamatyti, t. y. priekyje jo važiavimo krypties eismo juostoje stovint automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo automobilio laiku ir saugiai nesustabdė, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam troleibusui „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K. Pastaroji, siekdama išvengti transporto priemonių susidūrimo, vairuojamą troleibusą staigiai stabdė, dėl ko troleibuso salone nukrito ir susižalojo keleivė S. S., kuriai dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu L. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, važiavo Algimanto Petro Kavoliuko gatve. Važiuodamas jis rikiavosi į antrąją eismo juostą, troleibusas taip pat pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrąją. Jam pradėjus rikiuotis į pirmąją eismo juostą, troleibusas taip pat pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Jis manė aplenksiantis minėtą troleibusą, bet priekyje jo dešinėje pusėje stovėjo automobilis „Toyota RAV4“, į kurį jis atsitrenkė. Po smūgio jo automobilis užkirto kelią troleibusui. Šis įvykis buvo vasarą, todėl šiuo metu visų įvykio aplinkybių jis tiksliai nebeprisimena. Šiuo metu jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, mokinasi vairuoti „CE“ kategorijos transporto priemones. Anksčiau jis dirbo statybų srityje. Jis gauna 200 eurų dydžio pašalpą, turi ketverių metų vaiką, jo sutuoktinė niekur nedirba. Paskirtą baudą jis galėtų mokėti dalimis.
3. Teisiamojo posėdžio metu L. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 14.00 val. jis, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Algimanto Petro Kavoliuko gatve Igno Šimulionio gatvės link. Ties viaduku jis važiavo pirmąja eismo juosta ir nepastebėjo priekyje stovėjusio priparkuoto automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis vairuojamo automobilio laiku nesustabdė, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į minėtą automobilį „Toyota“. Po susidūrimo su minėtu automobiliu jis bandė persirikiuoti ir įvažiavo į antrąją eismo juostą. Jis matė, kad antrąja eismo juosta važiavo troleibusas. Jam įvažiavus į antrąją eismo juostą prieš pat troleibusą pastarojo vairuotoja buvo priversta vairuojamą troleibusą staigiai stabdyti. Jis nežinojo, kad troleibuso salone kažkas nukrito. Jis labai gailisi dėl neatsargaus vairavimo (b. l. 35).
5. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 11.00 val. ji troleibusu važiavo iš Karoliniškių poliklinikos į Žirmūnus. Stovėdama troleibuso salone ji laikėsi už turėklų. Algimanto Petro Kavoliuko gatvėje ji pajuto stiprų smūgį į troleibuso kėbulą. Nuo stipraus smūgio neišsilaikiusi ant kojų ji nukrito ir patyrė sužalojimus. Kažkas iškvietė medikus ir policiją. Išlipusi iš troleibuso ji matė, kad į troleibusą buvo atsitrenkęs lengvasis automobilis (b. l. 26).
6. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 13.30 val. ji, vairuodama troleibusą „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji važiavo nuo maršrutinio transporto stotelės „Karoliniškių poliklinika“ Laisvės prospekto link. Važiuodama Algimanto Petro Kavoliuko gatve ji pastebėjo pirmoje eismo juostoje paliktą stovėti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugiai persirikiavo į antrąją eismo juostą. Staiga per šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ji pastebėjo pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas bandė pirmąja eismo juosta apvažiuoti troleibusą iš dešinės pusės. Pastebėjusi automobilio „Honda“ manevrą ji pradėjo troleibusą tolygiai stabdyti, kad minėto automobilio vairuotojas galėtų saugiai apvažiuoti jos vairuojamą troleibusą, tačiau minėtas automobilis pavojingai manevruodamas ir sudarydamas avarinę situaciją staiga bandė įvažiuoti į jos važiavimo krypties eismo juostą ir tuo pačiu atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekdama išvengti pavojingų pasekmių ji troleibusą sustabdė ir išgirdo, kad kažkas troleibuso salone nukrito. Vėliau ji pamatė troleibuso salone nukritusią moterį, kuri pagalbos atsisakė ir išlipo. Troleibuse „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 14).
7. Specialistas, apžiūrėjęs S. S. gydymo dokumentus, konstatavo, kad S. S. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje ir penktojo bei šeštojo kairės pusės šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20-21).
8. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaizdo įrašas darytas vaizdo kamera, įrengta troleibuse. Vaizdo kameros stebėjimo laukas apima troleibuso priekį ir dešinės pusės šoną. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš dešinės troleibuso pusės automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas lenkimo manevrą, įvažiuoja į pirmąją eismo juostą. Priekyje stovi priparkuotas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kurio laiko automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į stovintį automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko išvažiuoja į antrąją eismo juostą, tuo metu troleibusas staigiai stabdo (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
9. Teismas pažymi, kad L. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys - jo paties, taip pat S. S. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvadoje bei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 13.30 val. L. P., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Algimanto Petro Kavoliuko gatve, Vilniuje, pirma eismo juosta Igno Šimulionio gatvės, Vilniuje, link, ties Laisvės prospekto viaduku esant kliūčiai, kurią jis galėjo iš anksto pamatyti, t. y. priekyje jo važiavimo krypties eismo juostoje stovint automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo automobilio laiku ir saugiai nesustabdė, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam troleibusui „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K. Pastaroji, siekdama išvengti transporto priemonių susidūrimo, vairuojamą troleibusą staigiai stabdė, dėl ko troleibuso salone nukrito ir susižalojo keleivė S. S., kuriai dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
10. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Minėta, kad L. P., vairuodamas automobilį, esant kliūčiai, kurią jis galėjo iš anksto pamatyti, t. y. priekyje jo važiavimo krypties eismo juostoje stovint automobiliui, vairuojamo automobilio laiku ir saugiai nesustabdė, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam troleibusui, kurio vairuotoja, siekdama išvengti transporto priemonių susidūrimo, vairuojamą troleibusą staigiai stabdė, dėl ko troleibuso salone nukrito ir susižalojo keleivė S. S., taigi L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. L. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
11. Spręsdamas dėl L. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad, nors nusikalstamais L. P. veiksmais S. S. buvo padaryta žala, tačiau dalį žalos (100 eurų) atlygino L. P., o kitą dalį – draudimo bendrovė, L. P. susitaikė su S. S. (b. l. 51). L. P. neteistas (b. l. 37-38), baustas administracinėmis nuobaudomis, daugumą skirtų baudų jis sumokėjo (b. l. 39-41), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. P. skiriant turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą L. P. skirtina 45 MGL, t. y. 2 250 eurų dydžio bauda.
12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, L. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. P. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 15 MGL, t,. y. 750 eurais ir L. P. skirtina galutinė 30 MGL, t. y. 1 500 eurų dydžio bauda, įpareigojant L. P. šią baudą sumokėti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.
13. Nors prokuroras kartu su bausme prašė L. P. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau teismas nemano esant pagrindą L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-699/2018, 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų apie tai, kad L. P. sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus, dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, ir, nors praeityje L. P. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nei vienas iš jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra šiurkštūs. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant L. P. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
14. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti L. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL, t. y. 2 250 eurų dydžio baudą.
L. P. skirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 15 MGL, t. y. 750 eurais ir L. P. skirti galutinę 30 MGL, t. y. 1 500 eurų dydžio baudą, įpareigojant L. P. šią baudą sumokėti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje – baudžiamosios bylos Nr. 1-666-990/2020. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.