Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei R. J. ir atsakovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, jog ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Atsakovui minėtame name nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (b. l. 21, 22). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). 2009-10-23 sudaryta lokalinė sąmata, padaryta durų nuotrauka, atliktas durų remontas ir surašytas atliktų darbų priėmimo aktas (b. l. 165–167). 2009-11-11 sudaryta lokalinė sąmata, atliktas durų spynos pakeitimas ir surašyta atliktų darbų aktas (b. l. 168, 169). 2009-11-19 sudaryta lokalinė sąmata, atliktas šalto vandens filtro išvalymas ir 2010-09-14 surašytas atliktų darbų priėmimo aktas (b. l. 162–164). 2009-11-24 – 2009-11-26 sudaryta lokalinė sąmata, atliktas viso šalto vandens magistralinio vamzdyno keitimas ir surašytas atliktų darbų aktas (b. l. 170, 171). 2010-10-12 sudaryta uždaromosios armatūros keitimo UAB (duomenys neskelbtini) redakcijoje lokalinė sąmata ir surašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 159–161). 2010-05-24 sudaryta lokalinė sąmata, atlikti uždaromosios armatūros montavimo darbai ir surašytas atliktų darbų aktas (b. l. 122, 172, 173). Sudaryti 2010 m. rugsėjo mėn. stogo remonto, 2011 m. kovo mėn. karšto vandens vamzdžio remonto, 2014 m. balandžio mėn. latako remonto ir 2014 m. liepos mėn. įvadinio kabelio tiesimo atliktų darbų priėmimo aktai (b. l. 123–126, 174). Atsakovas 2010-08-25 ir 2011-08-23 kreipėsi į ieškovę dėl negaunamų sąskaitų už mokėtinus mokesčius adresu (duomenys neskelbtini), prašė korespondenciją siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 52, 53, 63, 64). Ieškovė informavo atsakovą, jog sąskaitos už suteiktas paslaugas siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pageidaujant jas galima siųsti el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 86). 2015-02-01, 2015-03-01, 2015-04-01, 2015-05-01, 2015-06-01, 2015-07-01, 2015-08-01 ir 2015-09-01 atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė pretenzijas dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b. l. 114–121). 2015-03-16 priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl UAB (duomenys neskelbtini) įrašymo į asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, sąrašą (b. l. 139). 2015-08-10 ieškovė informavo namo gyventojus apie vyksiantį balsavimą dėl namo šilumos punkto modernizavimo (b. l. 85). 2015-08-18 patalpų savininkų susirinkimo metu dalyvavo 7 butų (patalpų) savininkai, kurie buvo informuoti apie stogo remonto darbus, pristatyta kaupiamųjų lėšų remonto darbams pasirinkimo galimybė ir laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2020 m. planuojami remonto darbai (b. l. 72–74). 2015-08-28 sudarytas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2015-2020 m. ilgalaikis planas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83, 84). 2015-10-01 sudarytas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas (b. l. 75–82). Ieškovė sudarė skolų valdymo ataskaitą, pagal kurią atsakovas skolingas 238,87 Eur (b. l. 24). Ieškovė į bylą pateikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją (b. l. 69–71). Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus apie 238,87 Eur skolos susidarymą (b. l. 93–97). 2016-02-16 ir 2016-02-18 atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl skolos priteisimo (b. l. 98–101, 103, 104). Atsakovas sudarė skolos susidarymo istoriją (b. l. 102, 105). 2016-09-01 ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą iki 2009-07-01 (b. l. 150). Atsakovas sudarė prašomos priteisti skolos apibendrinimo lentelę (b. l. 179–181).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.), o tais atvejais, kai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįsteigta arba nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, arba jei bendrija yra likviduota arba jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.), o administravimo išlaidų apmokėjimo pareiga yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 4 d.). Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Kasacinis Teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, kuri apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už minėto namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat neneigia pareigos mokėti ieškovei už remonto darbus, administravimo, eksploatacijos, šilumos priežiūros bei kaupiamuosius mokesčius, tačiau nurodo, kad ieškovė bando pasipelnyti, kadangi byloje nėra įrodymų, kad minėtos paslaugos realiai buvo suteiktos. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovė jam nėra pateikusi jokių sąskaitų, pagal kurias jis galėtų apmokėti priskaičiuotus mokėjimus, nors ne kartą teikė prašymus sąskaitas siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 52, 53, 63, 64, 182–185).

