Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,KR prekyba“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2016-08-25 nutarimo Nr. ATK-2-106/16, kuriuo Bendrovei už AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p. bei 29 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. reikalavimų pažeidimus paskirta 12 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Departamento pareigūnai, kartu su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Utenos apskrities skyriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais 2016-07-22 nuo 15.30 val. iki 19.30 val. atliko patikrinimą dėl Bendrovės vykdytos prekybos alkoholiniais gėrimais renginyje „RADISTAI VILLAGE 16“, vykusio Molėtų r., Giedraičių sen., Žalvarių k., Grabuosto ežero saloje, ir nustatė, kad Bendrovė 6 skirtingose salos vietose įrengtose mažmeninės prekybos vietose laikė ir pardavinėjo, t. y. vertėsi mažmenine prekyba, 2016-07-22 Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-131 nurodytus alkoholinius gėrimus (14959 vnt. įvairių rūšių alkoholinių gėrimų), neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tuo pažeisdama AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p. nuostatas. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2016-07-22 patikrinimo protokole Nr. ATK2-131 ir

2016-07-22 Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-131.

Departamentas, remdamasis nurodyto patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis fotonuotraukomis, 2016-08-01 surašė protokolą Nr. ATK2-132, kuriame konstatavo, kad Bendrovė renginyje „RADISTAI VILLAGE 16“, vykusio Molėtų r., Giedraičių sen., Žalvarių k., Grabuosto ežero saloje, pažeidė AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. reikalavimus, nes prekybos vietose iškabintuose valgiaraščiuose-plakatuose, taip pat ant baro reikmėms naudojamų daiktų pateikė alkoholio reklamą, t. y. nestacionarioje prekybos vietoje Nr. 1 – per visą baro stalo ilgį pritvirtintame plakate pateikė toliau išvardintų alkoholinių gėrimų butelių vaizdus, prekių ženklus „999 DEVYNERIOS Originalios“ (reg. Nr. 73491), „999 DEVYNERIOS Raudonos“ (reg. Nr. 73580), „999 DEVYNERIOS Žalios“ (reg. Nr. 73579), taip pat žmonių ir gyvūnų atvaizdus; įrengtoje prekybos vietoje Nr. 1 iškabintuose penkiuose plakatuose-valgiaraščiuose pateikė alkoholinių gėrimų „Lithuanian Auksinė“, „Devynerios Žalios“, „Devynerios Raudonos“, „Devynerios Originalios“, „Jim Beam“ pavadinimus, kainas, kokteilių su minėtais alkoholiniais gėrimais kainas ir sudėtis, taip pat paruoštų alkoholinių kokteilių taurėse asociatyvius vaizdus. Bendrovė taip pat pripažinta pažeidusi AKĮ 29 str. 4 d., nes pateikė išorinę alkoholio reklamą, nes prekybos vietoje Nr. 6, iškabintuose dviejuose plakatuose- valgiaraščiuose, kurie įrengti palapinėje, tačiau matomi išorėje (t. y. lauke), pateikė alkoholinių gėrimų „Lithuanian Auksinė“, „Devynerios Žalios“ pavadinimus, užrašus „Red Bull Vodka“, „Green Bull Vodka“ ir minėtų alkoholinių gėrimų butelių vaizdus, palapinės viršutinėje dalyje, kairėje pusėje pritvirtintame plakate-valgiaraštyje, kuris buvo įrengtas ir matomas išorėje, pateikė tekstinę informaciją „Red Bull + Vodka – 5 (eurai)“, ant plastikinio kibirėlio, gulėjusio ant alkoholinių gėrimų šaldytuvo, sienelės pateikė užrašą „Jim Beam Make History“, kuris buvo matomas išorėje.

Išnagrinėjęs surinktą medžiagą, Departamentas priėmė 2016-08-25 nutarimą Nr. ATK2-106/16, kuriuo už AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p., taip pat AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. reikalavimų pažeidimus skyrė Bendrovei 12 000 Eur baudą.

Pareiškėja nesutinka su Departamento nutarimu ir prašo teismą jį panaikinti, nurodydama, kad net, jei ir buvo padarytas pažeidimas, jis buvo mažareikšmis.

Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatytų ir Departamento surašytuose protokoluose užfiksuotų faktinių aplinkybių, susijusių su jos vykdyta prekyba alkoholiniais gėrimais masiniame renginyje, alkoholinių gėrimų, kuriais prekiavo, rūšimis, kiekiais ir pardavimo vietomis. Taip pat pažymėtina, kad, nors pareiškėja iš esmės pripažįsta padariusi AKĮ

17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p. nuostatų pažeidimą, kurį prašo vertinti kaip mažareikšmį, mano, kad ji turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, galiojančią neterminuotai ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl kitos licencijos gauti neprivalėjo.

Pagal AKĮ 17 str. 1 d. 11 p., Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos. AKĮ 17 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

AKĮ 16 str. 3 d. nustatyta, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, masiniuose renginiuose ir mugėse, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui.

Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 3.12–3.13 p. įtvirtintos vienkartinių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose ir mugėse rūšys. Pagal Taisyklių 13 p., licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, inter alia, nurodoma: leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų grupės, maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija (Taisyklių 3.4–3.10, 3.12, 3.13 papunkčiuose nurodytose licencijose), prekybos alkoholiniais gėrimais vieta ir laikas.

Nustatyta, kad Bendrovė turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-09-13 išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A425-208(2.17.2.20-TR3), suteikiančių jai teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais bare, esančiame Olimpiečių g. 3, Vilniuje. Priešingai nei nurodo pareiškėja, ši licencija nesuteikia jai teisės vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal AKĮ 16 str. 3 d. nuostatas, siekdama vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais masiniame renginyje, pareiškėja turėjo kreiptis dėl vienkartinės licencijos, galiojančios renginio teritorijoje ir tik renginio metu, išdavimo. Neginčytinai nustatyta, kad licencijos, verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais renginyje „RADISTAI VILLAGE 16“, vykusiame Molėtų r., Giedraičių sen., Žalvarių k., Grabuosto ežero saloje, pareiškėja neturėjo, todėl pažeidė anksčiau nurodytas AKĮ 17 str. nuostatas.

Pareiškėjos atsakomybės nepanaikina tai, kad renginio organizatoriai neinformavo Bendrovės, kad turi būti gauta vienkartinė licencija. Pati pareiškėja patvirtino, kad turi ilgametę patirtį prekiaujant alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose, todėl privalėjo žinoti apie AKĮ nustatytus reikalavimus. Be to, prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė ne renginio organizatoriai, o Bendrovė, todėl jai kilo pareiga gauti prekybai vykdyti reikiamus dokumentus.

Kaip nurodyta anksčiau, atsakomybėn Bendrovė patraukta ir už AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. bei 4 d. nustatytų reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad įrengtose prekybos vietose paskleidė alkoholinių gėrimų, kuriais neturėjo teisės prekiauti, reklamą, taip pat už tai, kad paskleidė išorinę neleistinų alkoholinių gėrimų reklamą.

AKĮ 2 str. 10 d. nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime konstatavo, kad ir pagal AKĮ, reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant AKĮ įtvirtintą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais, konstatuota, kad šią sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju, šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012; 2011-07-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011; 2013-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-327/2013; 2013-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

Aiškindamas AKĮ 29 str. įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad jis yra absoliutus (2010-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama, reikia atsižvelgti į jos pateikimo būdą ar formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui turėtų būti vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

Įvertinęs informacijos, kuri pripažinta alkoholio reklama turinį, jos pateikimo būdą ir formą, taip pat tai, kad Bendrovės vienintelė veikla renginyje buvo vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, teismas konstatuoja, kad pateikiamos informacijos vienintelis tikslas buvo skatinti renginio dalyvius įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Šios informacijos pateikimo tikslas buvo išimtinai susijęs su Bendrovės vykdoma ūkine veikla, t. y. prekyba alkoholiniais gėrimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamame nutarime pateikta informacija atitinka alkoholio reklamos sąvoką, todėl Departamentas turėjo teisinį pagrindą vertinti, ar Bendrovė nepažeidė AKĮ 29 str. nuostatų.

AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėja neigia pažeidusi šias AKĮ nuostatas, nes alkoholio reklama buvo pateikta prekybos vietose, t. y. įrengtuose paviljonuose.

AKĮ 16¹ str. nustatyta, kad šiame įstatyme prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikomos parduotuvių, paviljonų, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitos mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietų patalpos, automobilinės parduotuvės, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, taip pat viešbučių kambarių minibarai. Kai koncertų, cirko, sporto, diskotekų ir kitų masinių renginių (vykstančių patalpose), teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose alkoholiniai gėrimai parduodami ne prekybai skirtose atskirose patalpose, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma prekybai skirta patalpų dalis, kurioje leidžiama parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtos vietos (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai).

Teismo vertinimu, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, pripažįstama ne bet kuri įrengta prekybos vieta, bet tik tokia vieta, kurioje leidžiama mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patvirtina kompetentingos institucijos išduota licencija, kurios, kaip jau nustatyta, Bendrovė neturėjo. Taigi, nors alkoholio reklama buvo paskleista Bendrovės įrengtuose prekybos paviljonuose, jie, pagal AKĮ reikalavimus, negali būti laikomi prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, kadangi Bendrovė neturėjo teisės vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais.

AKĮ 29 str. 4 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.

Pareiškėjos teigimu, ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi šias AKĮ nuostatas, kadangi reklama išorine galėtų būti pripažinta tik tuo atveju, jei būtų matoma už visos renginio teritorijos ribų.

Pagal AKĮ 2 str. 10 d. ir Reklamos įstatymo 2 str. 2 d. nuostatas, reklama vertintina kaip išorinė reklama, jei atitinka esminį požymį, t. y. informacijos skleidimui yra skiriamos specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ar pritaikytos (stogas, transporto priemonės, oro balionai ir kt.) priemonės, kurios yra ne patalpose.

Nustatyta, kad Bendrovė pripažinta pažeidusi AKĮ 29 str. 4 d. nuostatas, kadangi pateikė išorinę alkoholio reklamą, t. y. prekybos vietoje Nr. 6, iškabintuose dviejuose plakatuose- valgiaraščiuose, kurie įrengti palapinėje, tačiau matomi išorėje (t. y. lauke), pateikė alkoholinių gėrimų „Lithuanian Auksinė“, „Devynerios Žalios“ pavadinimus, užrašus „Red Bull Vodka“, „Green Bull Vodka“ ir minėtų alkoholinių gėrimų butelių vaizdus, palapinės viršutinėje dalyje, kairėje pusėje pritvirtintame plakate-valgiaraštyje, kuris buvo įrengtas ir matomas išorėje, pateikė tekstinę informaciją „Red Bull + Vodka – 5 (eurai)“, ant plastikinio kibirėlio, gulėjusio ant alkoholinių gėrimų šaldytuvo, sienelės pateikė užrašą „Jim Beam Make History“, kuris buvo matomas išorėje.

Įvertinęs išorinės reklamos sąvoką, teismas nesutinka su Departamento išvadomis, kad alkoholio reklama, kuri buvo pateikta palapinėse iškabintuose dviejuose plakatuose-valgiaraščiuose ir ant plastikinio kibirėlio, gulėjusio ant alkoholinių gėrimų šaldytuvo sienelės ir buvo matoma iš palapinės išorės, laikytina išorine reklama. Teismo vertinimu, nustatyti pažeidimai turėjo būti kvalifikuojami pagal AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. Kita vertus, teismas sutinka su Departamento išvadomis, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 29 str. 4 d., nes ant palapinės išorinės sienos pateikė neleistiną alkoholinių gėrimų reklamą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad AKĮ 29 str. 4 d. pažeidimas, galėjo būti konstatuotas, tik nustačius, kad reklama matoma už visos renginio teritorijos, t. y. salos, ribų.

Kaip nurodyta anksčiau, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtos vietos (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai). Vadinasi, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, nagrinėjamu atveju, nebuvo visa renginio teritorija, todėl ant išorinių palapinės sienų pateikta alkoholio reklama yra išorinė reklama, kuri pagal AKĮ 29 str. 4 d. yra uždrausta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad pagal AKĮ 29 str. 7 d., Departamentas neturėjo teisės taikyti sankciją už išorinės reklamos pažeidimus, kadangi tokia kompetencija suteikta tik savivaldybių institucijoms.