2010 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-441 patvirtintos Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Atsakovo pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus nepriklauso nuo naudojimosi šiuo turtu dažnumo, intensyvumo, ją lemia tik bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ieškovė teikia paslaugas ne konkrečiam patalpų savininkui, o bendrojo naudojimo patalpoms, todėl mokesčiai yra apskaičiuojami ir pateikiami būtent į atsakovui priklausančių patalpų pašto dėžutę. Nors atsakovas ir teikė ieškovei prašymus dėl sąskaitų siuntimo jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, turėdamas jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo domėtis tenkančiomis pareigomis mokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neneigia pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų priežiūrą susijusius mokesčius, atsakovo teiginiai, jog negavęs jokių sąskaitų neprivalo mokėti ir rinkliavų, yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl administravimo mokesčio

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.1. punktas numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarka. Ieškovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu mokestis už administravimo paslaugas iki 2013 m. birželio mėn. buvo 0,117 Lt už 1 kv. m. ir keitėsi tik kartą, nuo 2013 m. birželio mėn., kai mokestis tapo 0,161 Lt už 1 kv. m.. Namams su centriniu šildymu, 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu, buvo nustatytas 0,074 Lt už 1 kv. m administravimo mokestis, kuris dauginamas iš buto ar kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų name naudingojo ploto. Kadangi atsakovui priklausančios patalpos bendras plotas yra 15,74 kv. m., jam tenkantis mokestis už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą su PVM buvo 1,4094 Lt (0,41 Eur). 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-255 Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo buvo patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas – 0,117 Lt už 1 kv. m.. Remiantis Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašu, administravimo mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į pastato eksploatavimo laiką – K1, buitinių patogumų lygį – K2 ir bendrąjį plotą – K3. Šiuo atveju administravimo mokestis sudaro 0,1609 Lt už 1 kv. m. ir atsakovui tenkantis mokestis už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą su PVM yra 3,0644 Lt (0,89 Eur). 2015 m. vasario 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-449, buvo patvirtinti mokesčio už Kauno miesto centro seniūnijos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą dydžiai eurais už 1 kv. m. kiekvienam ieškovės administruojamam namui. Remiantis šiais dydžiais namui (duomenys neskelbtini), Kaune nustatytas 0,0466 Eur už kv. m. administravimo mokestis, pagal kurį administravimo mokestis su PVM sudaro 0,88 Eur. Kad ieškovė teikia administravimo paslaugas namui (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtina ieškovės skelbimai gyventojams (b. l. 85), daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendro naudojimo objektų aprašas (b. l. 75–82), 2015-08-18 namo gyventojų susirinkimo protokolas (b. l. 72–74), 2015-08-28 sudarytas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2015-2020 m. ilgalaikis planas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83–84), todėl ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo už administravimo paslaugas tenkintinas pilnai.

Dėl priežiūros (eksploatacijos) mokesčio

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.2. punktas numato, kad mokėjimai apskaičiuojami už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemos ir liftų) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jei paslaugą teikia administratorius, - pagal patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis nuostatų 4.6.1. papunktyje nurodyta metodika. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-351 patvirtintą metodiką, kuri numatė 0,107 Lt už kv. m. daugiabučių namų bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros paslaugų vidutinį rinkos tarifą, mokestis už techninės priežiūros paslaugas apskaičiuojamas atsižvelgiant į inžinerinę įrangą – K2 ir namo naudojimo trukmę – K3. Šiuo atveju 0,1536 Lt už 1 kv. m. mokestis apskaičiuojamas 0,107 Lt už kv. m. dauginant iš 0,92 ir 1,56. Kadangi atsakovui priklauso patalpos, kurių bendras plotas yra 15,74 kv. m. atsakovui tenkantis mokestis už namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą buvo skaičiuojamas patalpų naudingąjį plotą (15,74 kv. m.) dauginant iš 0,1536 Lt už 1 kv. m. Šiuo atveju mokestis su PVM sudaro 2,9254 Lt (0,84 Eur). Kauno miesto savivaldybė taryba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-181 nustatė naują namo techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo tvarką, pagal kurią techninės priežiūros tarifas buvo apskaičiuojamas bazinį tarifą dauginant iš koeficiento, įvertinančio namo aukštingumą – K1, namo naudojimo trukmę nuo jo pastatymo – K2 ir metinį statybos sąnaudų kainų indeksą – K3. Šiuo atveju, techninės priežiūros tarifas buvo apskaičiuojamas 0,151 x 1,10 x 1,10 x 1 = 0,1827 Lt už 1 kv. m. atsižvelgiant į tai atsakovui tenkantis mokestis už namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą su PVM sudarė 3,4796 Lt už kv. m. (1,01 Eur už 1 kv. m.). Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-537 patvirtiną Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas, liftus) techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodika, techninės priežiūros tarifas namui, (duomenys neskelbtini), Kaunas, apskaičiuojamas 0,144 dauginant iš 1,10 x 1,10 ir sudarė 0,1742 Lt už 1 kv. m. todėl atsakovui tenkantis mokestis už namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą buvo skaičiuojamas jam priklausančių patalpų plotą dauginant iš techninės priežiūros tarifo. Su PVM tai sudarė 3,3177 Lt už kv. m. (0,96 Eur už 1 kv. m.). Iš byloje esančio statinio techninės priežiūros žurnalo kopijos (b. l. 69–71) matyti, kad ieškovė teikė namui techninės priežiūros paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas dėl priežiūros (eksploatacijos) mokesčio priteisimo taip pat tenkintinas pilnai.