AKĮ 29 str. 7 d. nustatyta, kad kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus). Priešingai nei aiškina pareiškėja, Departamentui suteikta absoliuti teisė kontroliuoti kaip laikomasi visų AKĮ 29 str. nustatytų draudimų, t. y. ir susijusių su išorine alkoholio reklama, o savivaldybių institucijų kompetencijai priskirta vertinti tik tai, ar nėra pažeisti AKĮ 29 str. 4 d. reikalavimai.

Atsakomybė už AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p. reikalavimų pažeidimus nustatyta įstatymo 34 str. 2 d., pagal kurį už šių reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 289 Eur iki 14 448 Eur bauda. Pagal AKĮ 34 str. 6 d. nuostatas, už šio įstatymo 29 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. pažeidimus įmonės baudžiamos nuo 2 896 Eur iki 14 481 Eur bauda.

Pagal AKĮ 34 str. 7 d., konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

AKĮ 34 str. 8 d. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal AKĮ 34 str. 9 d., atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Ginčijamu nutarimu Bendrovei už visus pažeidimus paskirta 12 000 Eur bauda. Su paskirtos baudos dydžiu pareiškėja nesutinka, mano, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, be to, ji neprivalėjo vykdyti Departamento nurodymų ir pateikti alkoholinius gėrimus, kadangi Departamentas neturėjo teisės konfiskuoti tokio kiekio alkoholinių gėrimų. Be to, bauda skirta pažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. įtvirtintas nuobaudų subendrinimo taisykles, nes iš pradžių turėjo būti paskirta nuobauda už kiekvieną iš pažeidimų atskirai, o po to jos subendrintos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 1 d. nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Pagal to paties straipsnio 2 d., jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Nors pripažintina, kad Departamentas iš esmės nesilaikė ATPK 33 str. nuostatų, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai paskirta netinkamai individualizuota nuobauda. Pažymėtina, kad sankcija Bendrovei paskirta AKĮ 34 str. 2 d. ir 6 d. nustatytose ribose. Be to, skiriant nuobaudą nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau įvertinta, kad Bendrovės darbuotoja kliudė tyrimui (neatskleidė duomenų apie visas renginyje esančias prekybos vietas, taip siekdama nuslėpti pažeidimo mastą), nenutraukė pažeidimo, t. y. ir po patikrinimo toliau prekiavo alkoholiniais gėrimais. Be to, nevykdė Departamento nurodymo saugoti rastus alkoholinius gėrimus. Teismo vertinimu, Bendrovės padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes prekybos mastas ir alkoholio kiekis buvo itin didelis, be to, nors Departamentas netaikė atsakomybės už AKĮ 18 str. 3 d. 3 p. pažeidimą, nustatyta, kad Bendrovė prekiavo alkoholiniais gėrimais, kurių prekyba masiniuose renginiuose apskritai draudžiama. Pareiškėja nepaneigė, kad Departamentas jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes įvertino netinkamai.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Departamento nurodymas pateikti alkoholinius gėrimus buvo neteisėtas, todėl ji neprivalėjo jo vykdyti.

AKĮ 33 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduodami, laikomi, gabenami kontrabandiniai, falsifikuoti alkoholio produktai, alkoholiniai gėrimai be specialių ženklų – banderolių, be nustatyta tvarka išduotos licencijos, taip pat alkoholio produktai, kurie neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ir kokybės reikalavimų ar kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, konfiskuojami vadovaujantis arba Administracinių nusižengimų kodeksu, arba Baudžiamuoju kodeksu.

Nurodytos AKĮ nuostatos nukreipia į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą tiek, kiek jie reglamentuoja pažeidimo įrankiu buvusio daikto konfiskavimo tvarką, tačiau neapriboja Departamento teisės konfiskuoti tik tam tikros vertės neviršijantį turtą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Bendrovė pagrįstai patraukta atsakomybėn už AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p., taip pat AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. ir 4 d. reikalavimų pažeidimus, jai skirta sankcija individualizuota tinkamai, įvertinus visas jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamą 2016-08-25 nutarimą nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,KR prekyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.