Dėl šilumos ūkio priežiūros

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.3. punktas numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą; jei paslaugą teikia administratorius, - pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą. Abiem atvejais tarifas negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-463 Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo, buvo nustatyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai. Atsižvelgiant į tai namui Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,2764 Lt už kv. m. tarifas. Nuo 2014 m. vasario mėnesio tarifas perskaičiuotas į 0,2589 Lt už kv. m. Minėtas mokestis buvo skaičiuojamas atsakovui priklausančių patalpų plotą dauginant iš 0,2589 Lt už 1 kv. m. su PVM mokestis sudarė 4,0751 Lt už kv. m. (0,18 Eur už 1 kv. m.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo už šilumos ūkio priežiūrą taip pat tenkintinas pilnai.

Dėl remonto darbų

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12 punktas numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus „už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros(eksploatavimo)tarifus), apmokamus iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos <...>“. Nuostatų 13 punkte numatyta, kad „jei kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, lėšų trūkumą apmoka patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus“. Ieškovės atstovė nurodė, jog remiantis šiais Nuostatų punktais, atsakovui kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodomi atlikti remonto darbai, paskaičiuotas tarifas ir mokėtina suma.

Ieškovės atstovė byloje pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius remonto darbų name (duomenys neskelbtini), Kaune, atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, jog įrodytomis laikytinos tik išlaidos, patvirtintos atliktų darbų priėmimo aktais, nes lokalinėse sąmatose nurodomi tik planuojami darbai ir kainos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 2009 m. lapkričio mėn. paskaičiuota 7,34 Eur suma pagal 2009 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą (popierinės b. l. 79–80), 2010 m. rugsėjo mėn. paskaičiuota 0,67 Eur suma pagal 2010 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus (b. l. 121–122, 164), 1,19 Eur suma pagal 2011 m. kovo mėn. aktą (b. l. 124–125), 0,92 Eur suma pagal 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą (b. l. 174), 5,83 Eur suma pagal 2014 m. liepos mėn. aktą (b. l. 126), viso 15,95 Eur. Kitoje dalyje reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Teismas pažymi, jog nors byloje pateiktas 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų aktas, tačiau atsakovui šiuo laikotarpiu už remonto darbus jokia suma nebuvo paskaičiuota (b. l. 161).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į tai, jog atsakovas neginčijo kaupiamųjų lėšų sumos, iš atsakovo ieškovei priteistinas 221,65 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2015-08-31.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str., 6.874 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 13,95 Eur žyminis mokestis ir 1,59 Eur už duomenų gavimą (CPK 93 str.).

Vertinant ieškovės prašymo dalį dėl 54,50 Eur išlaidų už dokumentų ruošimą ir suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo priteisimo akcentuotina, jog šis procesinis reikalavimas susijęs su atstovavimo paslaugų, kurias teikė UAB (duomenys neskelbtini), išlaidų atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad asmuo, nepatenkantis į CPK 56 str. nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1-8 p., atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Nors nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą, kurioje atstovaujamasis buvo fizinis asmuo, CPK 55, 56, 88 ir 98 str. kuriamas teisinis reglamentavimas neleidžia aptariamu aspektu daryti skirtumo tarp fizinio asmens teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą ir atitinkamos juridinio asmens teisės: pirma, juridiniam asmeniui, lyginant su fiziniu asmeniu, papildomai gali atstovauti tik įmonės vadovas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, kas, vertinant teisnumo aspektu, iš esmės atitinka situaciją, kai fizinis asmuo atstovauja pats sau; antra, reglamentuojant atstovavimo išlaidų atlyginimą teisės aktuose nėra nurodyta jokio skirtumo tarp fiziniam ir juridiniam asmeniui atlygintinų atstovavimo išlaidų; trečia, atitinkamas išskyrimas lemtų procesinio lygiateisiškumo, o taip pat ir protingumo bei teisingumo principų pažeidimą, kadangi lemtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai, pvz., toje pačioje byloje kreipęsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į atitinkamas paslaugas teikiančius subjektus ir patyrę su paslaugų teikimu susijusių išlaidų dalyvaujantis byloje juridinis asmuo galėtų reikalauti tokių išlaidų atlyginimo priteisimo iš fizinio asmens, tuo tarpu fizinis asmuo analogiško reikalavimo juridinio asmens atžvilgiu pareikšti negalėtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškinį ruošė ir teisines paslaugas ieškovei už 54,50 Eur sumą suteikė UAB (duomenys neskelbtini), kuris kaip juridinis asmuo, negalėjo atstovauti ieškovei teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl 54,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 221,65 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 65 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (221,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,54 Eur (penkiolikos eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.